- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- I-3117-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01320-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant nustatyto ploto kvadratūros, higienos normų pažeidimo, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, depresiją, patyrė pažeminimą, kamerų būklė buvo baisi, sienos ištrupėjusios, patalpose didelė drėgmė, šalta, pelėsis, grybelis ant sienų, lubos be jokios dangos, apšvietimas neatitiko reikalavimų, ant langų metalinės grotos, kameros nesivėdina, langai neatsidaro. Naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas, nes buvo matomas per stebėjimo akutę, įrengtą duryse ir kitų kalinių. Atsakovas neužtikrino jam galimybės skalbti drabužius. Kamerose buvo laikomas su asmenimis, nuteistais už sunkius nusikaltimus. Dėl to jautė nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kreipėsi į psichologą, prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, kreipėsi ir į sveikatos priežiūros tarnybą. Kalinimo įstaigoje nėra įrengti evakuaciniai išėjimai, pastatai nepritaikyti apgyvendinti, perpildytos kameros, neužtikrinamas užimtumas, ugdymas, tinkamas gydymas, teigia, kad nesupažindintas su vidaus tvarka. (b.l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-10). Prie atsiliepimo pateikė Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių Tl-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius. Iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių Tl-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 70 str. nuostatomis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymu reikalavimais. Lukiškių Tl-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardaant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Nurodė, kad Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus: Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo", III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1.9 m x 0,7 m (1,33 kv.m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0.5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0.7 m (0.56 kv.m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1.5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx., kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl remiantis išdėstytu prašo skundą atmesti.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pareikštą nuomonę dėl atsisakymo dalyvauti teismo posėdyje, bei į tai, kad atsakovo atstovas į teismo posėdį neatrvyko, teismas nutaria pakeisti administracinės bylos nagrinėjimo tvarką iš žodinio proceso į rašytinį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas G. R. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 2016-05-12 G. R. atvyko ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 117, plotas - 7,31 m² (1 asmuo kameroje); 2016-05-13 kameroje Nr. 161, plotas - 7,94 nr (2 asmenys kameroje); 2016-05-14 - 2016-06-03 kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2016-06-04 - 2016-06-06 kameroje Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2016-06-07 - 2016-07-14 kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2016-07-15 kameroje Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2016-07-16 - 2016-08-03 kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2016-08-04 kameroje Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2016-08-05 - 2016-08-18 kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2016-08-19 perkeltas į kamerą Nr. 329, plotas - 7,61 m² (2 asmenys kameroje); 2016-08-20 - 2016-08-24 kameroje Nr. 329 (2 asmenys kameroje); 2016-08-25 kameroje Nr. 278, plotas - 7,92 m² (1 asmuo kameroje); 2016-08-25 kameroje Nr. 283, plotas 7,69 m² (2 asmenys kameroje); 2016-08-26 - 2016-08-28 kameroje Nr. 283 (2 asmenys kameroje); 2016-08-29 kameroje Nr. 277, plotas - 7,99 m² (2 asmenys kameroje): 2016-08-30 - 2016-09-04 kameroje Nr. 277 (2 asmenys kameroje); 2016-09-05 kameroje Nr. 307, plotas -8,22 m² (1 asmuo kameroje); 2016-09-05 kameroje Nr. 361, plotas -7,47 m² (1 asmuo kameroje); 2016-09-06 kameroje Nr. 287, plotas -7,70 m² (1 asmuo kameroje); 2016-09-07 - 2016-09-08 kameroje Nr. 287 (1 asmuo kameroje); 2016-09-09 kameroje Nr. 151, plotas - 7,48 m² (2 asmenys kameroje); 2016-09-10 - 2016-09-25 kameroje Nr. 151 (2 asmenys kameroje); 2016-09-26 - 2016-09-29 kameroje Nr. 151 (1 asmuo kameroje); 2016-09-30 - 2016-10-09 kameroje Nr. 151 (2 asmenys kameroje); 2016-10-10 - 2016-10-11 kameroje Nr. 151 (1 asmuo kameroje); 2016-10-12 - 2016-10-20 kameroje Nr. 151 (2 asmenys kameroje); 2016-10-21 kameroje Nr. 161, plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2016-10-22 - 2016-11-06 kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje) (b.l. 11-12, 60), 2016-11-07 kameroje Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2016-11-08 2016-11-11 kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2016-11-12 - 2016-11-13 kameroje Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2016-11-14 perkeltas į kamerą Nr. 283, plotas - 7,69 m² (1 asmuo kameroje) (b.l. 60).
