Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovei R. N., ieškovų atstovei advokatei S. Ž., atsakovei J. R., atsakovų I. S., E. K., E. A., I. A., J. R., J. D., Liudviko A. A. atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovei Z. Č., atsakovui J. G., atsakovų J. G. ir Z. Č. atstovei advokato padėjėjai D. B., atsakovei M. B., trečiajam asmeniui G. L., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir D. N. ieškinį atsakovams I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., Liudvikui A. A., tretieji asmenys G. M., S. K., V. G., G. L., AB „Lesto“, išvadą duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl teisės pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D. N. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį žinoma, jį atstovauja advokatė S. Ž., byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.

Pastato stogas yra avarinės būklės, per stogą bėga vanduo, čerpių danga yra suirusi ir krenta nuo stogo, kas kelia didelį pavojų tiek patiems savininkams, tiek kitiems asmenims. Stogą laikančios sijos yra per plonos, įtrūkusios, dėl ko būtina jas keisti, sutvirtinant visą stogo konstrukciją bei užtikrinant šilumos izoliaciją. Lyjant lietui, vanduo patenka į mums priklausančias patalpas, kurios yra palaipsniui gadinamos. Tikslu teisėtai vykdyti planuojamą kapitalinį remontą ieškovai kreipėsi į kitus namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus, prašydami duoti sutikimą. Buvo sušaukti du visuotiniai pastato, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai. Būtent 2014-07-21 ir 2014-08-04 gyvenamojo namo susirinkimuose buvo pateiktas susipažinti 2014 m. projektuotojo T. Ž. parengtas techninis kapitalinio remonto projektas, kuris yra pakankamas nuspręsti dėl atsakovų teisių pažeidimo. Be to, 2014-08-12 ieškovai atliko raštišką namo bendraturčių apklausą siekdami išsiaiškinti, ar namo bendraturčiai pritaria planuojamam atlikti kapitaliniam remontui. Negana to, 2014-09-02 Kauno miesto Centro Seniūnijoje buvo sušauktas visų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susitikimas su Centro seniūnijos architekte E. B., kitais specialistais, tikslu išaiškinti su projekto vykdymu iškilusius klausimus, tačiau didžioji dalis atsakovų į susitikimą neatvyko, o dalyvavę susitikime asmenys nemotyvuodami savo sprendimo ir toliau nedavė sutikimo. Todėl nurodė, kad atsakovų nepritarimo priežasčių nesupranta. Pažymėjo, kad planuojamas administracinių patalpų ir pastogės kapitalinis remontas atsakovų teisių bei teisėtų interesų nepažeis.

Atsakovai E. A., I. S., E. K., I. A., J. D., L. A. A. į teismo posėdį neatvyko, juos atstovauja advokato padėjėja A. G., byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant.

Atsakovė R. P. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdį žinoma, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo AB „Lesto“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, jiems pranešta apie bylą, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys G. M., S. K., V. G., AB Lesto, išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija, į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka ir būdu.

Gautas išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims ir išvadą duodančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa - pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra atskirame pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovams priklausantis pastatas yra sujungtas su pastatu, pažymėtu indeksu lA2p, kuriame yra atsakovams I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L. A. A. bei tretiesiems asmenis priklausantys butai.

Ieškovės R. N. užsakymu projektuotojas T. Ž. parengė techninį kapitalinio remonto projektą, pagal kurį numatoma perplanuoti administracinio pastato 2A2p pastogę ir įrengti antresoles. Taip pat numatoma įrengti naujus lengvos konstrukcijos metalinius laiptus iš kiemo į pastato antrą aukštą ir sutvarkyti stogą. Remontuojant stogą numatoma pakeisti gegnes, nusidėvėjusią esamą stogo dangą (keramines čerpes) pakeisti plienine skarda ir įrengti stoglangius.

