Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-380-892/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
e2-380-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00763-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-380-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00763-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1
(S).VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2020 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovės A. S. atstovui advokatui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui L. B. dėl su nuomos santykiais susijusių mokėjimų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. B. prašydama pripažinti, kad L. B. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2018 m. rugsėjo 22 d. sudarytą namo, esančio Vokės 2-oji g. 3, Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., nuomos sutartį nuo 2019 m. vasario 18 d.; priteisti ieškovei iš atsakovo L. B. 3 976,55 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. šalys sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos termino pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 15 d. Pagal Sutarties priedą Nr. 2 (pasirašytą 2018 m. spalio 15 d.), atsakovas įsipareigojo mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. spalio 15 d., o pagal Sutarties 4.5 punktą atsakovas įsipareigojo apmokėti visas komunalines ir kitas paslaugas, kuriomis naudojasi. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 800 Eur užstatą bei dalį sumos už kurą - 300 Eur. 2018 m. spalio 15 d. atsakovas sumokėjo nuomos mokestį už 2018 m. spalio mėn., 2018 m. lapkričio 15 d. apmokėjo dalį nuomos mokesčio už 2018 m. lapkričio mėn. - 500 Eur, 2018 m. lapkričio 19 d. likusią dalį - 300 Eur. 2018 m. lapkričio 19 d. jis taip pat sumokėjo 96,73 Eur už suvartotą elektrą, VIASAT paslaugas ir šiukšlių išvežimą, 28,27 Eur permoka, kas įskaitoma kaip avansas už komunalines paslaugas už gruodžio mėnesį. 2018 m. gruodžio 16 d. artėjant atsiskaitymo terminui atsakovas pateikė pasiūlymą dėl nuomos Sutarties nutraukimo, nes šildymo sistema neva nebuvo paruošta šildymo sezonui. Šiuo pagrindu atsakovas reikalavo sumažinti išlaidas už kurą 250 Eur, nors iki pat 2018 m. gruodžio 15 d., atsakovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl šildymo sistemos trūkumų. Kadangi atsakovo siūlomos sutarties nutraukimo sąlygos pažeidė ieškovės interesus, su jomis ieškovė nesutiko, savo atsakymą atsakovui pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. Taip pat 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas nurodė, kad nukrito slėgis kuro katile ir neva tai pavojinga jo šeimos sveikatai. Ieškovė pateikė atsakymą dėl galimų slėgio kritimo priežasčių, pasiūlė atvykti apžiūrėti kuro katilo su ekspertu, atsakovas tam neprieštaravo, tačiau suderinus datą, atsakovas kuro katilo apžiūros atsisakė. Nuo to laiko jokių pastabų dėl šildymo sistemos trūkumų nesulaukiau, taigi laikytina, kad sistemos būklė atsakovą tenkino. Atsakovas name toliau gyveno, naudojosi elektra, telekomunikacijų paslaugomis, namą šildė. Tą pačią dieną, kai atsakovas pateikė gausybę pretenzijų, ieškovė sužinojo, kad atsakovas jau yra sudaręs kito būsto nuomos sutartį, į kurį sutarė įsikelti nuo 2019 m. sausio 1 d. Gavęs 2018 m. gruodžio 18 d. atsakymą atsakovas nurodė ieškovei pateikti kredito sutartį, kad jis galėtų VĮ „Registrų centras” įregistruoti Namo nuomos sutartį. Kadangi buvo akivaizdu, jog atsakovas siekia sutartį nutraukti ir išsikelti, ieškovė nematė prasmės šią sutartį įregistruoti. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas elektroniniu paštu pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad atsisako mokėti už telekomunikacijų paslaugas, kuriomis naudojasi, kadangi neva šios išlaidos nelaikomos komunalinėmis paslaugomis, tačiau sutarties priede Nr. 1 VIASAT paslaugos įtrauktos į perduodamų paslaugų sąrašą ir už pirmą mėnesį atsakovas apmokėjo, taip sutikdamas prisiimti įsipareigojimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki pat 2019 m. vasario 18 d. gyveno ieškovės name, vėliau iš būsto išsikraustė, kadangi buvo akivaizdu, kad tolimesni nuomos santykiai tarp šalių nebeįmanomi, ieškovė pasiūlė atsakovui nutraukti nuomos sutartį ir paragino atsiskaityti už nesumokėtą nuomos mokestį ir paslaugas. 2019 m. sausio 24 d. ieškovės advokatė pakartotinai pateikė pasiūlymą atsakovui nutraukti sutartį, atsakovas pateikė atsakymą, kad nutraukti sutartį sutiktų tik tada, jei ieškovė sutarties nutraukimo metu sumokėtų 800 Eur netesybas ir grąžintų 800 Eur depozitą, o atsakovas neturėtų sumokėti savo įsiskolinimo. Su tokiomis atsakovo siūlomomis sąlygomis ieškovė nesutiko. Ieškovei 2019 m. vasario 19 d. su antstoliu atvyko į namą paaiškėjo, kad atsakovas yra išsikraustęs, išsivežęs ne tik visus savo daiktus, bet ir dalį ieškovės baldų, dėl kurių dingimo tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į policiją. Namas buvo paliktas apgadintas, su apsilupinėjusiomis sienomis, nešvarus, kai kurie daiktai sugadinti nepataisomai, visas kuras išnaudotas ir nepaliktas minimalus šildymas, reikalingas šildymo sistemos tinkamai būklei palaikyti. Ieškovė turėjo pasiimti dvi laisvas dienas darbe namo tvarkymui. Apie savo išsikraustymą atsakovas ieškovės neinformavo, vienašališkai neteisėtai nutraukė sutartį bei vengė pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą bei galutinai atsiskaityti. Ieškovės paskaičiavimais, pagal sutarties 4.6. punkte numatyti 0,02 procentų delspinigiai, todėl ji atsakovo įsiskolinimą skaičiuoju su delspinigiais nuo atsiskaitymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Pagal sutartį atsiskaitymas numatytas einamojo mėnesio dvidešimtą dieną. Atsakovas yra apmokėjęs nuomos mokestį už laikotarpį 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. , todėl jo įsiskolinimas už nuomą nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. vasario 18 d. su delspinigiais sudaro 1 709,02 Eur suma. Atsakovas liko neatsiskaitęs už komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas, kurios sudaro iš viso 1 099,53 Eur (už elektros energiją iš viso 378,33 Eur; už kurą namui šildyti 1 077,78 Eur, už VIASAT paslaugas 43,13 Eur, už šiukšlių išvežimą 25,06 Eur, pažymėjo, kad atsakovas yra sumokėjęs 300 Eur avanso ir 125 Eur už komunalines bei kitas paslaugas, todėl atsakovo skola mažintina 425 Eur suma). Taip pat atsakovas išsikraustydamas paliko apgadintus namus ir nepataisomai sugadino kai kuriuos ieškovės daiktus. Visi atsakovo padaryti nuostoliai užfiksuoti 2019 m. vasario 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo faktu. Atsakovo padaryti nuostoliai, nesusiję su sutarties nutraukimu sudaro 848 Eur. Tvarkydama atsakovo paliktus netvarkingus namus ieškovė neteko pajamų už dvi darbo dienas, kas sudaro 120 Eur. Kadangi atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, teismo prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur netesybas, kaip tai numatyta sutarties 12.4 punkte. Atsakovas vengia pasirašyti priėmimo perdavimo aktą, daiktų neperdavė, nesikooperavo, nepranešė, kada išsikraustė iš nuomojamų patalpų, padarė patalpoms žalą ir išsivežė ieškovei priklausančius daiktus, dėl to ieškovė buvo priversta į namą atvykti su antstoliu ir konstatuoti faktines aplinkybes. Taigi, dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė išlaidas antstolio paslaugoms apmokėti, todėl prašė priteisti 200 Eur antstolio paslaugoms apmokėti. Pažymėjo, kad atsakovas yra sumokėjęs 800 Eur depozitą, dėl to teismo prašo įskaityti šią sumą į skolą ir savo reikalavimą visumoje atitinkamai mažina iki 3 976,55 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą atsiliepimo trūkumams šalinti. 2019 m. liepos 12 d. nutartimi teismas laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui atsiliepimą. Minėtų nutarčių atsakovas neskundė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jokių prašymų atidėti teismo posėdį negauta. 2019 m. rugsėjo 16 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nuomos santykiai yra pasibaigę vėliausiai nuo 2019 m. sausio 15 d., t.y. ieškovės internete patalpintame skelbime dėl namo nuomos nurodytu momentu, nuo kurio ji ketino išnuomoti namą kitiems nuomininkams.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi jame nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

4. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė (nuomotojas) 24 mėnesių laikotarpiui išnuomojo atsakovui (nuomininkas) jai priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas sutarties 4.1 punktu įsipareigojo mokėti 400 Eur nuomos mokestį už vieną kalendorinį mėnesį, nuomos mokestį skaičiuojant nuo nuomos termino pradžios, taip pat papildomai mokėti už visas komunalines paslaugas, nurodytas sutarties 4.5 punkte. Šalys nuomos sutartyje taip pat susitarė, kad patalpos išnuomojamos kartu su baldais, buitine ir sanitarine įranga, kurių sąrašas pridedamas prie sutarties, sutarties 4.3 punkte sulygta, kad nuomininkas yra sumokėjęs 800 Eur užstatą, kuris privalo būti grąžintas paskutinę nuomos termino dieną, arba nuomininko pranešimu gali būti įskaitytas kaip nuomos mokestis už paskutinį nuomos termino mėnesį, grąžindamas užstatą nuomotojas turi teisę iš jo išskaityti sumas, kurias nuomininkas skolingas nuomotojui pagal šią sutartį, užstatas negrąžinamas, jei nuomininkas vienašališkai nutraukia anksčiau termino sutartį. Sutarties 5.1 punkte šalys sulygo, kad nuomininkas įsipareigoja perduoti patalpas ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., kuri ir bus laikoma faktine nuomos termino pradžia. Sutarties 12.6 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdamas jas tvarkingas ir tokis pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, sumokėti nuomotojui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos; patalpos grąžinamos šalims pasirašant patalpų perdavimo aktą.

5. Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš jos pateiktų rašytinių įrodymų, 2018 m. spalio 15 d. šalys pasirašė Priėmimo – perdavimo aktą (2018 m. rugsėjo 22 d. sutarties priedas Nr. 1), kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė sutartimi jam išnuomotą turtą – žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą, akte pažymint, kad atsakovui perduodami 2 raktų komplektai, 1 pultas, pašto, vartelių raktai, taip pat nurodant, elektros skaitiklio parodymus „15357; 27484“, skyriuje „kiti prietaisai“ pažymint, kad šiukšlių išvežimas (1 į 2 savaites), kanalizacijos išsiurbimas 1 k. į metus), VIASAT internetas, kuras šildymui. Šalių pasirašytame 2018 m. rugsėjo 22 d. sutarties priede Nr. 2 šalys sulygo pakeisti 2018 m. rugsėjo 22 d. sutarties 4.1 punkte numatytą nuomos mokestį ir nustatyti, jog patalpų nuomos mokestis yra lygus 800 Eur už vieną kalendorinį mėnesį, nuomos mokestį skaičiuojant nuo nuomos termino pradžios. Kaip sutiko abi ginčo šalys, iš karto nuo išnuomoto turto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, t.y. nuo 2018 m. spalio 15 d., atsakovas su savo šeima faktiškai pradėjo naudotis jam perduotu nekilnojamuoju turtu, t.y. persikėlė gyventi į sklypą ir namą. Sutarties priede Nr. 3 nurodyta, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo ieškovei 800 Eur užstatą bei dalį sumos už kurą - 300 Eur, 2018 m. spalio 15 d. atsakovas sumokėjo nuomos mokestį už 2018 m. spalio mėn., 2018 m. lapkričio 15 d. apmokėjo dalį nuomos mokesčio (500 Eur) už 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. lapkričio 19 d. likusią dalį - 300 Eur. 2018 m. lapkričio 19 d. jis taip pat sumokėjo 96,73 Eur už suvartotą elektrą, VIASAT paslaugas ir šiukšlių išvežimą. 28,27 Eur permoka ieškovės buvo įskaityta kaip avansas už komunalines paslaugas už gruodžio mėnesį. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