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę.
Nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'', kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015-11- 01, taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).
Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (2019 m. balandžio mėn. pranešimas Dėl G. R. skundo, b.l. 13-16). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis pranešime dėl G. R. skundo.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitu asmeniu, nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas, kuomet pareiškėjas kalėjo su dar kitu asmeniu kamerose: Nr. 329 (kurios plotas 7,61 kv.m.) laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2016-08-24, kameroje Nr. 283 (kurios plotas 7,69 kv.m.) laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2016-08-28, kameroje Nr. 151 (kurios plotas 7,48 kv.m.) laikotarpiu nuo 2016-09-09 iki 2016-09-25 bei nuo 2016-09-30 iki 2016-10-09 bei nuo 2016-10-12 iki 2016-10-20. Taigi, iš viso netinkamomis sąlygomis nesuteikiant pareiškėjui teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto (tačiau minimalus trūkumas) pareiškėjas buvo kalinamas 46 dienas. Todėl CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo neteisėtus veikmsus.
Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2016-06-03, nuo 2016-06-07 iki 2016-07-14, nuo 2016-07-16 iki 2016-08-03, nuo 2016-08-05 iki 2016-09-04, nuo 2016-09-09 iki 2016-09-25, nuo 2016-09-30 iki 2016-10-09, nuo 2016-10-12 iki 2016-11-06, 2016-11-08 – 2016-11-11, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais (viso 167 dienas).
Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas vadovaujantis PĮĮET 16.7 punktu. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Kaip nurodė atsakovės atstovas, tai viena iš priemonių skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Išjungus naktinį apšvietimą pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų ar savęs žalojimo atvejų (b. l. 13-16).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais įrengtos langų apsauginės grotos. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv.m. Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos metalinės grotos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. TIĮET 14.1 p. nurodoma, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos; PĮĮET 16.9 p. nurodoma, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. Vadovaujantis PĮĮET, gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos turi būti įrengtos ir iš lauko, ir iš vidinės pusės. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. TIĮET nenurodo nei grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje jos turi būti montuojamos.
Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pažymėtina, tai, kad jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje, vėdintų patalpą, kaip numato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose būtų galima išvengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatūros pokyčių.
Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad kamerų būklė buvo baisi, sienos ištrtupėjusios, lubos be dangos, matėsi pelėsis, nebuvo daromas remontas.
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai (toliau – ir NVSC) periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę. Laikotarpiu nuo 2016-05-24 iki 2016-05-30 buvo tikrintos kameros Nr. 117 ir 384. Kameroje, kurioje prieš tai buvo laikomas pareiškėjas Nr. 117 pažeidimų nebuvo nutatyta (2016-06-06 patikrinimo katas, b.l. 21-23). Kameroje 384 buvo nustatytas pažeidimas, pastebėtas pelėsis, tačiau pareiškėjas joje nebuvo laikomas, pažeidimas buvo pašalintas (b.l. 21-24). Laikotarpiu 2016-08-12 – 2016-08-22 buvo tikrintos kameros Nr. 105, 117, 124, 159, 282, 283, 298, 327, 328, 329, 332, 335, 338, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta (2016-08-23 patikrinimo aktas, b.l. 25-22). Laikotarpiu nuo 2016-09-08 – 2016-09-26 buvo tikrintos kameros 117, 283, 298, 328, 329, 332, 338, nenustatyta pažeidimų, minimų pareiškėjo skunde (2016-09-29 patikrinimo aktas, b.l. 33-36, 37-42). Nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Atsakovės atstovas nurodė, kad NVSC atlikęs patikrinimus gyvenamosiose kamerose nenustatė, kad oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė būtų neatitikę Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatytų reikalavimų (b.l. 21-51, 53-57).
