Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-11 · Civilinė byla Nr. e2S-700-544/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e2S-700-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
L. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-700-544/2020

teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03787-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2.1 ir 2.4 punktų vykdymo, civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą atsakovei R. M. nevykdant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytų sąlygų.

2. Nurodė, kad atsakovė neleidžia su vaikais bendrauti savaitgaliais, kaip tai yra numatyta patvirtintos sutarties 2.1 punkte, ir visiškai nevykdo bei ignoruoja sutarties 2.4 punkte numatytą tėčio bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo L. S. prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 2.1. punkte ir 2.4. punkte numatytų sąlygų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo priverstinio vykdymo. Kitos prašymo dalies teismas netenkino.

4. Teismas nurodė, jog iš pateikto prašymo turinio ir rašytinių įrodymų (žinučių) matyti, kad tinkamai nėra vykdomi taikos sutarties 2.1 punktas ir 2.4 punktas, dėl ko vaikų tėvui L. S. nėra užtikrinamas periodinis bendravimas su vaikais A. ir R. savaitgaliais ir vasaros atostogų metu. Todėl yra pagrindas pagal pateiktus įrodymus iš dalies patenkinti prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos sutarties dalies. Prašymo dėl kitos dalies teismas netenkino, nes nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys konkrečių kitų taikos sutarties sąlygų nevykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti.

6. Nurodo, kad teismas iš dalies tenkino prašymą išduoti vykdomąjį raštą remdamasis iš esmės vien ieškovo teiginiais ir pateiktomis žinučių santraukomis. Tuo tarpu atsakovei nebuvo suteikta teisė susipažinti su šiuo prašymu, nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą ir išdėstyti savo poziciją, dėl ko buvo pažeisti tiek jos, tiek nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas turi ištirti abiejų šalių nurodytas aplinkybes.

7. Tvirtina, jog nei ieškovas, nei teismas nepaisė to, kad ji niekada netrukdė vaikų tėvui bendrauti su vaikais, visada derindavo susitikimų laiką, ragino vaikus susitikti su tėvu, tačiau patys vaikai to daryti nenori. Teismas net nenurodė, kuo pasireiškė pažeidimas, neanalizavo žinučių turinio, patį prašymą išnagrinėjo paskubomis, neištyręs kitos šalies nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

8. Teigia, jog teismas priėmė skundžiamą nutartį nepaisant to, kad L. S. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31765-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl smurto prieš nepilnametį sūnų R. Ieškovas, žinodamas apie jam paskirtas kardomąsias priemones su įpareigojimais, vis tiek reikalavo bendravimo su abiem vaikais. Jis nepateikė jokių įrodymų, kad jam taikyta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos) panaikinta ar kad jis yra būtų leidimą iš prokuroro vykti atostogų.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas L. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nutarties nemotyvavo, t. y. neanalizavo ieškovo pateiktų žinučių turinio. Priešingai, teismas išvadas dėl nutarties nevykdymo padarė įvertinęs prašymo turinį ir rašytinių įrodymų (žinučių) turinį, iš kurių matyti, jog tinkamai nėra

vykdomi taikos sutarties 2.1 ir 2.4 punktai. Teismo nutartis grįsta tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais. Žinutės patvirtina faktą, kad vaikai nustatytu teismo nutartyje laiku nebuvo išleidžiami bendrauti su tėčiu, o išankstinis susitarimas dėl bendravimo atostogų metu buvo neįvykdytas, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant teismo nutarties sąlygas dėl tėčio bendravimo su vaikais. Be to, nenuslėpė ir neketino nuslėpti nuo teismo nutarimo dėl kardomosios priemonės skyrimo, kuris neribojo tėčio teisės bendrauti su sūnumi A., o su sūnumi R. apribojimas buvo nustatytas laikinas – iki kardomosios priemonės galiojimo pabaigos. Pažymi, jog šiuo metu yra pateiktas prašymas prokurorei dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo nebendrauti su sūnumi R. panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo L. S. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą prijungti įrodymus – Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2020 m. rugpjūčio 10 – 12 d. susirašinėjimą su L. S.. Be to, Panevėžio apygardos teisme 2020 m. lapkričio 10 d. gautas apeliantės prašymas, siekiant pagrįsti atskirojo skundo argumentus, prijungti papildomus įrodymus – 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas, lėktuvo bilietą, VŠĮ Asmenybės tobulėjimo centro „Pažink save“ 2020 m. lapkričio 8 d. raštą, pranešimą Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai dėl L. S. elgesio. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė žinučių nuorašus.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo pobūdį bei aplinkybę, jog ieškovo L. S. prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, dėl ko apeliantė neturėjo galimybės teismui pateikti rašytinių įrodymų, be to, dalis jų gauti po bylos išnagrinėjimo, teikiami įrodymai prijungtini prie bylos. Taip pat, siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, priimami ir ieškovo pateikti nauji įrodymai.

16. Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

17. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtino ieškovo L. S. ir atsakovės R. M. taikos sutartį. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog L. S. su nepilnamečiais sūnumis bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos arba iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai tuo metu ugdymo įstaigos nelankys, penktadienį 17.00 val. ir nuveždamas vaikus į ugdymo įstaigą pirmadienį 08.00 val. arba parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmadienį iki 10.30 val., jeigu vaikams tą dieną nereikia lankyti ugdymo įstaigos; tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių (liga arba komandiruotė) negali paimti vaikų savaitgaliais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su tėvu, šalys viena kitą informuoja ne mažiau kaip prieš dvi dienas, o ligos atveju, kuo operatyviau, SMS žinute arba elektroniniu laišku; tokiu atveju L. S. bendravimas su sūnumis perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jeigu artimiausią savaitgalį nėra iš anksto suplanuoto renginio ar išvykos su vaikais, arba kitą savaitgalio dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; tais atvejais, kai serga vienas iš vaikų, abiejų vaikų bendravimas perkeliamas į kitą savaitgalį, kaip numatyta šiame punkte. Sutarties 2.4 punkte šalys numatė, kad kasmet L. S. turi teisę praleisti su vaikais 2 savaites jų atostogų metu apie tai informuodamas vaikų motiną SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 14 kalendorinių dienų; tėvas privalo pranešti motinai apie vaikų buvimo vietą ir palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo motina galėtų susisiekti ir bendrauti su sūnumis. Bylos duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d., taigi, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytų sąlygų, kadangi neleidžia su vaikais bendrauti savaitgaliais (2.1 punktas) ir ignoruoja numatytą tėvo bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu (2.4 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą patenkino iš dalies, t. y. išdavė vykdomąjį raštą nevykdant patvirtintos taikos sutarties 2.1 ir 2.4 punktų reikalavimų.

19. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, teismas privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovas teismui pateiktame prašyme išduoti vykdomąjį raštą nurodė aplinkybes apie taikos sutarties nevykdymą ir pridėjo žinutes iš šalių susirašinėjimo, kurių turinys, jo vertinimu, patvirtina jo prašymo išduoti vykdomąjį raštą argumentus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą, jau kitą dieną (2020 m. rugpjūčio 18 d.), neišsiuntęs atsakovei ieškovo prašymo ir nesuteikęs galimybės jai pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo ir pateikti turimus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (nevykdymą), priėmė nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2.1 ir 2.4 punktų nevykdymo. Vadinasi pirmosios instancijos teismas pareigos ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (nevykdymą) tinkamai neįvykdė.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamas klausimas yra susijęs su šalių nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais, šios kategorijos bylose teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovas, pateikdamas teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo ir turėjo įpareigoti šalis teikti įrodymus apie aktualių taikos sutarties punktų vykdymą (nevykdymą), o ne apsiriboti formalia išvada dėl taikos sutarties sąlygų tinkamo nevykdymo, remdamasis vien ieškovo prašyme nurodytais teiginiais ir žinučių iš šalių susirašinėjimo turiniu. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, teismas privalėjo informuoti apie pateiktą prašymą atsakovę, suteikti jai galimybę pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ir klausimo nagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Kaip matyti iš atskirojo skundo bei pateiktų įrodymų, apeliantė kaip tik ir tvirtina vykdanti taikos sutartimi nustatytas bendravimo su vaikais sąlygas, o bendravimas su vaikų tėvu nukeliamas dėl objektyvios priežasties – pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieš nepilnametį sūnų ir dėl to paskirtos kardomosios priemonės, tačiau šios aplinkybės dėl virš aptartų procesinės teisės normų pažeidimų liko niekaip neįvertintos.

21. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo procese nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų ir įrodymų, taip pat į nustatytinų aplinkybių apimtį, daroma išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovo L. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Ramunė Čeknienė