Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-412-287/2020 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.4.10.2.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.2; 2.3.4.5; 2.3.4.6.1; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2020 m. lapkričio 20 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, profesinio išsilavinimo, teistas 2002-02-05 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 7 metams, 2008-06-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 5 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, išbrauktas 2008-11-19 iš pataisos inspekcijos įskaitos, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. A. tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš G. J., tai yra, mušė ją, ranka suduodamas nenustatytą smūgių skaičių per veidą, diržu suduodamas nenustatytą smūgių skaičių daugiausia per nugarą, basliu suduodamas vieną kartą į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas G. J. fizinį skausmą bei naudodamas psichologinį smurtą, tai yra, neužtikrindamas emocinių vaiko poreikių, pastoviai pravardžiuodamas podukrą G. J., nuvertindamas kitų vaikų atžvilgiu ir šaukdamas ant jos, liepdamas dirbti jai sunkius fizinius darbus, taip fiziškai ir psichiškai gniuždydamas mažametę G. J., dėl šių visų veiksmų visumos sukėlė mažametei G. J. nesunkų psichikos sveikatos sutrikimą - kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), kurie susiję su jo veiksmais, tai yra, ne vieną kartą galimai patirtu fiziniu smurtu, patiriamos nuolatinės baimės, patirtos nepriežiūros ir psichologinio smurto, tai yra, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes G. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Kaltinamasis Z. A. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. kartu gyvena nuo 2008 metų birželio 25 dienos, o susituokė (duomenys neskelbtini). Turi du bendrus vaikus D. A. ir A. A.. Žmona turi dar S. T., V. T. ir G. J.. Anksčiau visi gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar V. T. ir G. J. negyvena su jais. Vaikų atžvilgiu smurto nenaudojo. Kai atėjo gyventi pas K., S. buvo šeši metai, V. penki, o G. J. buvo vienų metų ir 10 mėnesių amžiaus, visus vaikus augino kartu su žmona, auklėjo, viską pirkdavo, neišskirdavo nė vieno vaiko. Vėliau susilaukė savo bendrų vaikų. Augino visus vienodai. G. paimta iš jų gal dėl kaltinimų, jo nuomone čia viskas yra su draugės pagalba. Jų šeima į rizikos šeimų sąrašą įtraukta dėl V. T., nes vaikas buvo sunkiai auklėjamas, reikėjo specialios priežiūros dėl vaistų gėrimo. Viską darė, kalbėjosi su socialiniais darbuotojais, ieškojo visokių sprendimų su šeimos gydytoju, kad tik vaikui palengvinti situaciją, kad šeimai būtų lengviau. Į rizikos šeimų sąrašą šeimą įtraukė dėl to, kad V. galėtų iškelti į (duomenys neskelbtini), todėl sutiko būti įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kad vaikui būtų lengviau mokytis, kitiems vaikams būtų lengviau. G. atžvilgiu nenaudojo smurto, nemušė, nepripažįsta nė vieno atvejo, nurodyto