Atsakovai ginčijo, kad ieškovų pateiktas techninis projektas neatitinka kapitalinio remonto sąvokos, o tai yra pastato rekonstrukcija. Siekiant atsakyti į šiuos atsakovų argumentus Kauno miesto savivaldybės administracija buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą išvadai duoti. Kauno miesto savivaldybė savo pateiktoje išvadoje nurodė, kad „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad statinio kapitalinis remontas — statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 10 punkte nustatyta, kad Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų -ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas numato, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Aukščiau paminėto reglamento 12 punkte nustatyta, jog Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei įvertinus projektuotojo T. Ž. parengtame projekte pateiktus projektinius pasiūlymus, darytina išvada, jog projektiniuose pasiūlymuose numatomas stogo dangos keitimas ir laiptų (lauke) įrengimas priskiriami paprastojo remonto darbams, o kiti projekte numatyti statybos darbai, pvz. durų angos įrengimas pastato išorės sienoje, priskiriami kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, todėl byloje pateiktas projektuotojo T. Ž. administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas atitinka kapitalinio remonto sąvoką“.

Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas AB „Lesto“ pateikė atsakymą, kad neprieštarauja evakuacinių laiptų įrengimui pagal ieškovų pateiktus brėžinius ( t.2, b.l.46).

Pradėti ir įvykdyti kapitalinį remontą reikalingi namo konstrukcijų bendraturčių, atsakovų I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L. A. A., sutikimai. 2014-08-12 buvo kreiptasi į atsakovus raštu, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovai sutinka dėl minėtų patalpų kapitalinio remonto, tačiau atsakovai sutikimo nedavė.

Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bei jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

Iš atsakovų E. A. ir I. A. atsiliepimo matyti, kad atsakovai prieštarauja dėl ieškovų pastato stogo kapitalinio remonto iš esmės tik dėl to, kad nenori prisidėti lėšomis. Tačiau ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad iš atsakovų jokių lėšų padengti dėl stogo remonto nereikalaus. Be to, ieškovams priklausantis pastatas yra atskiras nuo atsakovų pastato, todėl reikalauti iš atsakovų prisidėti lėšomis prie kito pastato stogo remonto, nebūtų jokio teisinio pagrindo.

Esminis atsakovų prieštaravimas buvo reiškiamas dėl ieškovų planuojamų įrengti metalinių evakuacinių laiptų į pastato 2A2p antrąjį aukštą. Atsakovai nurodė tris priežastis, kodėl jie prieštarauja metalinių laiptų įrengimui: 1) sumažės automobilio parkavimo vietų kieme skaičius; 2) girdėsis didelis triukšmas, kai laiptais bus naudojamasi; 3) laiptai sudarkys kiemo ir namo vaizdą.

Ieškovų pateiktame statinio kapitalinio remonto techniniame projekte nurodoma, kad sklypas prie ieškovų ir atsakovų pastatų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra nesuformuotas, taip pat projekte nurodoma, kad automobilio statymo vietų skaičius atlikus kapitalinį remontą nepasikeis. Atsakovai nepateikė teismui duomenų, kad jiems yra suformuotas žemės sklypas, kurį nuomotų ar naudotų kitu teisiniu pagrindu ir kuriame būtų nustatytas konkretus automobilių statymo vietų skaičius. Nacionalinė žemės tarnyba rašte 2014-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neprieštarauja ieškovų ketinimui įrengti metalinius laiptus prie administracinio pastato. Teismo posėdyje atsakovai patvirtino, kad šiuo metu įvažiavimas per įrengtą šlagbaumą nėra rakinamas, nes tam prieštarauja policija, todėl kiemu gali naudotis bet kokie asmenys, ne tik ginčo namų gyventojai. Be to, atsakovai nurodė, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) sienos, t.y. toje vietoje, kurioje ieškovai planuoja statyti metalinius laiptus, yra sodinamos gėlės, kas reiškia, kad automobiliai ten ir nebuvo statomi, jeigu ten augo gėlės. Iš pateiktų kiemo fotonuotraukų matyti, kad prie ieškovų pastato sienos automobilis yra statomas apie 1 metro atstumu (t.1, b.l. 79), todėl projektuojami laiptai iš esmės automobilio statymo vietos neužims, nes šalia pastato sienos matyti gelžbetoninis pakilimas, skirtas įeiti pro esamas duris, ant kurio ir dabar nėra įmanoma pastatyti automobilį. Spręstina, kad atsakovų argumentai dėl automobilio statymo vietų sumažėjimo yra neįrodyti. Net jeigu ir būtų suformuotas ginčo namų valdų žemės sklypas ir nustatyta jo naudojimosi tvarka, akivaizdu, kad ieškovai turėtų teisę į tam tikrą kiemo dalį, tikėtina, prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato, ir toje dalyje galėtų talpinti projektuojamus metalinius laiptus.

