- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-246-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00125-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- N. S., A. M., G. K., D. L.
- Nukentėjusysis
- L. G.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant A. Railaitei, dalyvaujant prokurorui K. U., nuteistiesiems N. S., A. M., jų gynėjams advokatams V. Kupcikevičiui, A. Martinkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. S. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. G. dalį – 2500 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-03-05 iki 2010-03-07. N. S. pagal BK 24 str. 5 d., 178 str. 3 d., 159 str. išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). A. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p. , 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 p., 3 d. 5 p. A. M. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nukentėjusiosios L. G. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. K., D. L., A. M. solidariai, o jiems iki pilnametystės neturint turto ir pajamų iš jų atstovų pagal įstatymą (tėvų) subsidiariai iš J. K., I. K., A. L., S. L., V. M., N. M. 61000 Lt L. G. naudai turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš N. S. 5000 Lt L. G. naudai turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. K., D. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. ir D. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su padėjėju A. M., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. vasario 17 d., apsisprendę pagrobti svetimą turtą iš gyvenamosios patalpos, 2010 m. vasario 22 d., apie 12 val., Panevėžyje, A. M. stebint (duomenys neskelbtini) g. 13-ojo gyvenamojo namo prieigas ir taip sudarant sąlygas jaustis saugiai, G. K. ir D. L. turėtu raktu atsirakinę duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kur pagrobė svetimą - L. G. priklausantį didelės vertės turtą - 80 000 litų.
N. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 26-27 d., gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) g. 8, Panevėžyje, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra pagrobtas, skolindamasis iš D. L., įgijo svetimą, L. G. priklausantį, turtą - 5000 litų, kurį G. K. ir D. L. 2010 m. vasario 22 d., apie 12 val., veikdami bendrininkų grupėje, padedant A. M., pagrobė įsibrovę į gyvenamąją patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nuosprendžio dalį, kurioje yra pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1 d. ir jo atžvilgiu priimti išteisinantį nuosprendį, arba šį nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę bei panaikinti sprendimą priteisti iš jo L. G. naudai 5000 Lt turtinei žalai atlyginti, nes skundžiamas nuosprendis neatitinka bylos aplinkybių. Jis neigia padaręs jam inkriminuotą veiką ir nurodo, kad iš tiesų nuosprendyje nurodytu laiku iš D. L. skolinosi 5000 Lt, tačiau šio sandorio metu nežinojo, kad paskolinti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Tai jis tik galėjo įtarti, tačiau tikrų faktinių aplinkybių apie D. L. jam skolintų pinigų įsigijimo aplinkybių nežino. G. K. teiginys, apie kurį jis yra davęs parodymus, kad pinigus ji yra paėmusi iš tėvo namų, neduoda pagrindo spręsti, kad iš D. L. pasiskolinti pinigai yra būtent tie, kuriuos G. K. buvo paėmusi iš savo tėvo namų, taigi nepakankami neabejotinai išvadai, kad jo pasiskolinti pinigai yra įgyti vagystės būdu. Todėl apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis žinojo ir suprato, jog jam skolinamus pinigus G. K. pagrobė. Dėl to teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad iš D. L. pasiskolinti pinigai yra jam žinomai gauti nusikalstamu būdu yra tik spėjimas, o spėjimu grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Nurodo, kad netgi pripažinus jį kaltu pagal BK 189 str. 1 d., jo atžvilgiu neteisingai buvo išspręstas civilinis ieškinys ir neteisingai paskirta bausmė. Teigia, kad ta veika, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, tiesiogiai žalos nukentėjusiajai nepadarė. Nukentėjusiajai žalą tiesiogiai padarė jos turtą pagrobę asmenys, t. y. D. L., G. K., A. M.. Be to, teismo sprendimas iš jo taip pat priteisti ieškinį jo tariamai nusikalstamu būdu įgyto turto ribose, nuosprendyje visai nemotyvuotas. Kadangi tarp jam inkriminuotos veikos ir nukentėjusiajai L. G. atsiradusios žalos tiesioginio priežastinio ryšio nėra, nes žala jai tiesiogiai padaryta kaltais kitų nuteistųjų veiksmais, žalos atlyginimas nukentėjusiajai iš jo negalėjo būti priteistas. Tuo pačiu jam skiriant basmę teismas negalėjo jam skirti įpareigojimą per tam tikrą laiką atlyginti nukentėjusiajai dalį tariamai jo veiksmais padarytos žalos. Mano, kad toks įpareigojimas prieštarauja įstatymui, todėl turėtų būti panaikintas netgi tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad pagal BK 189 str. 1 d. jis yra nuteistas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas motyvuodamas bausmės jam skyrimą atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes – didelę turtinę žalą, kuri neatlyginta, tai pagrįstai eliminavus šią neteisingai teismo nustatytą aplinkybę, bausmė jam turėtų būti švelninama.