6. 2018 m. gruodžio 16 d. atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti nuomos sutartį nuo 2019 m. sausio 1 d. ir prašė suteikti 7 dienas išsikraustymui, įskaityti sumokėtą depozitą už paskutinio mėnesio nuomą bei komunalines išlaidas, taip pat siūlė laikyti, kad faktinės komunalinės išlaidos turi būti mažinamos 250 Eur, atsižvelgiant į žodžiu išdėstytas aplinkybes dėl namo būklės. Atsakovo nuomone, namo šildymo sistema nebuvo paruošta šildymo sezonui, nors iki 2018 m. gruodžio 15 d. jokių pretenzijų dėl šildymo sistemos trūkumų ieškovei pareiškęs nebuvo, t.y. 2 mėnesius gyveno name jį šildydamas. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją nurodydamas, kad atsisako mokėti už VIASAT paslaugas, kadangi jos nėra laikomos komunalinėmis paslaugomis, tą pačią dieną atsakovas nurodė, kad nukrito slėgis kuro katile ir, kad tai pavojinga jo šeimos sveikatai. Ieškovė pateikė atsakymą dėl galimų slėgio kritimo priežasčių, pasiūlė atvykti apžiūrėti kuro katilo su ekspertu, atsakovas tam neprieštaravo, tačiau suderinus atvykimo laiką ir datą, atsakovas į kuro katilo apžiūrą atsakovas neatvyko, nuo to laiko jokių pastabų dėl šildymo sistemos trūkumų ieškovei nepateikė, bet ir neišsikraustė iš patalpų (neperdavė jų raktų), todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad šildymo sistemos būklė atsakovą toliau tenkino. Atsakovas 2018 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške pareikalavo ieškovės pateikti gyvenamojo namo hipotekos kreditoriaus sutikimą, kad galėtų įregistruoti nuomos sutartį VĮ „Registrų centre”. Atsakovas pareiškė, kad sustabdo savo įsipareigojimus pagal sutartį, kol ieškovė nepateiks jam kredito sutarties, kurios pagrindu įkeistas namas. Atsakovė 2018 m. gruodžio 19 d. rašytiniu atsakymu nesutiko su atsakovo pasiūlymu nutraukti sutartį dėl jo nurodytų priežasčių, sutiko su nuomos sutarties nutraukimu tik sutarties 12.6 punkto sąlygomis. 2019 m. sausio 24 d. ieškovės advokatė pateikė atsakovui pasiūlymą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir galutinio atsiskaitymo, kuriame siūlė atsakovui abipusiu susitarimu nutraukti nuomos sutartį, atsakovui apmokėti įsiskolinimą už nuomos mokestį ir komunalines išlaidas, 2019 m. vasario 1 d. priėmimo perdavimo aktu perduoti ieškovei patalpas dalyvaujant antstoliui, jo paslaugas apmokant lygiomis dalimis. Tuo pačiu raštu atsakovas buvo informuotas, kad 2019 m. sausio 20 d. suėjo nuomos mokesčio terminas ir šiuo metu atsakovas yra praleidęs du mokėjimus. Atsakovas pateikė atsakymą, kad nutraukti sutartį sutiktų tik tada, jei sutarties nutraukimo metu ieškovė sumokėtų 800 Eur netesybas ir grąžintų 800 Eur depozitą, o atsakovas neturėtų sumokėti savo įsiskolinimo. Su tokiomis atsakovo siūlomomis sąlygomis ieškovė nesutiko. 2019 m. vasario 15 d. atsakovas pareiškė, kad jis dar nėra pasirengęs patalpų perdavimui ir kad artimiausiomis dienomis pateiks pasiūlymą raštu. 2019 m. vasario 19 d. antstolis I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ieškovės prašymu nuvyko į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo skaitiklių rodmenis bei name esančius daiktus. Nuotraukose matyti, kad namas buvo apgadintas, su apsilupinėjusiomis sienomis, nešvarus, kai kurie daiktai sugadinti, kuras sunaudotas. Tą dieną užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys buvo „1829,8; 1687,6“.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

7. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu, tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497 straipsnis, 6.498 straipsnis ir kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje ir pan.

8. Nuomos sutartimi šalys sulygo, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešdamas nuomotojui, jeigu: 1) jeigu patalpos, dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudotis ir naudojimasis jomis iš esmės pasunkėja; 2) jeigu nuomotojas nedaro remonto, kai jis būtinas; 3) jeigu nuomotojas neperduoda nuomininkui naudotis patalpų ir jomis naudoti reikalingų dokumentų, prietaisų ir pan. arba kliudo naudotis patalpomis; 4) jeigu patalpos yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų neįmanoma naudotis patalpomis pagal jų paskirtį ir sutarties sąlygas (sutarties 12.3.1 – 12.3.4 punktai). Sutarties 12.4 punkte nurodyta, kad nutraukiant sutartį šalis privalo sumokėti kitai šaliai vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą, kuri turi būti sumokama per 10 dienų nuo tos dienos, kai sutartį nutraukianti šalis išsiunčia kitai šaliai pranešimą apie sutarties nutraukimą.

9. Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Su šiuo reikalavimu nesutiko atsakovas, nurodydamas, kad terminuota nuomos sutartis buvo nutraukta dėl gyvenamojo namo trūkumų, t.y. netinkamos šildymo sistemos būklės ir kitų paslėptų trūkumų. Savo teiginiams pagrįsti atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas, vertindamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad pirmą kartą 2018 m. gruodžio 16 d. atsakovas elektroniniu laišku informavo ieškovę dėl, jo nuomone, netinkamo namo šildymo sistemos paruošimo bei pernelyg didelių šildymo sąnaudų. Ieškovė nedelsiant susisiekė su atsakovu, elektroniniais laiškais bei trumposiomis žinutėmis siūlydama problemos sprendimo būdą - atvykti apžiūrėti nuomojamo namo kuro katilo su ekspertu, derino atvykimo laiką su atsakovu, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir elektroniniu laišku pranešė apie ketinimą nutraukti sutartį, prašė grąžinti depozitą, taip pat atsakovas ignoravo ieškovės siūlymą pasirašyti patalpų perdavimo aktą dalyvaujant antstoliui. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, neįrodė patalpų (šildymo sistemos) trūkumų, trukdančių jomis naudotis pagal paskirtį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Remiantis ieškovės paaiškinimais, 2019 m. vasario 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad atsakovas raštu iš anksto (prieš 1 mėnesį) nepranešęs apie tai ieškovei (nuomotojui) išsikraustė iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, patalpų perdavimo akto nepasirašė (sutarties 12.6 punktas).

11. Šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartį ar, kad buvo sutarties 12.3, 12.4 punkte nurodytos sąlygos nutraukti sutartį prieš terminą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad aukščiau nurodytų įrodymų visuma yra įrodytos ieškovės faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės - kad atsakovas, būdamas patalpų nuomininku nesant įstatyme ar sutartyje numatytų sąlygų, prieš terminą nutraukė sutartį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovas L. B. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2018 m. rugsėjo 22 d. sudarytą namo nuomos sutartį, kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas.

Dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir komunalinių paslaugų apmokėjimo

12. Remiantis 2019 m. vasario 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatyta, kad 2019 m. vasario 19 d. nuomojamos patalpos jau buvo atlaisvintos atsakovo, tačiau atsakovas neįrodė, kurią konkrečią dieną jis atlaisvino nuomojamas patalpas bei pranešė apie tai ieškovei perduodamas patalpas (raktus), kaip tai buvo numatyta sutarties 12.6 punkte. Todėl sutiktina su ieškovės argumentu ir laikytina, kad nuomos sutartis nutraukta 2019 m. vasario 18 d. imtinai. Vadinasi atsakovas turi pareigą apmokėti nuomos mokestį bei apmokėti komunalines išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (CK 6.38, 6.200 straipsniai, sutarties 4.1, 4.5 punktai, sutarties priedas Nr. 2). Atsakovas parengiamajame teismo nuomos santykiai yra pasibaigę vėliausiai nuo 2019 m. sausio 15 d., t.y. ieškovės internete patalpintame skelbime dėl namo nuomos nurodytu momentu. Tačiau skelbimo dėl namo nuomos patalpinimas internete neįrodo patalpų atlaisvinimo fakto. Ketinti nuomoti patalpas kitam nuomininkui galima ankstesniam neišsikrausčius juolab, kai faktinė situacija suponuoja pagrįstą manymą, kad esami nuomos santykiai ilgai netruks. Taigi, nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo laikyti, kad nuomos santykiai nutrūko nuo 2019 m. sausio 15 d.

13. Bylos duomenimis, atsakovas yra apmokėjęs nuomos mokestį už tik už laikotarpį 2018 m. spalio 15 d. – 2018 m. gruodžio 15 d., taigi, konstatavus, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 201 m. vasario 18 d. imtinai, atsakovo įsiskolinimas už nuomą laikotarpiu 2018 m. gruodžio 15 d.– 2019 m. vasario 18 d. sudaro 1 685,71 Eur (800 Eur + 800 Eur +85,71 Eur), šį ieškinio reikalavimą teismas tenkina visiškai.

14. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, skaičiuotus laikotarpiu nuo atsiskaitymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos už nesumokėtą nuomą, remiantis Sutarties 4.6 punktu, kuriame numatyti nuomininko mokami 0,02 procentų delspinigiai nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės. Ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki -2019 m. sausio 15 d. priskaičiavo 13,92 Eur delspinigių; už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 15 d. priskaičiavo 8,96 Eur delspinigių; už nuo laikotarpį 2019 m. vasario 15 d. iki -2019 m. vasario 18 priskaičiavo 0,43 Eur delspinigių; iš viso prašė priteisti 23,31 Eur delspinigių. Remiantis CK 6.71 straipsniu minėtas reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 23,31 Eur delspinigių.

15. Sutarties 4.5 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas papildomai išlaidas apmoka už visas komunalines paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant karšto ir šalto vandens, elektros energijos, tiekimą, šildymą - pagal skaitiklių parodymus; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą, kitas eksploatacines paslaugas, t.y. taip vadinamas „kitas paslaugas“- pagal įmonių, kurios teikia minėtas paslaugas, pateiktas sąskaitas; už patalpų šildymą - pagal įmonės, kuri teikia minėtą paslaugą, pateiktas paslaugas. Taigi, atsakovas turi pareigą sumokėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų mokesčius Sutarties 4.5 punkto pagrindu. Pagal ieškovės pateikus teismui įrodymus (komunalinių paslaugų įmonių sąskaitas, užfiksuotus skaitiklių rodmenis), per visą nuomos laikotarpį atsakovas suvartojo kuro 1678 l namui šildyti už - 1077,78 Eur (kuro likutis talpoje atsakovo įsikėlimo dieną 178 l + 1500 l atvežta 2018 m. spalio 19 d., 1 l kaina - 0,71 Eur); išlaidos už VIASAT paslaugas sudaro 43,13 Eur (2018 m. spalio 15 d. – 2019 m. vasario 18 d. po 10,41 Eur/mėn. + už 4 dienas po 0,37 Eur); išlaidos už šiukšlių išvežimą laikotarpiu 2018 m. spalio 15 d. – 2019 m. vasario 18 d. - 25,06 Eur; iš viso atsakovas turėjo sumokėti už namui suteiktas paslaugas nuomos nurodytu laikotarpiu 1 524,54 Eur. Atsakovas neįrodė, kad paslaugos jam nebuvo suteiktos, kad jis jomis nesinaudojo (atsisakė naudotis, tame tarpe VIASAT paslaugomis). Atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, kad faktiškai pirmą mėnesį už minėtas paslaugas sumokėjo. Kaip minėta, byloje yra įrodymai, kad atsakovas yra sumokėjęs 300 Eur avanso ir 125 Eur už komunalines bei kitas paslaugas, todėl atsakovo skola sudaro 1 099,53 Eur; šį ieškinio reikalavimą teismas tenkina visiškai (sutarties 4.5 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti žalą

16. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Šalys nuomos sutarties 12.6 punkte sulygo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas patalpas palieka tvarkingas ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis).

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, padarytus nuostolius ieškovės turtui. Šią aplinkybę grindė paaiškinimais teismo posėdyje, 2019 m. vasario 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kitais rašytiniais įrodymais (duomenimis apie analogiškų daiktų kainas, jų remontui reikalingų dalių kainas, remonto darbų kainas ir pan.). Teismo vertinimų, minėti duomenys yra pakankami konstatuoti, kad atsakovo neteisėtais veiksmais padaryti šie nuostoliai ieškovės turtui: 1) sugadintas vertės viengulis čiužinys (100 Eur) ; 2) apgadinta vaikiška lova (ji išrinkta, trūksta varžtų, tam tikrų detalių)-(30 Eur); 3) sugadintas pragręžiant lango paketas (200 Eur); 4) nuplėšti grindų plintusai (20 Eur); 5) nuplėšti dažai nuo sienos, kurios nuglaistymas ir perdažymas kainuoja 150 Eur; 6) be ieškovės leidimo pragręžta siena vonioje ir įsukti 2 kabliukai, apgadinimų atitaisymai sudaro 150 Eur; 7) apdaužyti 3 lauko vazonai (60 Eur); 8) apdaužytos 2 baro kėdės (138 Eur). Taigi, iš viso dėl atsakovo veiksmų apgadinant ieškovei priklausantį turtą padaryta 848 Eur dydžio žala (CK 6.246 6.249 straipsniai). Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė, neįrodė, kad nuostoliai padaryti ne dėl jo kaltės, ne ieškovės nurodyta apimtimi ir pan., todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 848 Eur nuostolių (CK 6.500 straipsnis).