kaltinime. Neversdavo dirbti darbus, gyveno kaime, vienkiemyje, dirbdavo visi bendrai, nebūdavo taip, kad G. viena dirba, o kiti vaikai nedirba. Su vyresniais vaikais kartu pjaudavo malkas, o mažesni padėdavo sumėtyti į krūvikes. G. neišskyrė iš kitų, niekada jos nemušė, gyveno visi draugiškai. Kodėl iškilo tokie dalykai? Mano, kad dėl atimto telefono, nes vyko ikiteisminis tyrimas, mano, kad vaikui reikalingas tas daiktas, o jie nepirko, nes neturėjo galimybių telefonui nupirkti tuo tarpu, mano, kad viskas taip susidėliojo, dar padėjo pašaliniai, kažką pamokino, todėl taip gavosi. G. neleido bendrauti su V., kadangi buvo visokių problemų tarp jų šeimų. Su socialinėmis darbuotojomis nesutardavo. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), atrodo kaip atskira respublika, įstatymai vienodi, šneka, bendrauja su socialiniais darbuotojais ir jokių problemų neturi, o su ankstesnėmis darbuotojomis visiškai nesutardavo, nesusišnekėdavo. Atvažiuodavo į namus ir aiškindavo, kad jie nemoka gyventi, kad gyvena 36 kvadratinių metrų bute, kad kiekvienam vaikui turi būti atskiras kambarys, bet jie neturi galimybių. Viską darydavo pagal galimybes, kad tik šeimai būtų geriau, stengdavosi, dirdavo pavienius darbus. O atvažiavę socialinės darbuotojos pasakė, kad jeigu sužinos, kad kažkur jis dirba nelegalius darbus, iškvies darbo inspekciją, visur buvo kišami pagaliai į ratus. Aiškina, kad sėdi namuose, kad nieko nedarai, o kai eini dirbti ir vėl blogai. Visi nemalonumai prasidėjo nuo 2017 metų, kai atvažiavo seimo narys K. S. ir padovanojo avis. R. G. buvo pasakyta, kad jai nepatinka, kad jiems padovanojo avis, nes ji norėjo padovanoti kitai šeimai, jie neprašė, kad jiems dovanotų. Gavosi taip, kad per visą Lietuvą juos išrinko ir padovanojo, jei būtų leidę, būtų atsisakę tos dovanos. Kai iš jų šeimos paėmė V. T., R. G. pasakė, kad jų taip nepaliks, atvažiavusi L. L. pasakė tą patį, kad pas juos dar yra G. Pasakė, kas pas juos su G problemų nėra, pasakė, kad laikas parodys. Gal vaiką suviliojo kažkokiais dalykais, nežino. Nežino, kodėl G nenori pas mamą, gal tenai gali laisviau gyventi, o pas juos namuose yra tvarka, vakare laiku turi grįžti į namus. Nežino, kokiomis sąlygomis gyvena G, kas leidžiama, kaip auklėjama, yra girdėjęs, kad vaikas vasaros metu 23 valandą šlaistosi po (duomenys neskelbtini), nemano, kad čia yra gerai. Į (duomenys neskelbtini) jie išsikraustė gyventi dėl geresnio gyvenimo, vaikams mokslui geresnės sąlygos, būreliai. Kaime gyveno vienkiemyje, iki mokyklos 8 kilometrai, vaikams sunku keltis 6 valandą, o dabar vaikai keliasi 7 valandą, o 8 valandą jau mokykloje, mokykla prie pat. Gyvena išsinuomotame bute. Dabar pas juos retkarčiais ateina socialinė darbuotoja, pasižiūri, bendrauja glaudžiai, neturi nusiskundimų socialinėmis darbuotojomis. Dabar socialinės darbuotojos nori juos kuo greičiau išbraukti iš socialinės rizikos šeimų sąrašo, bet dar negali, nes vyksta teisminiai procesai, sako, kad nemato dėl ko prie jų kibti, nemato su jais jokių problemų, vaikai švarūs, pavalgę, sotūs, namai sutvarkyti.