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuosprendžio dalį, kuria iš jo, A. M. ir G. K. bei D. L. solidariai priteista 61 000 Lt nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d. kartu mažinant ir jam paskirtą bausmę bei nurodytą žalą solidariai priteisti iš G. K. ir D. L., o jiems iki pilnametystės neturint turto ir pajamų – iš jų atstovų pagal įstatymą tėvų subsidiariai iš J. K., I. K., A. L. ir S. L.. Nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis, kuria jo veika kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d. bei nuosprendžio dalis, kuria iš jo ir kitų nuteistųjų priteista solidariai 61 000 Lt nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti yra neteisėtos ir nepagrįstos, neatitinka materialinės teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos. Nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė kaip padėjėjas įvykdyti didelės vertės turto vagystę. Nurodo, kad BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šiuo atveju jis veikė neapibrėžta tyčia, nes, kaip rodo visi bylos įrodymai, nežinojo nei kiek G. K. su D. L. planuoja pavogti pinigų, nei kiek jų realiai pagrobė. Jam buvo svarbi tik ta pinigų suma, kurią jam už pasaugojimą žadėjo D. L.. Tiek G. K., tiek ir D. L. nurodo į nekonkretizuotą susitarimą, abu pripažino, kad jam nesakė, kiek eina pagrobti pinigų. Tačiau nepaisant to, kiek jie pavogs, jam buvo pažadėta konkreti nauda – 1 000 Lt, todėl mano, kad nusikalstamai veikė tik dėl savo apsibrėžtos pinigų sumos. Kaip nurodyta Senato nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, sprendžiant neapibrėžtos kaltės klausymą į turto vertę atsižvelgiama tada, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Tuo tarpu jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoja konkretus tikslas – 1000 Lt atlygis, kuris su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais buvo aptartas iš anksto. Nei rengiantis daryti nusikalstamą veiką, nei jos darymo metu, nei po nusikalstamos veikos padarymo neturėjo tikslo įgyti daugiau pinigų. Neklausė ir nesidomėjo kokia konkreti pinigų suma bus ar buvo pagrobta, atsiskaitymo metu nematė, kiek konkrečiai pinigų turėjo D. L.. Taigi neturėjo jokio supratimo, kiek pinigų pagrobė G. K. ir D. L.. Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą nepagrįstai D. L. jam sakytus žodžius, kad G. K. tėvas namuose laiko milijoną litų, vertino kaip jo suvokimą, kokia pinigų suma bus grobiama. Viso bylos tyrimo metu tvirtino tokiais D. L. žodžiais nepatikėjo. Pagal jo subjektyvų suvokimą G. K. ir D. L. ėjo grobti daugiausiai 10 000 Lt. Mano, kad pagal jo suvokimą ir tikslą atitinkamai ir turėjo būti kvalifikuota nusikalstama veika. Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo atsakomybės klausimą, neįvertino, kad jo veiksmais realiai padaryta žala - 1 000 Lt jau yra grąžinta nukentėjusiajai, o atsakyti už kitų asmenų nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą neturėtų, tuo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad realiai pinigus pagrobė ir savo reikmėms leido G. K. ir D. L., o jis nei matė, nei žinojo, kokia pinigų suma buvo pagrobta. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad byloje iš esmės ginčytina pagrobtų pingų priklausomybė. Mano, kad asmuo, kuriam teismas priteisė atlyginti žalą, negalėjo būti nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieškovu.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o nuteistojo N. S. skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl A. M. apeliacinio skundo
Nuteistasis A. M. skundu iš esmės neginčija objektyviųjų nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo ją padarant požymių, tačiau iš esmės nesutinka su vienintele aplinkybe – savo kalte, t. y. suvokimu apie pagrobto turto vertę, kas, jo manymu, turėtų įtakoti jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą, bausmės griežtumą ir iš jo priteisto civilinio ieškinio dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, BPK 320 str. 3 d. prasme, kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo argumentais, išsamiau neanalizuoja.
