Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-227-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
AN2-227-327/2018
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00046-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-227-327/2018
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00046-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal admi­nistracinėn atsa­ko­mybėn traukiamo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teis­mo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnybos) įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nu­si­žen­gi­mo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. buvo pri­pa­žintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos admi­nis­tracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 343 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuo­bauda – 50 Eur bauda.Administracinė nuobauda A. K. paskirta už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku (medžioklės plotų naudotojo, juridinio asmens asociacijos vadovu), netinkamai vykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. B1-265 (2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. B1-609, paskelbto Teisės aktų registre (toliau – TAR) 2017 m. rugsėjo 29 d., i. k. 2017-15386, redakcija) „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ 3.1 ir 4.1.8 punktais nustatytas jam pareigas, t. y., pirma, 2017 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos sprendimu C (2017) 8522 dėl įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES pakeitimo (duomenys neskelbtini) sa­vi­valdybės teritoriją pripažinus Afrikiniu kiaulių maru (toliau – AKM ) užkrėsta teritorija, iš anksto nesuderino su Tarnyba klubo naudojamuose medžioklės plotuose sumedžiotų šernų mėsos sau­go­jimo vietos, kol bus gauti jų AKM tyrimų rezultatai, ir, nesant tokios suderintos vietos, iš­duo­da­mas medžioklės lapą leido vykdyti 2017 m. gruodžio 16 d. žvėrių, įskaitant šernus, medžioklę (3.1 punktas); antra, neužtikrino, kad prie įėjimo į klubo gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje esantį uždarą statinį, kuriame išdorojami sumedžioti žvėrys, tame tarpe ir šernai, būtų ne tik įrengtas, bet ir realiai funkcionuotų (atliktų momentinę medžiotojų ir kitų asmenų avimos ava­lynės dezinfekciją) dezinfekcinis barjeras (kilimėlis), užpildytas veikiančiais AKM ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus veterinariniais biocidiniais produktais (4.1.8 punktas).Patrauktas administracinėn atsakomybėn A. K. byloje pateikė skundą dėl 2018 m. vasario 9 d. Tarnybos pareigūno nutarimo, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes jis nepadaręs nei inkriminuoto, nei jokio kito administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nu­tartimi atmesdamas A. K. skundą sprendė, jog patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. K. skundas nepagrįstas, administracinės nuobaudos jam paskirtos teisėtai ir pagrįstai, pagrindo pareigūno nutarimą keisti ar naikinti teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde A. K. prašo panaikinti Tarnybos 2018 m. vasario 09 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Skunde teigiama, kad 2017 m. balandžio 13 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirminio žvėrių apdorojimo aikštelė atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir buvo rekomenduojama patvirtinti teisę ja naudotis, apeliantui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad dar kartą suderinti sumedžiotų šernų saugojimo vietą nėra poreikio, nes pasitarime buvo nurodyta, kad tarnybą reikia informuoti apie poreikį suderinti vietą. Apie vietą, kur bus saugoma sumedžiotų šernų mėsa, (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką apeliantas informavo žodžiu, kadangi 2017 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) VMVT organizuotame pasitarime buvo nurodyta, jog apie tai Tarnyba informuojama patogiu būdu (raštu, elektroniniu paštu ir kitais būdais). Teismo nu­tartyje nurodyta, kad Tarnyba turėjo teisę pareikalauti pareiškėjo parengti ir pateikti prašymą vietos suderinimui raštu, tačiau (duomenys neskelbtini) VMVT vadovas to iš pareiškėjo nepareikalavo žodžiu nei raštu, o 2017 m. gruodžio 16 d. atliko patikrinimą ir surašė administracinio nu­si­žen­gimo protokolą. Apeliantas, kaip klubo vadovas, vykdė 2017 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) VMVT organizuotame pasitarime duotus nurodymus, susijusius su Valstybinės mais­to ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. B1-265 „Dėl Af­ri­kinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ 3.1. papunkčio reikalavimų vykdymu. Apie sumedžiotų šernų sau­gojimo vietą žo­džiu informavus (duomenys neskelbtini) VMVT viršininką-valstybinį veterinarijos inspektorių G. G., jis apeliantui nenurodė, kad pastarasis tai atliko netinkamu būdu. (duomenys neskelbtini) VMVT viršininkui nusprendus, kad jis apie medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ sumedžiotų šernų sau­gojimo vietą buvo informuotas netinkamu būdu, jis privalėjo apeliantą apie tai informuoti raštu ir pareikalauti