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis Z. A. parodė, kad pas juos gyveno G, bendravo normaliai. Jeigu paprašo nupirkti kokį rūbą, tariasi, pagal galimybes, gaus atlyginimą ir nupirks, kiekvieną dieną nepripirks naujų telefonų ar dar kažko. Eina į parduotuves, leidžia vaikams rinktis, sprendžia, jeigu finansai neleidžia, nuperka gal pigesnį daiktą, rasdavo kompromisus. Drabužius vaikams pirkdavo visiems vienodai iš tos vadinamos lenkiškos parduotuvės (duomenys neskelbtini), tie rūbai gal ilgai nesilaiko, visiems vaikams pirkdavo vienodai. G. turėjo elgesio sutrikimą, turėjo antrą grupę. G. galėjo paveikti, įtakoti. V. yra sergantis ir jie sakydavo G., kad ji jo mažiau klausytų. Būdavo, kad atvažiuoja svečiai, šnekasi ir net nepastebi, kaip V. ir G. dingsta, nulekia į parduotuvę, o V. G. liepdavo paimti vieną ar kitą daiktą, apsivagia, o daugiau jie lekia į parduotuvę ir su pardavėjomis „glaisto“ tas situacijas, kad tik nebūtų problemų. S. irgi darydavo įtaką. Jie sakydavo G., kad negalima taip daryti, padėdavo mokykloje, būdavo, kad pas vaikus dingsta pinigai, S. eidavo aiškintis, padėdavo, grąžindavo. Jis nėra G. žeminęs, nevadino negražiais žodžiais, žodį „čiučiala“ pirmą kartą išgirdo per apklausą. Jie nesutardavo su Pakruojo socialinėmis darbuotojomis. Kai buvo atvažiavęs seimo narys K. S. ir padovanojo avis, tą patį vakarą seniūnė pasakė K., kad važiuotų į (duomenys neskelbtini), parašytų prašymą vienkartinei pašalpai gauti, atseit duos, nes plečiasi ūkis, duos tvoroms, piemenims. Gal savaitės bėgyje atvažiuoja socialinė ir pasako žmonai, kad jų vaikams išrūpino stovyklą, kad vienam vaikui 100 eurų, pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas socialines darbuotojas ir parašyti prašymą vienkartinei pašalpai, kad kompensuos pusę stovyklos kainos vienam vaikui. Žmona nuvažiavo, gavo pašalpą ir vaikai išvažiavo į stovyklą, džiaugėsi finansine pagalba. Prieš rugsėjį liepė rašyti prašymą pašalpai mokyklinėms prekėms, žmona parašė prašymą. Prasidėjus mokslo metams pasakė, kad gali padėti dėl uniformų, bet reikia rašyti prašymą pašalpai. Žmonai jis pasakė, kad nerašytų prašymo, nes uniformas turi nupirkę, socialinės sako, kad būtinai reikia parašyti, nes jau dokumentai yra sutvarkyti. Žmona nuvažiavusi parašė prašymą ir tą pačią dieną po pietų atvažiuoja socialinės darbuotojos ir pasako, kad pusė jų pinigų yra apriboti, kad dabar mokės talonais. Nesuprato, pradėjo aiškintis ir žmonai atvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo paaiškinta, kad per daug prašė vienkartinių pašalpų, patys siūlo, o daugiau aiškina, kad per daug prašė. Nežino, kodėl seimo narys nusprendė jiems padovanoti avis, trumpai jiems buvo paaiškinta, kad rinko iš visos Lietuvos, kad jie verčiasi ūkiškai, jauna, daugiavaikė šeima, stengiasi, nebenori gyventi iš socialinių pašalpų, kaip paramą duoda. G. gydėsi Šiaulių psichiatrijos skyriuje, tai galėjo būti gal 2016 metais. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nuotraukų paviešinimo viešoje erdvėje. Dėl paviešintų nuotraukų G. jautėsi blogai, aiškinosi dėl ko ji taip padarė, sakė, kad jai buvo prižadėta pinigų, klausė, kodėl jiems nieko nesakė, atsakė, kad jai pradėjo grasinti, buvo net kelios žinutės parašytos to berniuko, jeigu daugiau nesiųs, tai nuotraukas paviešins. G. buvo kažkokioje paauglių grupėje nuo 12 metų. Dėl paviešintų nuotraukų žinojo pusė mokyklos, buvo didžiausias stresas eiti į mokyklą, neleisti į mokyklą negalėjo, nes vėl būtų buvę kažkokios problemos, tuojau vėl atvažiuos socialinės darbuotojos. Vaikas tikrai jautėsi blogai. Tarp V. šeimos ir jų šeimos buvo konfliktų, nes anksčiau žmona bendravo su V. įmote M., bendravo glaudžiai, o daugiau susipyko dėl vaikų. Vaikai S. ir V. ėjo į mokyklą, o dėl ko vaikai susipyko negali pasakyti, ar ten patempė už kasos, vaikiški incidentai. Vakare M. (metų nepasakys, nebepamena) atvažiavo pas juos į namus, mažieji vaikai jau miegojo, ir pradėjo rėkti, kodėl S. ten kažką padarė V., sukėlė konfliktą. Jis M. pasakė, kad nerėktų, nes namuose yra mažamečiai vaikai, miegantys, ji atsakė, kad jis jai neaiškintų, ką daryti, todėl pasikarščiavęs išvijo ją iš namų. Nuo to laiko ir prasidėjo tarp jų nesutarimai. Tai buvo dar G. gyvenant kartu su jais. Žinojo, kad G. draugauja su V., nenorėjo, kad ji bendrautų su ja, nes kartais grįžusi G. sakydavo, kad V. davė pinigų, klausdavo, kam ėmė, atsakydavo, kad liepė, parsinešdavo bandelių, saldainių. Namuose būdavo saldainių. Būdavo įtarimas, kad kažkas yra negerai. Nėra sakęs vaikams, kad nebendrautų su socialiniais darbuotojais, vaikai patys bijodavo socialinių darbuotojų, sėdėdavo viename kambaryje, bijodavo su jomis bendrauti, nes matydavo kokie būdavo rėksmai, šauksmai, turi netgi balsų įrašus, kaip jos bendrauja su jais, kokiais tonais kalba, o daugiau aiškina, kad jis panaudojo kažkokį psichologinį smurtą, jos pačios pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Socialinių darbuotojų veiksmų niekam neskundė, o kam pasiskųs, atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), o čia sako, kad jie nieko nežino, kad jos žino, kaip geriau. Ž. atvažiuoja ir sako, kad P. liepė taip padaryti. Patys vieni nuo kitų stumdosi, dangstosi vieni kitais, sunku kam pasiskųsti.

Mažametės nukentėjusiosios G. J. atstovas pagal įstatymą G. J. parodė, kad vaiko teisės per darbovietę jam pranešė dėl smurto prieš G. Kitą dieną nuvyko pas laikiną globėją ir tą pačią dieną G. parsivežė pas save į namus. Socialinės darbuotojos jam pasakojo, kad G. į mokyklą eidavo purvina, prastai aprengta, kad namuose nešdavo malkas, prižiūrėdavo paukščius. G. jam yra pasakojusi, kad jai liepdavo atlikti daug darbų, o S. būdavo prie kompiuterio. Jeigu dukros jis paklausdavo dėl smurto, ji tuojau į ašaras ir sakydavo, kad jūs nieko nežinote, tik aš viena žinau kas tenai vyko ir yra kas visa tai matė, bet nieko nesakydavo. Šiaulių teisme, prieš apklausą, pamačiusi Z. A., pradėjo visa drebėti, verkti.

