- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-297-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14433-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. bausmę atlieka pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 28 d.
3. Komisija 2019 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. 93-39 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis A. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad A. J. vien tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo, du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Be to, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė – 76 balai, iš kurių 45 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, o likę balai yra kintantys. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai. Teismas nutartyje nurodė, kad A. J. bausmę atlieka už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų įvykdymą, anksčiau ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis visiškai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Jis yra atlikęs lygtinio paleidimo taikymui būtiną bausmės dalį, dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos plano priemones, yra daug kartų skatintas, nėra padaręs jokių pažeidimų, drausmine tvarka nebaustas. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir stabiliai žemėja.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Anot nuteistojo, teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pasak skundo autoriaus, teismas, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jį antrą kartą baudžia, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.
8. BVK 158 straipsnio 5 punkte numatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skundo nagrinėjimo dienai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra būtent tokia, t. y. 2 mėnesiai 9 dienos, todėl A. J. negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jau vien dėl to, kad nėra formaliųjų BVK numatytų pagrindų, kuriems esant sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau nežiūrint to, esant nuteistojo skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. J. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (76 balai pagal „OASys“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
11. Kaip ir minėta, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad skundo autoriaus A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 76 balai, iš kurių net 31 balas yra kintantis, t. y. šie balai gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai A. J. charakterizuojančias aplinkybes. Teismas teigiamai įvertino nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, skirtus paskatinimus, drausminių nuobaudų neturėjimą, darbinę veiklą, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos pakankamai svariomis taikyti lygtinį paleidimą. Jos tik patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juolab, kad nors nuteistasis ir stengėsi elgtis tinkamai, tačiau įstaigoje nustatytos tvarkos laikėsi ne visuomet. Jis du kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos bei režimo reikalavimus, ir nors nuobaudos neskirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tai visgi rodo, kad A. J. turi polinkį elgtis neatsakingai, ignoruoti visuotinai priimtinas elgesio taisykles, ką patvirtina tiek Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, tiek ankstesnių teistumų skaičius. A. J. eilę kartų daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Anksčiau teismas jo atžvilgiu yra parodęs pasitikėjimą - taikė bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šio pasitikėjimo A. J. neįvertino ir nepateisino, pastangų keistis neparodė, darė naujas nusikalstamas veikas.
12. Abejonių pakankama A. J. elgesio korekcija kelia Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi darbo pasiūlymo laisvėje); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ankstesnės nusikalstamos situacijos buvo planuotos, rizikingos, laisvėje suprato, kad veika, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoravo, sudaro prielaidas griežčiau vertinti ir kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad A. J. neišskiria tu sričių, kurios yra probleminės, probleminėms situacijoms spręsti rankasi netinkamus metodus. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.
13. Visos šios aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Tačiau anksčiau aptarti duomenys tokios išvados daryti neleidžia.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu nustatyta BVK 158 straipsnio 5 punkte numatyta aplinkybė, kuriai esant asmens atžvilgiu lygtinio paleidimo taikymas negalimas, nuteistojo A. J. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.