Dėl atsakovų argumento, kad metaliniai laiptai sukels triukšmą juos naudojant, pažymėtina, kad tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-657 yra patvirtintos „Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešose vietose taisyklės“, kurių 6 p. nustato triukšmo ribinius dydžius, be kita ko ir gyvenamųjų pastatų aplinkoje, taip pat nustatyta, kaip yra matuojamas triukšmo lygis ir kokia tvarka teikiami skundai dėl viršyto triukšmo lygio. Tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad metaliniai laiptai juos naudojant pagal paskirtį gali sukelti nustatytas normas viršijantį triukšmą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų teisės bus pažeistos pastačius laiptus pagal ieškovų parengtą projektą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovų teiktoje architekto R. B. nuomonėje buvo teikiami alternatyvūs pasiūlymai, nurodantys, kad laiptai galėtų būti ir tokių pačių metalinių konstrukcijų, tik turėtų būti statomi kitose pastato vietose. Todėl spręstina, kad atsakovai teikdami šiuos pasiūlymus prieštarauja patys savo argumentams, kad metalinės konstrukcijos yra neleistinos triukšmo požiūriu.

Dėl atsakovų argumento, kad metaliniai laiptai sudarkys vaizdą pro langus, laikytina, kad šis argumentas taip pat niekuo nepagrįstas. Tam tikrų pastatų ar konstrukcijų gražumas ar negražumas yra vertinamosios sąvokos, atsakovai nenurodė, kokiu norminiu aktu jie vadovaujasi teigdami, kad metaliniai laiptai yra neleistini dėl estetinių priežasčių. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų teisės bus pažeistos įrengus projektuojamus laiptus.

Atsakovai teikė keletą įvairių architektų parengtų variantų, kaip galėtų būti įrengiami laiptai į ieškovų pastatą. Teismas mano, kad šios bylos uždavinys nėra nustatyti geriausią, pigiausią ar kokius kitus reikalavimus atitinkantį ieškovų pastato kapitalinio remonto būdą, nors tikėtina, kad teoriškai yra daug galimų to paties pastato remonto būdų ir variantų. Byloje sprendžiamas klausimas, ar ieškovų norimas įvykdyti kapitalinio remonto būdas nepažeis atsakovų teisių. Nenustačius, kad atsakovų teisės bus pažeistos, yra pagrindas ieškinį patenkinti, t.y. pripažinti atsakovų nesutikimą neteisėtu.

Patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovų priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos -31,57 Eur žyminio mokesčio ir 1179,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 118-121), kas sudaro po 2,87 euro žyminio mokesčio ir po 107,20 euro išlaidų advokato pagalbai iš kiekvieno atsakovo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. , 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovams R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal 2014 m. projektuotojo T. Ž. parengtą techninį kapitalinio remonto projektą be atsakovų sutikimų.

Priteisti ieškovams solidariai R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) L. A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 110,07 Eur ( vieną šimtą dešimt eurų ir 7 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.