prašymą pateikti raštu, o ne tokiu būdu, kaip buvo nurodyta 2017 m. lapkričio 24 d. jo vadovaujamos tarnybos organizuotame pasitarime.Kad su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniu padaliniu me­džio­tojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ sumedžiotų šernų saugojimo vieta buvo suderinta, patvirtina ir tai, kad šios tarnybos atstovams 2017 m. gruodžio 16 d. atliekant neplaninį patikrinimą jie atvyko būtent į tą vietą, kuri 2017 m. gruodžio pradžioje žodžiu buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) VMVT viršininkui-valstybiniam veterinarijos inspektoriui G. G.. Apeliantas, kaip medžiotojų klubo vadovas, buvo atsakingas už tai, kad dezinfekciniai kili­mė­liai būtų įrengti. Taip pat mano, kad buvo atsakingas, kad medžiotojų klubas būtų aprū­pintas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Kad tokių produktų 2017 m. gruodžio 16 d. atlikto patikrinimo metu buvo klubui priklausančioje pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, teismo metu patvirtino ir (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas bei kiti byloje apklausti liu­dytojai. 2017 m. gruodžio 16 d. vykusioje medžioklėje apeliantas nedalyvavo, todėl nega­lė­jo užtikrinti įrengto dezinfekcinio kilimėlio funkcionalumo ar to, kad prieš įeinant ir išei­nant iš gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelių ar ir kitais atvejais būtų išdezinfekuojama me­džioklės plotų naudotojų ir kt. asmenų avima avalynė naudojant purkštuvus, pripildytus au­to­rizuotų veterinarinių biocidinių produktų, veikiančių AKM ir klasikinio kiaulių maro su­kėlėjus. Akivaizdu, kad tai privalėjo užtikrinti būtent medžioklės vadovas, nors Admi­nis­tra­cinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas buvo nubaustas už tai, kad dezinfekcinis kilimėlis nefunkcionalus, ir už tai, jog nors buvo teigiama, kad dezin­fekcija vykdoma purkštuvu, tačiau patikrinimo metu pirminio žvėrių apdorojimo vietoje purkš­tuvo nebuvo.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarny­bos atsiliepime prašoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. ape­lia­cinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties atmesti kaip nepa­grįstą ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas atmetamas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, kons­ta­tuo­ja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Tarnybos nutarimą, kuriuo A. K. buvo pripažintas padaręs ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Admi­nis­tracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nu­ta­rtyje išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. kaltė padarius ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatytą nu­sižengimą yra įrodyta.ANK 343 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų, savivaldybių tarybų sprendimų ir sa­vi­valdybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pa­žeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 1450 eurų. Administracinė nuobauda A. K. paskirta už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku netinkamai vykdė įsakymą „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės prie­mo­nių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ 3.1 ir 4.1.8 punktais nustatytas jam pareigas, t. y., pirma, iš anksto nesuderino su Tarnyba klubo naudojamuose medžioklės plotuose sume­džiotų šernų mėsos saugojimo vietos, kol bus gauti jų AKM tyrimų rezultatai, ir, nesant tokios suderintos vietos, išduodamas medžioklės lapą leido vykdyti 2017 m. gruodžio 16 d. žvėrių, įskai­tant šernus, medžioklę (3.1 punktas); antra, neužtikrino, kad prie įėjimo į klubo gyvūnų pirminio ap­dorojimo aikštelėje esantį uždarą statinį, kuriame išdorojami sumedžioti žvėrys, tame tarpe ir šernai, būtų ne tik įrengtas, bet ir realiai funkcionuotų dezinfekcinis barjeras (kilimėlis), užpil­dy­tas veikiančiais AKM ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus veterinariniais biocidiniais produktais (4.1.8 punktas).A. K. skunde nurodo, jog 2017 m. balandžio 13 d. atlikto patikrinimo metu buvo nus­tatyta, kad Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirminio žvėrių apdorojimo aikštelė atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir buvo rekomenduojama patvirtinti teisę ja naudotis, apeliantui buvo pa­kankamas pagrindas manyti, kad dar kartą suderinti sumedžiotų šernų saugojimo vietą nėra po­rei­kio, nes pasitarime buvo nurodyta, kad tarnybą reikia informuoti apie poreikį suderinti vietą. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog Europos Ko­misija 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Įgyvendinimo sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Įgy­vendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afri­ki­nių kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (toliau - Sprendimas), ir jame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė įtraukta į įgyvendinimo, sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, t. y. laikoma užkrėsta teritorija, kurioje afrikinis kiaulių maras nustatytas laukinėje faunoje (šer­nams). (duomenys neskelbtini) savivaldybė būtent nuo Sprendimo priėmimo dienos (t. y. nuo 2017 m. gruodžio 7 d.) laikoma užkrėsta teritorija, todėl, kaip teisingai pažymėta ir Institucijos atsi­lie­pime į apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 13 d. atlikto medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirminio žvė­rių apdorojimo aikštelės patikrinimo metu VMVT (duomenys neskelbtini) valstybinė maisto ir vete­ri­na­ri­jos tarnyba negalėjo vertinti teisės aktų reikalavimų, kurie šio patikrinimo metu tikrinamo ob­jek­to atžvilgiu dar nebuvo aktualūs, įgyvendinimo.