Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-9157-122/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-13
Bylos Nr.
2-9157-122/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06814-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Kategorijos
  • 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-9157-122/2012.Proceso Nr. 2-06-3-06814-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija 129.5.; 129.17. (S)
Klaipėdos miesto apylinkės teismasNutartis2012 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti, ar, antstoliui pilnai įvykdžius 2010-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 155-2N/2010 rezoliucinę dalį ir 2010-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 156-2N/2010 rezoliucinę dalį, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkei Ž. B. priklausančio turto.

Šalies argumentai

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad, vykdant 2010-07-12 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių Nr. 155-2N/2010 ir Nr. 156-2N/2010 reikalavimus, 2012-01-09 antstolis iš antrųjų varžytynių pardavė skolininkei Ž. B. priklausantį įkeistą turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., už 151410,00 Lt. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas; 2012-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirstytos už parduotą turtą įmokėtos piniginės lėšos. 2012-05-21 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo AB banko „Swedbank“ raštas dėl tolimesnio skolos išieškojimo, kuriuo išieškotojas prašo tęsti skolos išieškojimo veiksmus ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš kito skolininkės turto, kadangi iš varžytynių pardavus įkeistą turtą liko neišieškota dalis skolos.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2010-07-12 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 156-2N/2010 dėl įkeisto daikto, t. y. 0,1355 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Ž. B., pardavimo iš varžytinių. Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2010-07-12 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 155-2N/2010 dėl įkeisto daikto, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Ž. B., pardavimo iš varžytinių. Išieškotojas šiose vykdomosiose bylose yra AB bankas „Swedbank“ (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“). Nutartyse nurodyta, kad skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės Ž. B. skola išieškotojui sudaro iš viso 131193,85 EUR. Vykdant 2010-07-12 nutarčių reikalavimus, įkeisti daiktai parduoti už 151410,00 Lt.

Pažymėtina, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (Civilinio proceso kodekso 558 str. 2 d., 586 str. 1 d., 587 str.). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalies, 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą šių teisės normų aiškinimą, teismas išaiškina, kad antstolis privalo vadovautis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateiktu išaiškinimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

išaiškinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui, kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja Elena Pauliukienė