- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 1N-9-165/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00547-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- R. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pratęstas R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkės pareigų – terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad ji, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savo naudai, 2011 m. rugpjūčio pabaigoje – 2011 m. rugsėjo pradžioje, 2011 m. rugsėjo pabaigoje – 2011 m. spalio pradžioje ir 2012 m. birželį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tiesiogiai reikalavo kyšio bei priėmė reikalauto dydžio kyšį (3 000 Lt ir 6 000 Lt) už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. eidama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Valdymo organizavimo skyriaus (toliau – ir VOS) viršininkės pareigas ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-678 būdama paskirta Vilniaus apskrities VPK Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, susitarė su UAB „Alpera“ direktoriumi P. M., kad ji veiks UAB „Alpera“ interesams bei padės UAB „Alpera“ laimėti Vilniaus apskrities VPK 2011 m. liepos 22 d. pradėtą vykdyti apklausos būdu viešąjį pirkimą dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) ir kitų laikrodžių su Lietuvos policijos ženklo graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės; taip pat Vilniaus apskrities VPK 2012 m. gegužės 12 d. apklausos būdu pradėtą vykdyti viešąjį pirkimą dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir 2012 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities VPK apklausos būdu pradėtą vykdyti viešąjį pirkimą dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo.
R. S. kaltinama dar ir tuo, kad ji nuo 2011 m. liepos pradžios iki 2011 m. rugsėjo ir nuo 2012 m. kovo pradžios iki 2012 m. rugsėjo pradžios, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino valstybės teisėsaugos institucijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą valstybei, t. y. eidama Vilniaus apskrities VPK VOS viršininkės pareigas ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-678 būdama paskirta Vilniaus apskrities VPK Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, su UAB „Alpera“ direktoriumi P. M. derino 2011 m. liepos 22 d. Vilniaus apskrities VPK apklausos būdu pradėto vykdyti viešojo pirkimo dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės tiekėjų, kuriems būtų galima pateikti kvietimą dėl komercinio pasiūlymo, sąrašą bei laikrodžių graviravimo darbų aprašymo technines sąlygas, teikė UAB „Alpera“ direktoriui P. M. duomenis apie viešajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiūlymus dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės, pranešė UAB „Alpera“ direktoriui P. M. apie numatomą vykdyti Vilniaus apskrities VPK viešąjį pirkimą dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, susitarė su juo dėl galimybės padėti UAB „Alpera“ laimėti viešąjį pirkimą dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, suderino suvenyrinio ženklo piniginėje, suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo sąlygas, kurios tiktų konkurse dalyvausiančiai UAB „Alpera“, suderino tiekėjų, kuriems būtų galima išsiųsti kvietimą pateikti komercinį pasiūlymą dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, sąrašą, teikė duomenis UAB „Alpera“ direktoriui P. M. apie viešajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiūlymus dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Alpera“ įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir tapti realia kandidate laimėti pradėtus vykdyti viešuosius pirkimus dėl Vilniaus apskrities VPK suvenyrinio ženklo piniginėje, suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje, dėl suvenyrų su Vilniaus apskrities VPK simbolika pagaminimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. S. buvo nušalinta nuo einamų Vilniaus apskrities VPK VOS viršininkės pareigų 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. Vėlesnėmis teismo nutartimis procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminas buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų Vilniaus apskrities VPK VOS viršininkės pareigų – terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 6 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų pareigų pagrindai ir sąlygos.