18. Už antstolio I. G. atliktą Faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė patyrė 200 eurų išlaidų. Minėtos išlaidos patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes buvo būtinos žalai nustatyti (konstatuoti), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis).

19. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 120 Eur nuomoto turto valymo išlaidų, kurias ji patyrė tvarkydama atsakovo paliktus netvarkingus namus pasiėmusi dvi laisvas darbo dienas, kas sudaro dviejų darbo dienų ieškovės gaunamą užmokestį. Teismas pažymi, kad šalys nuomos sutarties 4 priede susitarė, kad sutarties galiojimui pasibaigus perduoti nuomotojui patalpas švarias, išvalytas ir tvarkingoje būklėje. Taigi, nagrinėjamu atveju nuomininkas turėjo sutartinį įsipareigojimą išvalyti gyvenamąsias patalpas ir perduoti jas švarias ieškovei. 2019 m. vasario 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiose nuotraukose matyti, kad namo grindys paliktos nešvarios, spintos neišvalytos, apdulkėję, rašomojo stalo stalčiai palikti netvarkingi, patalpose palikta vaikiškų žaislų. Visgi, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji patyrė kokias nors išlaidas namo tvarkymui. Ieškovės pateikti duomenys dėl galimų namo tvarkymo kainų tokių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovė, neįrodžiusi, kad patyrė išlaidas samdydama įmonę patalpų valymui taip pat nepagrindė, kokius darbus, kokia apimtimi buvo būtina atlikti atsakovui atlaisvinus patalpas, taigi, kad yra objektyviai pagrįsta jos nurodomą galimą išlaidų sumą laikyti būtina išlaidų suma patalpoms sutvarkyti. Vien aplinkybė, kaip nurodo ieškovė, kad ji paėmė dvi atostogų dienas patalpų valymui neįrodo nei ieškovės patirtų išlaidų patalpų valymui, nei negautų pajamų dėl tokių darbų atlikimo (tai yra susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais), nei to, kiek laiko faktiškai ieškovė tvarkė namą jį atlaisvinus atsakovui. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl 120 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), todėl minėtas ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patekintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (sumokėtas 2019 m. gegužės 27 d.) už neturtinį reikalavimą ir 201,75 Eur (sumokėtas 2019 m. kovo 17 d.) už turtinį reikalavimą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias grindė į bylą pateiktomis ieškovei advokato išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis bei jų apmokėjimą patvirtinančiais pavedimų išrašais ar pinigų perdavimo kvitais. Ieškovė prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš advokatės A. J. procesinių dokumentų rengimo, konsultavimo, taikos sutarties sudarymo derinimo – 1 800 Eur (2019 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai, 2019 m. kovo 15 d. pinigų priėmimo kvitas 1 500 Eur sumai) ir advokato D. D. susipažinimo su civiline byla ir dalyvavimo teismo posėdyje – 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (2019 m. rugsėjo 13 d. apmokėjimas 150 Eur sumai; 2019 m. gruodžio 23 d. apmokėjimas 100 Eur sumai); viso ieškovė prašo priteisti – 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių advokato atstovavimu.

22. Taigi, iš viso ieškovės patirtų bylinėjimosi suma sudaro 2 326,75 Eur. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovės atstovų atliktus procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovas ir kurių trukmė iš viso sudarė 3 h 3 min, taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, teismas konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Kadangi teismas patenkino 97 procentus ieškovės reikalavimų (pagrįstais pripažinti reikalavimai dėl 3856,55 Eur iš 3976,55 Eur priteisimo) ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga patenkintiems ieškinio reikalavimams bylinėjimosi išlaidų dalis – 2 256,95 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro iš viso 28,41 Eur sumą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai (99 proc.) – 27,56 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas L. B. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2018 m. rugsėjo 22 d. sudarytą namo nuomos sutartį.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3856,55 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 55 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 256,95 Eur (du tūkstančius tris du šimtus penkiasdešimt šešis 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. B., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,56 Eur (dvidešimt septyni eurus 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė