Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės G. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo 2019 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu ir R. S. paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pakeista, ir neatlikta arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta R. S. galutinė 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, į kaltinamasis R. S. įpareigotas per 1 (vieno) mėnesio terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2020 m. birželio 17 d., apie 16.00 val., gyvenamojo mobilaus namelio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine L. S., tyčia, rankos delnu vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai nukentėjusiajai L. S. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su savo žmona L. S. kartu santuokoje gyvena nuo 2016 metų, adresu (duomenys neskelbtini)., L. S. priklausančiame mobiliame namelyje. Kartu su L. veda bendrą šeimyninį gyvenimą. 2020 m. birželio 17 d. ryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur parduotuvėje nusipirko alaus. Grįžęs iš parduotuvės į namus kambaryje visą dieną gėrė alų. Gerdamas alų garsiai pasileido muziką ir jos klausėsi. Jo žmona su juo kartu alaus negėrė. L. S. nepatiko, kad jis geria alų ir garsiai klausosi muziką. Ji jam liepdavo sumažinti muzikos garsą, bet jis jos neklausydavo, o jos atžvilgiu pasakė keletą įžeidžiančių žodžių. L. S. dėl triukšmo iškvietė į namus policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį nuramino, jis sumažino muzikos garsą. Jis tuo metu žmonos atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, tik tarp jų buvo žodinis konfliktas. Kai policijos pareigūnai išvyko iš jų namų, jis būdamas stipriai neblaivus ir įpykęs ant savo žmonos, dar garsiau pagarsino muzikos garsą. Neužilgo iš kambario į koridorių atėjo L. S., kuri liepė jam pritildyti muzikos garsą, tačiau jis į žmonos prašymą nereagavo. Po to dar kartą į koridorių atėjo žmona ir liepė jam pritildyti muziką bei pasakė, kad ji iškvies vėl policijos pareigūnus į namus. L. S. tai pasakiusi nuėjo į miegamojo kambarį. Jis susinervino ir apimtas pykčio iš koridoriaus nuėjo į kambarį, kur kambaryje ant lovos sėdėjo jo žmona L. S. ir apie 16.00 val. jis tyčia savo rankos delnu vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai L. S. į veidą, pataikydamas į patį veido centrą. L. sudavė smūgį į veidą tam, kad ji jam neaiškintų kokiu garsu klausytis muzikos. Jo suduotas smūgis buvo stiprus, L. nuo jo suduoto smūgio veide jautė fizinį skausmą. Po to iš kito kambario į miegamojo kambarį atėjo Laimos sūnus L. J., kuris jam liepė ramintis. Jis nurimo, daugiau jokių smūgių savo žmonai L. S. nesudavė. Nuo jo suduoto smūgio į veidą L. nei iš nosies, nei iš kitos vietos kraujas nebėgo. L. S. sūnus L. J. kai jis sudavė ranka smūgį L. į veidą tuo metu buvo kitame kambaryje. Neužilgo į namus atvyko policijos pareigūnai. Tai ne pirmas kartas kai jis pakelia ranką prieš savo žmoną. Dėl šio įvykio labai pergyvena, pasižada ateityje daugiau nesmurtauti. Atvykę policijos pareigūnai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatė 3,24 promilės girtumą (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 64 – 66).

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad R. S. yra jos sutuoktinis. Paskutiniu laiku gyvena jai dovanotame mobiliame namelyje-vagonėlyje. Ji bendrai su R. S. veda bendrą ūkį. Jos sutuoktinis R. S. ryte, birželio 17 d., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) iš ten sugrįžo nusipirkęs alaus, kurį visą dieną gėrė. Gerdamas alų jis garsiai įsijungė muziką bei ją įžeidinėjo, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jos sutuoktinį nuramino. Išvykus policijos pareigūnams sutuoktinis nenurimo, o dar garsiau įjungė muziką ir toliau koridoriuje gėrė alų. Ji jo atėjusi pirmą kartą paprašė, kad pritildytų muziką, bet jis į jos prašymus nereagavo. Tada ji antrą kartą jo paprašė, kad pritildytų muziką ir nuėjo į miegamąjį kambarį. Jai sėdint kambaryje ant lovos, atėjo sutuoktinis ir nieko jai nesakęs su delnu sudavė vieną smūgį jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dar norėjo jai suduoti smūgius, tačiau atėjęs jos sūnus Lukas, patėvio rankas sulaikė, todėl R. daugiau jai negalėjo suduoti smūgių. Sudavus jai smūgius jokių sužalojimų neliko, tik skaudėjo veidą, gydytojų pagalba jai nereikalinga. Sutuoktinis ne kartą prieš ką smurtavęs, buvo kvietusi policiją, buvo pradėti tyrimai, jis buvo nuteistas. Konflikto metu jos sūnus Lukas buvo kitame kambaryje ir viską girdėjo, o kaip jai sudavė smūgį nematė (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 3 – 11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios L. S. veidas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 3 – 11).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2020 m. birželio 17 d. pradėtas ikiteisminis dėl smurto artimoje aplinkoje. R. S. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 20 – 21).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. nukentėjusiajai L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su sutuoktine L. S., tyčia, rankos delnu vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai nukentėjusiajai L. S. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padariusi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis susinervinęs ir apimtas pykčio tyčia savo rankos delnu vieną kartą smogė lovoje sėdinčiai L. S. į veidą, pataikydamas į patį veido centrą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji parodė, kad sutuoktinis R. S., jai sėdint kambaryje ant lovos, su delnu sudavė vieną smūgį jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. S. pasitvirtino.

K. R. S., būdams neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, supykęs, tyčia savo sutuoktinei L. S. delnu sudavė vieną smūgį į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą. K. R. S. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė vieną smūgį šeimos nariui – sutuoktinei L. S.. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį delnu į veidą), veiksmų intensyvumą (pats kaltinamasis nurodė, kad smūgis buvo stiprus), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, pats kaltinamasis nurodė, kad dėl jo suduoto smūgio nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad L. S. patirtas fizinis skausmas yra R. S. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. R. S. yra nukentėjusiosios sutuoktinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 74 – 75, 76 – 77).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, ta kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. S. – teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus jo ankstesniam teistumui, ketvirtą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš šeimos narį (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 45 – 48), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 49 – 56), bedarbis, nesiregistruoja Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas R. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 17 d. 16.35 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 13.55 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 28 – 30, 31 – 32).

V. Kiti proceso klausimai

K. R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 67 – 69) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę R. S. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 17 d. 16.35 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 13.55 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti R. S., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu R. S. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai R. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.