Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LINKERA group“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „LINKERA group“ vadovui Dariui Linkevičiui, advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LINKERA group“ ieškinį atsakovui K. Č. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad pirmąją savaitę po įdarbinimo atsakovas dirbo gerai, jam buvo suteiktas automobilis darbui, jo darbo pobūdis buvo priimti užsakymus telefonu, paimti siuntas, jas pristatyti; vėliau atsakovas atsisakė dėvėti darbo drabužius, atsisakydavo priimti siuntas, įmonė gavo kliento nusiskundimą, kad atsakovas atsisako priimti siuntą dėl kvapo iš atliekų perdirbimo įmonės, neatsakydavo į telefoninius skambučius, pasireiškė atsakovo savivalė, jis darbo gerai neatliko, agitavo kitus darbuotojus prašyti įmonės kelti jiems atlyginimą; 2017 m. gruodžio 8 d. įmonės patalpose jis (įmonės vadovas) kartu su A. S. pranešė atsakovui apie atleidimą, tačiau atsakovas nieko nepriėmė, ėmė kviesti policiją, teigdamas, kad jis gali būti uždarytas patalpose, iš patalpų pabėgo, jis uždarytas patalpose nebuvo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad atsakovas nevykdė įmonės nurodymų – nedėvėjo specialių darbo drabužių, laiku neatsakydavo į skambučius, nepriimdavo siuntų, atsakovas nenorėjo paklusti darbdavės nurodymams, 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovui buvo pranešta, kad jis bus atleistas, nuo 2017 m. gruodžio 11 d. (pirmadienio) atsakovas darbe nebepasirodė, įmonė tinkamai atsakovą įspėjo apie atleidimą, tinkamai ir laiku jį atleido iš darbo.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 8 d. įmonės vadovas norėjo jam užlaužti rankas, jo padėjėja viską filmavo, buvo užrakintos durys, įmonės vadovas jam sakė, kad jis netinka, kažko neatlieka, davė jam kažkokius lapus, bet jis nesutiko jų skaityti, 2017 m. gruodžio 11, 12 dienomis į darbą buvo atvykęs, bet nebuvo įleistas į patalpas; kartą jis neėmė iš kliento bačkų, nes jos buvo nešvarios, kai jos buvo nuplautos, jis jas paėmė; vairuodamas į skambučius neatsiliepdavo, atsiliepdavo, kai sustodavo, laisvų rankų įrangos neprašė, nes tai kenkia ausų būgneliams, jis tokia įranga vis tiek nesinaudotų; darbo rūbų nesirengė, nes jie buvo nešvarūs, darbe vilkėjo sportinę aprangą; darbo sąlygos įmonėje netenkino, jau ieškojo kito darbo, iš darbo būtų išėjęs pats; nuo 2017 m. gruodžio 11 d. jo vairuotas įmonės automobilis buvo, sugedęs buvo kitas automobilis, dirbo su dviem automobiliais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad įmonės atsakovui duota striukė buvo netinkamo dydžio, todėl jis jos dėvėti negalėjo; bačkų atsakovas neėmė, nes jos buvo nešvarios, kai klientas perplovė, atsakovas jas paėmė; įmonė raštiškų nusiskundimų atsakovo atžvilgiu gavusi nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta įmonės logistikos vadovė A. S. parodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. po darbo buvo paruošti atsakovo atleidimo iš darbo dokumentai, buvo pakviestas atsakovas, jis pats sakė, kad turbūt norima jį atleisti, dokumentus pasirašyti atsisakė, išbėgo iš įmonės patalpos, prievarta jo atžvilgiu naudota nebuvo; 2017 m. gruodžio 11, 12, 13 d. į darbą atsakovas nebeatvyko, 2017 m. gruodžio 11 d. įmonės vadovas bandė jam skambinti, tačiau neprisiskambino; atsakovo vairuotas automobilis nebuvo sugedęs, jei įmonėje sugenda automobilis yra nuomojamas kitas ir dirbama toliau; įsidarbinant atsakovui įmonėje jam buvo išsamiai apie 1 valandą aiškinamos darbo sąlygos, po savaitės vadybininkė jai nurodė, kad su atsakovu sunku bendrauti, jis atsisako priimti siuntas, vėluoja, neatsiliepia telefonu; su vairuotojais sutarta, kad jie sustoja ir perskambina, tai gali užtrukti 10 minučių, tačiau atsakovas perskambindavo po 40 minučių, kartais visai neperskambindavo, nurodydamas, kad pamiršo; tik jam įsidarbinus jam buvo duoti ne nauji, bet išskalbti darbo rūbai, jis jų atsisakė, vėliau jam buvo užsakyta nauja striukė, jis ją pasimatavo, nurodė, kad ji jam tinkanti, tada buvo uždėtas ant jos įmonės logotipas, jis su ja buvo vieną dieną, vėliau nebenešiojo, nes sakė, jog ji jam netinka, yra blogos kokybės, darbo funkcijas atsakovas vykdė vilkėdamas treningus; iš kliento buvo gautas nusiskundimas, kad atsakovas neima bačkų dėl kvapo, teko spręsti problemą; laisvų rankų įrangos atsakovas neprašė; kiti įmonės vairuotojai buvo nepatenkinti, nes atsakovas vengdavo iškrauti siuntas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 29, pagal kurią atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. pradėjo dirbti įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo sutartis nutraukta 2017 m. gruodžio 13 d. DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 34–36), darbuotojas su 2017 m. gruodžio 15 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 20–21), kuri sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies: pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu, laikė, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nurodė išieškoti iš įmonės darbuotojo naudai 380 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 398,10 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos imtinai bei po 18,10 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, darbuotojo prašymą dėl darbo užmokesčio skirtumo išieškojimo, pravaikštų pripažinimo neteisėtomis atmetė (el. b. t. I, b. l. 7–10).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo; pagal DK 36 straipsnio 2 dalį, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama; pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.

Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena; pagal DK 64 straipsnio 3 dalį, įspėjimas nutraukti darbo sutartį darbuotojui perduodamas nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą, įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

Pažymėtina, kad sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 36 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju išbandymas tarp šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkte buvo nustatytas darbdavės iniciatyva (el. b. t. I, b. l. 34–36). Teismas akcentuoja, kad pasirašydamas darbo sutartį savo parašu atsakovas patvirtino sutikimą su joje nustatytomis sąlygomis, tuo pačiu pritarė nustatytai išbandymo sąlygai. DK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą – jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Taigi, darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas – nepatenkinami išbandymo rezultatai.

Teismas pabrėžia, kad išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą, vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 13 d. atleistas iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams (el. b. t. I, b. l. 34–36). Ieškovė teigė, kad atsakovo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami ir jis neišlaikė išbandymo dėl jo savavališko elgesio, nepatenkinamo bendravimo ir darbo kokybės – atsisakymo dėvėti darbo drabužius, laiku neatsiliepimo į skambučius (neperskambinimo laiku), siuntų nepriėmimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal DK 24 straipsnio nuostatas, darbuotojas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, vengti interesų konflikto, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo, pagal DK 32 straipsnio nuostatas darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, tačiau tiek ieškovė nurodė, tiek byloje liudytoja apklausta įmonės logistikos vadovė A. S. patvirtino, kad atsakovas elgėsi savavališkai, bendravo ir darbą atliko nepatenkinamai, nes atsisakė dėvėti darbo drabužius, ką pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, darbo metu įmonės atstovams perskambindavo pavėluotai arba iš viso neperskambindavo, nepriėmė siuntos, dėl ko skambino ir skundėsi įmonės klientas. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta įmonės logistikos vadovė A. S. parodė, jog atsakovo bendravimu skundėsi įmonės vadybininkė, įmonės vairuotojai buvo nepatenkinti aplinkybe, kad atsakovas vengdavo iškrauti siuntas. Taigi, įmonė nebuvo patenkinta atsakovo atliekamu darbu, jo bendravimu, elgesiu, atsakovas nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nesutiko laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavės nurodymus, tinkamai atlikti pavestą darbą. Teismas konstatuoja, kad aplinkybės dėl atsakovo padarytų DK 24 straipsnio pažeidimų byloje įrodytos.

Visos teismo aukščiau nurodytos DK nuostatos, kurias atsakovas pažeidė, yra labai elementarios, taikomos kiekvieno atsakingo darbuotojo kasdienybėje, nereikalaujančios jokių papildomų pastangų jas teisingai suvokti ar taikyti. Teismo vertinimu, šių aukščiau nurodytų nuostatų pažeidimas negali būti laikomas tik formaliais darbuotojo elgesio neatitikimais, todėl ieškovė pagrįstai laikė, kad atsakovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas neišlaikė išbandymo, nes darbuotojo atsisakymas vilkėti darbo drabužius, delsimas perskambinti darbo metu įmonės atstovams, asmeninis sprendimas kokios siuntos bus vežamos, vengimas iškrauti siuntas rodo, kad darbuotojo poelgiai neatitiko darbdavės poreikių, darbuotojui trūko motyvacijos, jo elgesys neigiamai įtakojo kitų darbuotojų darbo sąlygas, atmosferą darbe, todėl ieškovė turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo ir tuo pagrindu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį nutraukti su juo darbo sutartį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Ieškovės padarytų procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Į bylą yra pateiktas įmonės vadovo surašytas 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimas (el. b. t. I, b. l. 53), kuris atitinka tokiam pranešimui (įspėjimui) keliamus reikalavimus, įtvirtintus DK 64 straipsnio 2 dalyje – jame nurodyta darbo sutarties, sudarytos su darbuotoju, nutraukimo data (2017 m. gruodžio 13 d.), priežastis (nepraėjus išbandymo laikotarpio), įstatymo norma (DK 36 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybinis pranešimas, pasirašytas įmonės vadovo ir įmonės logistikos vadovės, (el. b. t. I, b. l. 65) patvirtina, kad atsakovui 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo teiktas nedelsiant, kaip tai įtvirtina DK 64 straipsnio 3 dalis, atsakovas informaciją apie jo atleidimą išklausė, tačiau 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimą atsisakė priimti ir jame pasirašyti, tą teismo posėdžio metu patvirtino tiek įmonės vadovas, tiek liudytoja apklausta įmonės logistikos vadovė A. S., be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. įmonės vadovas jam nurodė, kad jis yra netinkamas, kad neatlieka darbo, tačiau dokumentus pasirašyti atsisakė, vadinasi, apie atleidimą iš darbo atsakovas buvo informuotas tinkamai, o aplinkybė, kad jis atsisakė tokį pranešimą priimti ir jame pasirašyti, nepanaikina fakto, kas jis su jo turiniu buvo supažindintas. Pastebėtina ir tai, kad įmonė veikė itin atsakingai – darbuotojui atsisakius priimti 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimą, jį dar papildomai išsiuntė paštu (el. b. t. I, b. l. 33, 46, 56), tačiau jo įteikimas ar neįteikimas darbuotojui jau po atleidimo iš darbo datos, reikšmės bylos išsprendimui neturi, kadangi teismas aukščiau jau konstatavo, kad įmonė tinkamai įspėjo darbuotoją apie jo atleidimą DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu 2017 m. gruodžio 8 d. Teismo išvadą apie 2017 m. gruodžio 8 d. darbuotojo supažindinimą su informacija apie jo atleidimą patvirtina ir tai, kad 2017 m. gruodžio 11, 12, 13 dienomis darbuotojas į darbą nebevyko (el. b. t. I, b. l. 37–40, 66), tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta įmonės logistikos vadovė A. S., nors prieš tai pravaikštų įmonėje darbuotojas nedarė. Tikėti atsakovo paaiškinimais dėl atvykimo į darbą 2017 m. gruodžio 11, 12 dienomis teismas pagrindo neturi tiek pagal bylos medžiagą (el. b. t. I, b. l. 37–40, 66) ir liudytojos A. S. parodymus, tiek pagal aplinkybę, jog atsakovas teikė prieštaringus paaiškinimus Darbo ginčų komisijai ir teismui (Darbo ginčų komisijai nurodė, kad buvo atvykęs į darbą 2017 m. gruodžio 11 d., bet buvo sugedęs jo automobilis ir įmonė jam liepė laukti, teismui nurodė, kad buvo atvykęs į darbą 2017 m. gruodžio 11 d. ir 12 d., buvo sugedęs ne jo, o kitas automobilis, taigi, jei jam įmonė liepė laukti, neaišku, kodėl teismui nurodė, kad vyko į darbą dar ir 2017 m. gruodžio 12 d.).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl toks jo reikalavimas Darbo ginčų komisijos negalėjo būti tenkintas, taip pat negalėjo būti tenkinti išvestiniai reikalavimai. Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kurie buvo atmesti darbuotojo reikalavimai, teismas nepasisako, nes ši Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis teismui nebuvo skųsta, todėl laikoma, kad yra įsiteisėjusi.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir patenkintus Darbo ginčų komisijos sprendimu, nėra, todėl jie atmetami; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo jos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – sumokėtą 18 Eur žyminį mokestį. Teismas įvertinęs CPK nuostatas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LINKERA group“ ieškinį patenkinti visiškai.

K. Č. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LINKERA group“ (į. k. 302849457) iš atsakovo K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini))18 Eur (aštuoniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.