Šalies argumentai
Kaltinamoji R. S. skunde, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Skunde dėstoma, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų taikyti laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų. Teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog kaltinamajai pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, neva atitinkančių BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų požymius, padarymo, byloje yra duomenų, teismo nuomone, leidžiančių manyti, kad ji galėjo padaryti jai inkriminuojamas veikas, nesudaro savarankiško pagrindo taikyti BPK 157 straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę. Baudžiamoji byla buvo perduota 2013 m. gegužę, byloje yra apklausti visi liudytojai, baigtas įrodymų tyrimas, todėl teigti, jog ji galėtų trukdyti bylą nagrinėti teisme, ketintų tai daryti, ar kažkaip galėtų paveikti liudytojus, nėra pagrindo. Manoma, kad šis pagrindas nurodytas formaliai ir nepagrįstas jokiais duomenimis bei įrodymais. Nutartyje taip pat nėra jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad laikinai nenušalinus kaltinamosios nuo eitų pareigų, nebus užtikrinta galimybė jai daryti naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje tiesiog formaliai atkartoti absoliučiai tie patys motyvai, kurie buvo nurodyti 8 ankstesnėse nutartyse dėl nušalinimo. Pažymima, kad visi kaltinamajai pateikti įtarimai yra susiję su Viešųjų pirkimų vykdymu ir jos buvimu Nuolatinės viešosios pirkimų komisijos nare, tačiau dar 2012 m. rudenį įstaigos viršininko įsakymu ji buvo išbraukta iš Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos narių, todėl nėra jokio pagrindo teigti ir tai, kad grąžinta į pareigas ji galėtų daryti naujus nusikaltimus. Nurodoma, nors kaltinamoji įtariama apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau duomenų, kad ji gyveno ar gyvena iš nusikalstamų veikų metu gautų lėšų, nėra, be to, ji nėra anksčiau teista. Teismas, spręsdamas jai taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą, visiškai nevertino paminėtų aplinkybių. Pastebima, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų kaltinamajai tęsiasi jau daugiau nei 2 metus (2,6 metų), tokiu būdu nepagrįstai varžomos jos teisės ir laisvės bei pažeidžiamas proporcingumo principas. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Pabrėžiama, kad Vilniaus apskrities VPK VOS yra vienintelė jos darbo vieta, iš kurios gaunamas darbo užmokestis, kuris yra jos pragyvenimo šaltinis. Kaltinamoji jau daugiau nei 2 metus negauna darbo užmokesčio – neturi pragyvenimo šaltinio. Toks ilgas nušalinimo laikotarpis jau padarė neigiamas, nebepakeičiamas pasekmes, priverstinai buvo parduotas jai priklausantis nekilnojamas turtas, nes būdama nušalinta nuo pareigų tokį ilgą laiką ir negaudama darbo užmokesčio, negalėjo mokėti bankui būsto paskolos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kaltinamoji daro išvadą, kad teismas nepagrįstai pratęsė aiškiai neproporcingos procesinės prievartos priemonės taikymą, o BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti taikant ir kitas priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama nutartis atitinka BPK reikalavimus, keliamus tokios rūšies teismo procesiniam sprendimui. Teismas nepažeidė BPK 157 straipsnio nuostatų. Priešingai nei tvirtinama skunde, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai R. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą 3 mėnesiams, įvykdė realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą.
Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamoji R. S. galbūt padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kito kaltinamojo P. M., liudytojų (A. F., R. K. ir kt.) parodymai, apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant nušalinimo nuo einamų pareigų terminą, nušalintosios nuo pareigų kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su nušalinimo nuo pareigų taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo nuosprendį. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl nušalinimo nuo pareigų R. S. pratęsimo, pažeidė bendruosius šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimus.
Nesutiktina su skundo argumentais, kad aptariamu atveju nėra nė vieno iš BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų taikyti (pratęsti) R. S. laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų. Teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo einamų pareigų pratęsimo pagrindai.
Taikant (pratęsiant) laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti tirti ir nagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. S. kaltinama padariusi 2 sunkias ir 2 apysunkes korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusi su jos einamomis pakankamai aukštomis Vilniaus apskrities VPK VOS viršininkės pareigomis. Šios aplinkybės sudaro pagrįstas teisines prielaidas manyti, kad kaltinamoji, toliau vykdydama savo tarnybines funkcijas, gali daryti naujas panašias nusikalstamas veikas, ketinti paveikti kitus asmenis ne vien tiesiogiai, bet ir per kitus darbuotojus, ar kitaip trukdyti procesui. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Tuo tarpu, priešingu atveju, atsirastų galimybė konstatuoti, kad S. S. darbas Vilniaus apskrities VPK VOS nesuderinamas su tokio pobūdžio procesine prievartos priemone siekiamais tikslais. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs tai, kad byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra išnykę BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindai (siekimas greičiau ir nešališkai išnagrinėti bylą; užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas).
Pažymėtina, kad kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Kaip minėta, ši baudžiamoji byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, o teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo kaltinamosios R. S. tam tikras teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinama R. S., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes, teigti, kad jos teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Aptarimu atveju be laikino nušalinimo nuo einamų pareigų, neįmanoma pasiekti greito ir nešališko nusikalstamų veikų tyrimo, kitaip užkirsti galimybę kaltinamajai daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamoji iš tiesų ilgą laiką yra nušalinta nuo pareigų, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra adekvati, pateisinama baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Priešingai nei teigia kaltinamoji, įstatymas nušalintajai nuo pareigų nedraudžia dirbti kitokio darbo, kuris konkrečiai yra nurodytas tarnybinę veiklą reglamentuojančiose teisės normose, ir už tai gauti tam tikrą darbo užmokestį.
Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baigtas įrodymų tyrimas, kaltinamoji buvo išbraukta iš Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos narių, byloje nėra duomenų, jog ji gyveno ar gyvena iš nusikalstamų veikų gautų lėšų, anksčiau nėra teista, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios pagrįstos bylos duomenimis. Kitokia kaltinamosios nuomonė ir duomenų vertinimas, negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu apskųstą nutartį naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.