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniu padaliniu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ sumedžiotų šernų saugojimo vieta buvo suderinta patvirtina ir tai, kad šios tarnybos atstovams 2017 m. gruodžio 16 d. atliekant nepla­ninį patikrinimą jie atvyko būtent į tą vietą. Atmesdamas šiuos skundo argumentus aukš­tesniosios instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad Tarnybos atstovai atvyko į konkrečią vietą, niekaip negali nei patvirtinti nei paneigti, kad minėta vieta buvo oficialiai suderinta. Kon­kre­čią loka­li­zaciją Tarnybos atstovai galėjo nustatyti ir ankstesnių medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų do­ku­mentų bei iš ankstesnių patikrinimų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Įsa­kymo 3,1 punkte aiškiai ir imperatyviai nustatyta, jog sumedžiotų šernų mėsos sau­go­jimo iki iš­ty­rimo dėl AKM rezultatų vieta su tarnyba medžioklės plotų naudotojo turi būti su­de­rinta iš anksto, ir nors pačioje normoje tam nenustatytas terminas, tačiau iš kitos dalies Įsakymo turinio, Įsakymo paskirties bei tikslų, kurių jo išleidimu buvo ir yra siekiama, seka, kad tai buvo būtina padaryti iki pirmos šernų medžioklės po atitinkamo medžioklės ploto priskyrimo užkrėstai AKM teritorijai, nagrinėjamu atveju - iki pirmos po 2017 m. gruodžio 7 d. sekusios medžioklės, taigi ir iki vykdytos 2017 m. gruodžio 16 d., kurios metu buvo medžiojami ir šernai. Teismas taip pat pri­taria ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog lingvistiškai aiškinant normoje pa­naudoto žodžių junginio „suderintoje vietoje“ prasmę, darytina išvada, jog šia norma nustatytai tai­syklei įgyvendinti būtinas abiejų santykio dalyvių (Tarnybos ir medžioklės plotų naudotojo) ben­dradarbiavimas, valia ir veiksmai, iš medžioklės plotų naudotojo pusės turintys pasireikšti ati­tin­kamos vietos pasirinkimu, informavimu apie ją Tarnybos bei sudarymu sąlygų fiziniam tokios vietos patikrinimui ir įvertinimui biosaugos aspektais, jeigu Tarnyba, neperžengdama jai nus­ta­ty­tos kompetencijos, savo veiklos uždaviniams įvykdyti (šiuo atveju pagrįstam vietos suderinimui) nuspręstų tokį atlikti. Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog prašymą sude­ri­nimui raštu pareiškėjas parengė tik 2018 m. sausio 15 d., Tarnybai pateikė – 2018 m. sausio 17 d. (b. l. 71), sumedžiotų šernų mėsos saugojimo vieta nėra Tarnybos suderinta iki šiol – neben­dra­dar­biavimas ir Įsakymo 3.1 punktu imperatyviai nustatytos pareigos neįvykdymas yra akivaizdūs. Esamoje situacijoje medžiotojų klubo atstovo prašymas žodžiu negalėjo būti priimtas ir suderintas žodžiu, nes toks suderinimas reikalauja iš institucijos atlikti kompleksą veiksmų, t. y. Tarnyba turėjo įvertinti prašyme pateiktą informaciją, išrašyti pavedimus pareigūnams dėl patikrinimo me­džioklės klubo pirminio apdorojimo aikštelėje, atlikti patikrinimą ir po jo įvertinti patikrinimo re­zultatus ir galiausiai duoti teigiamą arba neigiamą atsakymą medžioklės klubo atsakingam as­me­niui dėl suderinimo (t. y. tikrintos pirminio apdorojimo aikštelės atitikties teisės aktų reika­la­vi­mams). Skunde taip pat teigiama, jog 2017 m. gruodžio 16 d. vykusioje medžioklėje apeliantas neda­ly­va­vo, todėl negalėjo užtikrinti įrengto dezinfekcinio kilimėlio funkcionalumo ar to, kad prieš įeinant ir išeinant iš gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelių ar ir kitais atvejais būtų išde­zin­fe­kuo­jama medžioklės plotų naudotojų ir kt. asmenų avima avalynė naudojant purkštuvus. Ape­lia­cinės instancijos teismas pažymi, jog būtent apeliantas išduoda medžioklės lapus, kuriose nurodo, kokiam medžioklės vadovui, kokiame savivaldybėje esančiame medžioklės plotų vienete ir kada leidžiama organizuoti medžioklę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. K., būdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, galėtų neišduoti medžioklės lapo, jei nepa­sitiki konkretaus medžioklės vadovo gebėjimu užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos ap­linkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų by­los aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Institucijos paskirta administracinė nuobauda paskirta nepa­žeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga pada­ry­tam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama admi­nis­tracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis pa­liekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusi­žen­gimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas