Utenos apylinkės teismo įsakymas

2017-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-455/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
1-28-455/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00567-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-28-455/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00567-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.4.6.2.; 2.12.1.4. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Rimanto Jurkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00567-17 metu surinkta medžiaga, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Rusijos Federacijos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2017-01-07, apie 14.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ranka sudavė smūgį mažamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, po ko suėmusi už drabužių ties apykakle nugaros srityje jį tempė, taip dėl nosies galo-pertvaros kraujosruvos, pakaušio kairės pusės už ausies įbrėžimo padarė nukentėjusiajam mažamečiui D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. M. iš prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnamete dukra D. P., apie 5 m. laiko. Pas juos kartais atvažiuoja jos vyras R. M., bet nuolat čia negyvena, jis gyvena pas motiną kaime. Šiuo metu ji nedirba, šeimą išlaiko vyras, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, pastoviai vartoją alkoholį, geria kiekvieną dieną. 2017-01-03, apie 14.00 val., liepė eiti sūnui D. M. valgyti uogų - mėlynių ir žemuogių. Jis atėjo, pasėdėjo virtuvėje, ji nuėjo miegoti, nes skaudėjo galvą. Atsikėlusi nuėjo į virtuvę virti sriubos ir pamatė, kad uogos nesuvalgytos. Tai pamačiusi nuėjo į sūnaus kambarį, su juo apie kažką kalbėjosi, nepamena apie ką, kaire ranka suėmė sūnui už marškinėlių ties apykakle nugaros srityje ir nutempė jį per koridorių iš jo kambario į virtuvę. Sūnus neverkė ir nešaukė. Pasodino jį prie stalo, parodė jam, kad nesuvalgė uogų. Ji apsiverkė, ar verkė sūnus, nepamena. Negali pasakyti, ar sudavė sūnui ranka į veido sritį, šio momento ji nepamena, sąmoningai prieš sūnų nesmurtavo, galėjo jį užgauti netyčia. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai ant sūnaus kūno, ji jokių sužalojimų nematė. Sutinka, kad galėjo sužaloti sūnų kaklo srityje tempdama jį už apykaklės per koridorių. Nepamena, kas vyko toliau, sūnus valgė uogas, ji virė sriubą. Kiek pamena, jis pasakė, kad suvalgė, buvo piktas, ji toliau gamino valgį, sūnus nuėjo į savo kambarį. Jie su vyru nesutaria dėl D. M. auklėjimo, jis sūnų lepina, perka brangias dovanas, saldumynus, tačiau jo auklėjimu visiškai nesirūpina, viskas yra ant jos pečių. D. M. yra išdykęs, jos neklauso, prastai mokosi, neklauso mokytojų, elgiasi kaip tinkamas, ištisas dienas sėdi prie kompiuterio, žiūri televizorių, niekuo nesidomi. Tai pirmas kartas, kai smurtauja prieš sūnų, jai tiesiog tenka jį griežtai auklėti, kadangi jis jos neklauso, nedaro, ką jam liepia. Sūnų ji labai myli ir linki jam tik gero, rūpinasi kaip galėdama, tačiau jam reikia teisingo auklėjimo. Supranta, kad smurtauti prieš vaikus negalima, ji to tikrai nenorėjo, tiesiog pratrūko. Dėl savo elgesio gailisi ir pergyvena, pažada ateityje nebesmurtauti ir vaiku rūpintis tinkamai, norėtų, kad ir vyras prisiimtų atsakomybę dėl sūnaus elgesio (b. l. 57-58, 62-63).

Kaltinimas E. M. grindžiamas ir kitais įrodymais.

Mažametis nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Parodė, kad mama jį pakvietė valgyti uogų, nedaug pavalgęs jis nuėjo į savo kambarį, žaidė X-BOX. Jam pradėjo skaudėti pilvą, pasakė mamai, ji supyko ir pradėjo muštis, tempė per koridorių ir vertė valgyti uogas. Tempė stipriai, už „maikės“, kaklo, jis jautėsi blogai, verkė. Nutempusi į virtuvę mama jį mušė su ranka į veidą ir jį užgavo. Mušė per veidą su nagais, kairėje akyje buvo mėlynė, kakle buvo išdrėksta iš kairės pusės. Jis verkė, vėliau nuėjo į savo kambarį, daugiau nieko nebuvo (b. l. 33-34).

