Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas Ž. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnai neveikė taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nei raštu, nei žodžiu neišaiškino ieškovui teisės paduoti rašytinį prašymą Vilniaus pataisos namų administracijai ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kad būtų svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo, kaip tai įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 157 straipsnio 4 dalyje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamo darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktą ir 5.2 punktą Vilniaus pataisos namų Įskaitos skyriaus viršininkė ir pareigūnai privalėjo laiku pateikti tarnybinį pranešimą Vilniaus pataisos namų padaliniui, atsakingam už nuteistųjų resocializaciją, bet tai nebuvo padaryta laiku. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnai nesilaikė BVK 164 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes likus 20 darbo dienų iki ieškovo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio l dalies 1 punktą, nepateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvados, kurioje turi būti informacija apie ieškovui taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu, t. y. neveikė taip, kaip nustatyta BVK 164 straipsnio 2 dalyje. Ieškovo teigimu, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos ir Įskaitos skyrių pareigūnai laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d. sąmoningai, sistemingai ir piktybiškai nevykdė jiems teisės aktais priskirtų pareigų ir neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Dėl tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neveikimo ieškovas emociškai ir dvasiškai išgyveno – verkė naktimis, jį pradėjo kamuoti nemiga, dingo apetitas, atsirado depresija, ieškovas tapo užsidaręs savyje. Ieškovas turėjo teisintis artimiesiems, kad jokių nuobaudų neturi, Vilniaus pataisos namų pareigūnai sąmoningai neruošia dokumentų. Dėl nurodytų aplinkybių labai pablogėjo ieškovo santykiai su artimaisiais.