Atsakovės atstovas pranešime dėl G. R. skundo (b.l. 13-16) nurodė, kad smulkūs Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų remonto darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad remonto darbai 2016 metais, kuomet kalėjo pareiškėjas, buvo atlikti kamerose: 51-75, 68, 418-425, 113, 193, 176 (b.l. 15). Kaip minėta, pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nurodytose kamerose nebuvo fiksuotų pažeidimų dėl pelėsio, sienų tinko ar netinkamai įrengtų lubų ar kitų pažeidimų, nenustatyta, kad kamerų įrengimas neatitiktų Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimų. Be kita ko, atsakovės atstovas yra nurodęs, kad yra įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, kiekvieno pastato aukštuose pakabinti žmonių evakuavimo planai, pakabinti gesintuvai. Todėl dėl nurodytų aplinkybių, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, remiantis tiek atsakovės atstovo paaiškinimais, tiek ir NVSC patikrinimo aktais, negali būti konstatuoti. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kaip atrodo tipinė gyvenamoji kamera, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida bei kuriose įrengta sanitarinio mazgo patalpa su atskira kabina su durinmis (b.l. 17-19). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų: būtent dėl pelėsio, sutrupėjusių sienų, netinkamai įrengtų lubų, drėgmės, šalčio.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus PN nuteistųjų ir suimtųjų rankšluosčiai, patalynės komplektai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis PĮĮET 258 punktu ir TIĮET 107 punktu suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynės komplektą rankšluosčius ir apatinius drabužius. Iki 2016-06-01 asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklą buvo priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų viršutiniai drabužiai kartą per du mėnesius buvo skalbiami nemokamai. Nuo 2016-06-01 suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Tie suimtieji ir nuteistieji, kurie asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną (b.l. 13-16).
Pareiškėjas skunde taip pat yra nurodęs, kad kamerose buvo laikomas su asmeninimis, nuteistais už sunkius nusikaltimus, dėl to jautė nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kreipėsi į psichologą, prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, kreipėsi ir į sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat tai, kad jam neužtikrinamas užimtumas, ugdymas, tinkamas gydymas, teigia, kad nesupažindintas su vidaus tvarka. Ir visa tai pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo teises, sukelia jam neturtinę žalą. Tačiau pareiškėjas Šių nurodytų aplinkybių konkrečiau nedetalizuoja, t.y. kokiu būdu ir kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo Asmens sveikatos išraše yra įrašas, kad pareiškėjas yra atsisakęs medicininių paslsugų teikimo. Kitos medicininės paslaugos dėl kraujo tyrimų, dėl odos susirgimų, odontologoo paslaugos jam buvo suteiktos. Yra įrašas apie du badavimo epizodus. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-05-09 iki 2016-11-14 į psichologus nesikreipė (b.l. 60, 63). Į įstaigos administraciją kreipėsi tik vieną kartą. Kaip matyti iš atsakovės atstovo pateiktų įrodymų dėl jo laikymo kameroje su nerūkančiais asmenimis, Lukiškių TI-K pareiškėjui yra pateikęs 2016-09-21 atsakymą, kad jis tuo metu buvo laikomas nerūkančiųjų kameroje (b.l. 61-62).
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią depresiją, patyrė pažeminimą, jautė baimę, depresiją.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui teisės aktais nustatyto kameros gyvenamojo ploto 46 paras, bei pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 167 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur. Todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 400 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, juridinio asmens kodas 188721271, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.