BK 178 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą – vagystę. BK 190 straipsnyje nustatyta, kad BK 178 straipsnyje minimas turtas yra didelės vertės – kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 130 litų (2007-12-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1353 8 straipsnis). Iš viso to seka, kad asmuo pagal BK 178 str. 3 d. atsako, kai jis pagrobia svetimą turtą, kurio vertė ne mažesnė nei 250 MGL (32500 litų). Tuo tarpu pagal BK 178 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, pagrobęs svetimą, ne mažesnės nei 3 MGL (390 litų) ir ne didesnės kaip 250 MGL (32500 litų) vertės turtą (išskyrus automobilį, turtą, pagrobtą iš patalpos, saugyklos ar saugomos teritorijos, arba turtą, pagrobtą viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio). Svetimas turtas suprantamas kaip daiktai, turintys vertę bei atitinkamus fizinius parametrus, kurie jų pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Šių daiktų pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas jų užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neigia supratęs, kad kiti nusikaltimo vykdytojai planavo pagrobti ir pagrobė didesnės nei 250 MGL (32500 litų) vertės turtą. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų matyti, kad ir kiti nusikalstamos veikos padarymo bendrininkai nežinojo nei tikslios jų pagrobti ketinamų pinigų sumos, nei šių pinigų tikrojo savininko. Antai, nuteistoji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nebuvo planuota, kiek pinigų paims. Atsidariusi slėptuvę ji paėmė į maišelį sudėtus visus pinigus, jų neskaičiavo, susidėjo juos į kuprinę ir išėjo iš buto. Galvojo, kad pinigai priklauso jos tėčiui. Tik vakare, būnant kavinėje, ji sužinojo, kad pagrobė apie 80000 litų. Nuteistasis D. L. taip pat nurodė, kad nepamena, ar iškarto po to, kai G. K. išėjo iš buto su pinigais ir jie nuėjo į parduotuvės „Maxima“ tualetą, jam buvo įvardyta, kiek buvo pagrobta pinigų. Jis pats tuo metu pagrobtos pinigų sumos nežinojo. Ir tik po pinigų pagrobimo suskaičiavę juos sužinojo, kad pagrobė netoli 80000 litų. Pats nuteistasis A. M. teisme nurodė, kad konkreti pagrobti ketinamų pinigų sumą jam nebuvo įvardyta – prieš nusikalstamą veiką jam buvo nurodyta, kad G. K. iš savo tėvo turi paimti labai didelę pinigų sumą (apie 1 milijoną litų) ir nors tuo nepatikėjo (tikėjosi, kad bus paimta ne daugiau nei 10000 litų), tačiau nežinodamas konkrečios pagrobti ketinamos pinigų sumos ir jos nepasitikslinęs, sutiko padėti padaryti nusikalstamą veiką. Kiek iš viso buvo pagrobta pinigų nežino, kitų pinigų nematė, pagrobtų pinigų sumą sužinojo iš policijos pareigūnų.
Tokie nuteistųjų G. K., D. L. ir A. M. parodymai iš esmės patvirtina, kad prieš nusikalstamą veiką visi šios nusikalstamos veikos bendrininkai nebuvo sutarę (nurodę), kokią konkrečiai pinigų sumą jie pagrobs. Taip pat tikslios pagrobtų pinigų sumos jie nežinojo iškart po pinigų pagrobimo. Apie tai, kokią pinigų sumą pagrobė, visi trys nuteistieji sužinojo gerokai vėliau po nusikalstamos veikos padarymo. Tai tik patvirtina, kad visus tris nuteistuosius tenkino bet kokios jų nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. bet kokia pagrobtų pinigų suma, todėl visi jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes – nagrinėjamu atveju už didelės vertės turto pagrobimą pagal BK 178 str. 3 d.
Nuteistasis A. M. teigia, kad kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į jo veiką kvalifikuojantį požymį – tikslą, t. y. 1000 Lt dydžio atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Tačiau nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos tikslas, išreiktas konkrečia pinigine reikšme, nėra BK 178 str. įtvirtintas nusikalstamas veikas kvalifikuojanti aplinkybė, nes, kaip jau paminėta aukščiau, o taip pat ir pats nuteistasis teigia savo apeliaciniame skunde, esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes.
Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant dvejoms A. M. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms, įtvirtintoms BK 178 str. 2 d. ir 3 d. (didelės vertės turto pagrobimui įsibrovus į patalpą) apylinkės teismas visiškai teisingai nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d., todėl perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d., sušvelninti jam paskirtą bausmę ir išspręsti civilinį ieškinį taip, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Dėl N. S. apeliacinio skundo
Nuteistasis N. S. taip pat skundu iš esmės ginčija savo kaltę, t. y. suvokimą, kad jo pasiskolinti 5000 litų buvo pagrobti, o taip pat civilinio ieškinio išsprendimą, todėl dėl kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).
Pagal BK 189 str. 1 d. atsako asmuo, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Esminis šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Aptariamas nusikaltimas yra formalus, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei ir norėti tokiu turtu naudotis ar jį realizuoti.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo N. S. veikoje yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nustatyta, kad apeliantas 5000 litų įgijo (pasiskolino) iš D. L. ir G. K., kurie skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už šio turto vagystę ir, sutikdami su savo kalte, šio nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apie apelianto žinojimą, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė tiek iš nuteistųjų D. L. ir G. K. parodymų apie tai, kad N. S. dalyvavo pokalbyje apie G. K. tėvo finansinę padėtį, kad iš jų kartu pagrobtų pinigų dalį (5000 litų) D. L. paskolino N. S., kad visus skolinimus D. L. derino su G. K., kas rodo, kad visų pagrobtų pinigų srautus kontroliavo G. K. ir D. L. kartu, o taip pat ir iš paties nuteistojo parodymų apie tai, kad jis žinojo, jog D. L. turi didesnę, nei įprasta pinigų sumą, ir nors netikėjo pastorojo nurodyta pinigų gavimo istorija, prašė jo paskolinti pinigų. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tiek G. K., tiek D. L. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, jie mokėsi ir niekur nedirbo. Įvertinus visas aukščiau išvardytas, o taip pat ir kitas skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes akivaizdu, jog N. S., būdamas pilnamečiu asmeniu, visiškai suprato, kad pinigų, kuriuos jis skolinosi iš niekur nedirbančio ir nesimokančio tuo metu dar nepilnamečiu buvusio D. L., pastarasis negalėjo užsidirbti ar kitaip gauti oficialiai ir teisėtai, t. y. D. L. šiuos pinigus gavo neteisėtu (nusikalstamu) būdu ir skolindamasis minėtus pinigus N. S. įgijo juos iš neteisėto šių pinigų valdytojo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad N. S. tyčia padarė BK 189 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl naikinti nuosprendį iš dalies ir N. S. išteisnti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Tačiau nuosprendis keičiamas kitais pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ši teisės norma suponuoja asmens pareigą atlyginti jo veika (veikimu, neveikimu) nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Pripažįstant asmenį atsakingu dėl jo veika padarytos žalos atsiradimo, be kita ko, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių.
Pagal faktines bylos aplinkybes seka, kad nukentėjusiosios L. G. turtą pagrobė ir savo veika tiesiogiai jai žalą padarė trys nuteistieji – G. K., D. L. ir A. M.. Taigi, nusikalstamos veikos pasekmės – žalos nukentėjusiajai atsiradimas – tiesioginiame priežastiniame ryšyje yra tik su paminėtų nuteistųjų nusikalstama veika, todėl nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp kito nuteistojo – N. S. – nusikalstamos veikos ir žalos nukentėjusiajai kilimo, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad N. S. turi atlyginti dalį nukentėjusiajai padarytos žalos. Akivaizdu, kad teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir, paskyręs bausmę N. S., neteisingai nustatė jam įpareigojimus. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p. ir 4 p. įtvirtintais pagrindais).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. S. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. G. dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 2500 Lt;
Priteisti L. G. iš G. K., D. L. ir A. M. solidariai, o jiems iki pilnametystės neturint turto ir pajamų iš jų atstovų pagal įstatymą (tėvų) J. K., I. K., A. L., S. L., V. M., N. M. subsidiariai 66000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
A. M. apeliacinį skundą atmesti.