Liudytojas R. M., mažamečio nukentėjusiojo D. M. atstovas pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-03, apie 13.00 val., išvyko iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose liko jo sūnus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), žmona E. M., D. P. (podukra). Apie 18.00 val. jam grįžus į namus, pastebėjo, kad sūnaus kairė akis paraudusi. Paklausus vaiko, kas atsitiko, jis paaiškino, kad namuose valgė uogas, vėliau žaisdamas savo kambaryje mamai pasiskundė, kad jam skauda pilvą. Sūnus nurodė, kad mama labai supyko, ranka sudavė jam į veidą, suėmusi už drabužių ties apykakle tempė į virtuvę, virtuvėje liepė valgyti uogas. Sūnus paaiškino, kad įvykio metu jam skaudėjo. Apžiūrėjęs vaiką matė, kad paraudusi oda ties kaire akimi, paraudęs kaklas. Paklausė žmonos, kas įvyko namuose, ji pradėjo jį keikti, jokių įvykio aplinkybių nenurodė. Žmona paskutiniu metu elgiasi neadekvačiai, su juo nebendrauja. Kodėl ji taip elgiasi, nežino. Jam žinoma, kad žmona ilgą laiką lankosi pas psichologą. Dėl jo sūnui sukelto fizinio skausmo prašo E. M. patraukti į numatytą atsakomybę. R. M. parodė, kad daugiau su sutuoktine po šio įvykio nebendravo, nebuvo susitikę. Dabar jis sūnumi rūpinasi, veda jį į mokyklą, būrelius, maitina, rūpinasi kitais reikalais. Apie šį įvykį sūnus jam daugiau nieko nepasakojo, jis apie tai nekalba. Sužalojimai ant jo kūno sugijo savaime, gydymo išlaidų nepatyrė, todėl pretenzijų žmonai neturi, kaip sūnaus atstovas pagal įstatymą civilinio ieškinio byloje nereiškia. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 12, 14).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra jos mama, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jos motinai, kartu taip pat gyvena jos vyras R. M. ir judviejų vaikas D. M., kuriam yra (duomenys neskelbtini), jis lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš motiną, tačiau ji neatsisako paaiškinti, kas įvyko. 2017-01-03, apie 13.40 val. ji miegojo motinos kambaryje, nubudo nuo triukšmo bute, barėsi motina su jos netikru broliu D M. Atsikėlusi nuėjo į virtuvę, prie stalo sėdėjo D. M., valgė uogas ir verkė. Paklausė jo, kas atsitiko, jis atsakė, kad nieko. Nematė jokių sužalojimų ant D. M. veido, jis atrodė sveikas. Jie su broliu tarpusavyje nelabai sutaria, mažai bendrauja. Suprato, kad įvyko konfliktas, tačiau jo nematė ir negali pasakyti, kas ten atsitiko. Mamos nieko neklausė ir ji nieko nesakė, pati susiruošė ir išėjo į mokslus. Su mama taip pat mažai bendrauja. Jos brolis yra labai išdykęs, neklauso nei mamos, nei jos, atsikalbinėja, jis yra išlepintas, nesupranta, ko jam trūksta. R. M. D. M. lepina, nedrausmina, tuo tarpu mama nori, kad jis mokytųsi, nesėdėtų visą dieną prie kompiuterio. D. M. neina į lauką, ištisas dienas leidžia namuose, dėl to mama ant jo pyksta ir barasi (b. l. 43-44).

Iš 2017-01-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, bendra daiktų išsidėstymo tvarka nepažeista, pėdsakų, padėsiančių nusikalstamos veikos išsiaiškinimui rasta nebuvo (b. l. 6-9).

2017-01-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G6/2017(08) nustatyta, kad D. M. padaryti sužalojimai: nosies-galo - pertvaros kraujosruva; pakaušio kairės pusės už ausies įbrėžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 39).

2017-01-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 99U-2 nustatyta, kad E. M. dėk ankščiau nustatytų įvairių sunkumų depresijos epizodų teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nereikia.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. M., smurtaudama prieš mažametį nukentėjusįjį D. M., sukėlė jam fizinį skausmą. t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai E. M. taip pat atsižvelgtina į tai, kad ji padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteista (b. l. 85), administracine tvarka nebausta (b. l. 83), priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašyta (b. l. 74), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai (b. l. 80), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai bausmę – baudą (BK 47 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo ir R. M. bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-68) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti 6 MGL (225,96 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 MGL (150,64 EUR).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-03, 19 val. 40 min. iki 2017-01-04, 16 val. 30 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 EUR) dydžio baudai ir paskirti E. M. galutinę 2 MGL (75,32 EUR) dydžio baudą, kurią per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Nuteistajai E. M. kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo ir R. M. bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71), panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti nuteistajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamosios reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gytis Stasevičius