Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2-24-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2-24-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“
Atsakovas
J. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01203-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-53-258/2020 (2019 m. Nr. e2-3994-258/2019) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovui J. O.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eugvilsta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. spalio 29 d. ieškovės ir J. O. (toliau – atsakovas) sudarytą paskolos sutartį; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. kovo 19 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DB-1811); pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. balandžio 4 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1015); taikyti restituciją ir ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šalis įpareigoti grąžinti ką yra gavusios pagal ginčijamas sutartis; priteisti bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovė žyminio mokesčio už paduotą ieškinį nesumokėjo, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio pateikimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad žyminio mokesčio sumokėti šiuo metu negali, nes areštuota ieškovės atsiskaitomoji sąskaita. Be to, ji šiuo metu vykdo dalinius atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) (mažina skolą), todėl kitų mokėjimų atlikti negali, nes mokėjimus reikia vykdyti laikantis mokėjimų eiliškumo. Ieškovės teigimu, per 8 mėn. laikotarpį su VSDFV ieškovė ketina visiškai atsiskaityti, tuomet atsiras galimybė sumokėti 1 679 Eur žyminį mokestį (1 641 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atmetė, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. rugsėjo 19 d. sumokėti 1 679 Eur žyminį mokestį ir pateikti šį mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ne visiškai atskleidė savo turtinę padėtį. Ieškovė tik nurodė, kad ji šiuo metu gali atsiskaityti su VSDFV, o per 8 mėn. laikotarpį su VSDFV atsiskaičius, atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie mokėjimus VSDFV negali būti pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų. Taip pat nepateikė duomenų apie šiuo metu turimas pinigines lėšas įmonės kasoje, turimą turtą, kurie leistų teismui daryti išvadą apie šiuo metu sunkią ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė įrodymų, kad tuo atveju, jei bus priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, ji pajėgs sumokėti žyminį mokestį ateityje. Ieškovė pateikė duomenis apie šiuo metu jos atžvilgiu vykdomus 18 antstolių išieškojimų. Iš nurodytų vykdomųjų bylų matyti, kad tarp jų vykdomi išieškojimai UAB „SME Finance“ naudai, kur iš ieškovės išieškoma suma sudaro 248 656,70 Eur, UAB „Statybų turtas“ naudai išieškoma suma sudaro 17 188,50 Eur, UAB „Incorpus“ naudai išieškoma suma iš ieškovės sudaro 18 118 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys iš vykdomosios bylos, paneigė ieškovės prašyme atidėti žyminį mokestį nurodomą argumentą, kad atsiskaičius su VSDFV po 8 mėn. ji turės piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog po bylos išnagrinėjimo esant jai nepalankiam teismo sprendimui ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

6. Skunde apeliantė teigia, kad teismui pateikti dokumentai įrodo, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki ir ji šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, ir kad ateityje jos finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jei pirmosios instancijos teismui tokių duomenų nepakako, tai jis galėjo nustatyti terminą ieškovei pateikti papildomus dokumentus, kurie būtų pakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismas ieškovės prašymą atmetė, papildomų dokumentų nepareikalaudamas. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nutatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo

11. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už kuriuos mokėtinas 1 679 Eur žyminis mokestis (1 641 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad žyminio mokesčio sumokėti šiuo metu negali, nes areštuota ieškovės atsiskaitomoji sąskaita, ji šiuo metu vykdo dalinius atsiskaitymus su VSDFV, todėl kitų mokėjimų atlikti negali, nes mokėjimus reikia vykdyti laikantis mokėjimų eiliškumo. Per 8 mėn. laikotarpį su VSDFV ieškovė ketina visiškai atsiskaityti, tuomet atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie mokėjimus VSDFV negali būti pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys iš vykdomosios bylos, paneigė ieškovės prašyme atidėti žyminį mokestį nurodomą argumentą, kad atsiskaičius su VSDFV po 8 mėnesių ji turės piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

13. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

14. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra pamatinė teisė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 84 straipsnis).

15. Nagrinėjamoje atveju aktualus CPK 84 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio sumokėjimo termino atidėjimą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau asmens prašymas atidėti žyminį mokestį turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Šias aplinkybes (savo sunkią turtinę padėtį ir numatomą jos pagerėjimą) nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė.

16. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie jos banko sąskaitoje rezervuotą sumą, dvi mokėjimų (po 1 000 Eur) kopijas VSDFV, socialinio draudimo skolų istoriją, vykdomųjų bylų sąrašą.

17. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ne visiškai atskleidė savo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys negali būti pagrindu konstatuoti sunkią ieškovės finansinę padėtį. Nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nėra duomenų apie pinigines lėšas įmonės kasoje, kad jos nurodytoje banko sąskaitoje stokojama lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti dėl aplinkybių, susijusių su jos vykdoma veikla, poreikiu atsiskaityti su kreditoriais ar pan., o ne, pavyzdžiui, dėl to, kad savo lėšas ieškovė saugo kituose bankuose ar jas išgrynina. Nėra duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš vykdomos veiklos gautas ar planuojamas gauti pajamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš apeliantės pateiktų duomenų apie banko sąskaitoje esančias lėšas, nėra galimybės nustatyti ar nurodoma sąskaita priklauso apeliantei.

18. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad jos finansiniai sunkumai laikini, kad tuo atveju, jei ieškovės atžvilgiu bus priimtas nepalankus teismo sprendimas, ji pajėgs sumokėti žyminį mokestį ateityje. Duomenys apie ieškovės atžvilgiu vykdomas 18 vykdomųjų bylų leidžia teigti, kad atsiskaičius su VSDFV apeliantė turės kitų vykdytinų finansinių įsipareigojimų (pateiktais duomenimis, išieškomų lėšų suma 2019 m. liepos 15 d. viršijo 400 000 Eur). Yra pagrindas spręsti, jog sprendimo priėmimo dieną apeliantė, tikėtina, kad neturės galimybės sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.

19. Atskirasis skundas pateiktas 2019 m. rugpjūčio 29 d., kartu su atskiruoju skundu papildomų duomenų, apie savo turtinę padėtį apeliantė nepateikė, taip pat iki šios bylos nagrinėjimo nepateikė duomenų apie finansinių įsipareigojimų vykdymą, nėra aktualių duomenų apie apeliantės finansinę padėtį, kas verčia abejoti pagrindo atidėti apeliantei žyminio mokesčio sumokėjimo terminą egzistavimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.

Dėl bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovei. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

21. Procesinis terminas apeliantei sumokėti žyminį mokestį jau pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 rugpjūčio 26 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir 1 679 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti apeliantei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“ dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 1 679 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja Agnė Tikniūtė