Atsakydamas į užduotus klausimus nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą G. J. parodė, kad G. J. yra jo dukra, kad su dabartine K. A. išsituokė ir kartu nebegyvena gal 11 ar 12 metų. Po skyrybų G. liko gyventi su motina. Tuo laikotarpiu su G. jis nebendraudavo, kadangi K. pradėjo gyventi su kitu vyru, todėl nenorėjo kištis į jų šeimą, A. buvo grįžęs iš kalėjimo. G. jis teikė išlaikymą. Vieną kartą A. jam buvo iškvietę policiją dėl langų „išbarškinimo“, tačiau policija (P.) išsiaiškino, kur tuo laiku jis buvo ir neapkaltino, todėl stengdavosi nelįsti ir nesilankyti jų šeimoje. Po G. paėmimo, G. į namus parsivežė tik su kuprine, kaip stovi, be daiktų, rūbų, nieko neturėjo, prašė motinos, kad atvežtų rūbų, neatvežė. Namuose su G. jie greitai susibendravo, susikalbėjo. Kai parsivežė G., aprengta ji buvo ne kokiais rūbais, nešiotais ne vieną dieną. Iš pradžių G. nesiprausdavo, kokius tris mėnesius pratino, mokė, kaip praustis, nemokėjo praustis, nemokėjo naudotis šampūnu. Jo sugyventinės dukra mokė, kaip išsiplauti plaukus, kaip viską daryti. Dabar G. viską moka pati. Jeigu paklausia apie gyvenimą A. šeimoje, tuojau puola į ašaras, nieko nesako, todėl nebeklausia. Civilinėje byloje jie susitarė dėl G. gyvenamos vietos, išlaikymo priteisimo. A. išlaikymo dukrai nemoka. Jis kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jį gavęs kreipsis į antstolius. Kai skambina A., duoda telefoną G. kalbėtis su mama, tačiau G. nenori šnekėtis su ja. Dėl bendravimo su dukra, tai kai A. paskambindavo, sutardavo, kur susitiks su dukra, jis lydėdavo G., palydėjęs palikdavo jas abi bendrauti. Vieną kartą A. su dukra buvo susitikusi jų namų kieme, kitais kartais susitikdavo prekybos centre „Saulės miestas“. G. į susitikimus su mama nelabai norėdavo eiti, paskutinį kartą norėjo eiti dėl pinigėlių, nes mama buvo pažadėjusi duoti pinigų. Per susitikimus mama G. nusivesdavo į kavinę pavalgyti, nupirkdavo saldainių. G. nėra sakiusi, kad mama būtų prašiusi sakyti, jog neteisingai apkalbėjo A. G. jis klausė dėl teismui pateikto raštelio ir ji jam sakė, kad jokio raštelio, jokio voko nerašė. Po trijų dienų vėl G. paklausė dėl raštelio, atsakė, kad nieko nerašė. G. su motina bendravo dar prieš karantiną, bendrauja žinutėmis. Anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Į (duomenys neskelbtini) gyventi išvažiavo prieš 4 metus. Iš pradžių G. jam yra sakiusi, kad namuose lesindavo paukščius, nešdavo malkas dideliais maišais, o vėliau jeigu paklausdavo, nieko nebesakydavo, sakydavo, kad jūs nieko nežinote, nieko nematėte, bet yra kas matė, kaip viskas vyko. Jis suprato, kad matė A. vaikai. Minėjo, kad darbus liepdavo dirbti tiek motina, tiek Z.. G. yra sakiusi, kad namuose ją vadindavo „čiučiundra“, baidykle, ją taip vadindavo Z.. Kai pasakodavo apie tokius dalykus pradėdavo drebėti, verkti, sunku buvo ką nors iš jos sužinoti. Į apklausas teisme jis atlydėdavo G., girdėdavo jos parodymus, G. niekada nėra užsiminusi, kad tose apklausose melavo. Pirmoje apklausoje ji šnekėjo normaliai, o antroje apklausoje, pamačiusi A. Z., išsigando, pradėjo verkti, mažiau šnekėjo. G. yra sakiusi, kad šeimoje kitiems vaikams duodavo daugiau pinigų, o jai mažiau, arba neduodavo iš viso. Sakydavo, kad einant į mokyklą pati viena atsikeldavo, apsirengdavo ir išeidavo į mokyklą. Yra sakiusi, kad yra buvusi pas Z. gimines (duomenys neskelbtini), kad buvo zoologijos parke. Žiūrint pagal nuotraukas G. tuo metu galėjo būti 5 ar 6 metai. Vieno susitikimo metu motina G. yra davusi 20 eurų dėl mokyklos, dar vieną kartą yra davusi pinigų ir G. už tuos pinigus nusipirko skraistę, o daugiau jokių pinigų nėra davusi. Klausė G. dėl to laiško rašymo mamai, sakė, kad nerašė. Civilinėje byloje A. neginčijo fakto dėl G. gyvenamos vietos nustatymo pas jį. G. mokosi normaliai, mokosi pagal palengvintą programą, namuose pati moka pasiruošti valgyti, po pamokų lanko dienos centrą. G. yra sakiusi, kad daugiausia dirbdavo ji, nors šeimoje buvo vyresnių vaikų, buvo ir mažesnių vaikų. Visas tas aplinkybes, kurias pasakojo, jam yra žinomos iš G. pasakojimo, nematė, kad G. būtų buvusi sumušta, ar su mėlynėmis. G. gyvenant pas juos, buvo gauti du pranešimai iš policijos dėl baudžiamosios bylos nutraukimo. Baudžiamoji byla buvo pradėta dėl foto nuotraukų patalpintų viešoje erdvėje, nes G. bendravo su kažkokiu berniuku, kuris jos paprašė intymių nuotraukų, nusiuntė, berniukas buvo pažadėjęs, kad nuotraukų neplatins, tačiau išplatino, paviešino nuotraukas. Po nuotraukų paviešinimo G. nebenorėjo eiti į mokyklą. Dėl nuotraukų motina pranešė policijai.

Mažametė nukentėjusioji G. J., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjams, buvo perskaityti, parodė, kad ji su Z. pykosi dėl to, kad šis jai ir V. neleisdavo draugauti, kadangi V. duodavo jai saldainių. Jai reikėdavo sunešti malkas, briketus ir pilnus maišus skaldytų malkų. Niekas jai nepadėdavo nešti tų maišų. Z. keldavo balsą, kad ji nedirba. Mama ir S. matydavo, A. ir D. matydavo, kad ji dirba. Daugiau niekas tokių darbų nedirbdavo. Z. jai trenkė ranka per veidą keturis kartus, kai prisigeria, tai ir trenkia. Trenkdavo su ranka, su delnu, jai skaudėdavo. Ji niekam apie tai nepasakojo. Jis jai yra trenkęs ir diržu per nugarą, dėl to jai skaudėjo keturias dienas. Ji pjovė malkas ir netyčia užgavo sesę, tada gavo su diržu. Mama matydavo, kai ją muša, o broliams ir sesei liepdavo išeiti. Pirmą kartą trenkė, kai jai buvo 10 metų. Paskutinį kartą – kai jai buvo 12 metų. Dar yra trenkęs basliu į kairės kojos blauzdą, buvo guzas. Ji norėjo pailsėti ir nepjovė malkų, tai tada jai trenkė į kairės kojos blauzdą. Mamai ji parodė guzą ir pasakė, kad tėtis trenkė, bet mama nieko nesakė. Guzas išsilaikė gal 7 dienas. Viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini). Nebuvo atvejų kad jis jai trenktų diržu ir per veidą vienu metu, jis tai darė atskirai. Nėra buvę, kad patėvis brolius ir sesę muštų. Patėvis ją vadindavo „čiūčiala“, ji po to blogai jausdavosi. Kai eidavo į mokyklą, mama nelabai duodavo kišenpinigių. Į ekskursijas nelabai važiuodavo, dėl to, kad neklausydavo. Važiuoti neleisdavo patėvis, sakydavo, kad ji nedirba ir neklauso. Kitus brolius ir seses išleisdavo, o jos ne, ji jausdavosi blogai. Mokykloje V. padėjo jai vieną kartą susišukuoti, jos kartu važiuodavo į mokyklą tuo pačiu autobusiuku. Jų namuose lankydavosi socialinės darbuotojos, joms ji nieko nesakė. Su socialinėmis darbuotojomis, kas vyksta namuose, liepė nekalbėti mama, sakė nekalbėti apie šeimą. Šiuo metu ji gyvena pas tėtį, su mama nebendrauja, mama jai skambinėja, o ji visą laiką būna su drauge ir negali kalbėti, ji pati nelabai nori su mama kalbėti.

Liudytoja K. A. parodė, kad su A. kartu gyvena nuo 2008 metų, augina vaikus. Ne savo vaikus jis mylėjo kaip savo vaikus, rūpinosi, pirkdavo, buvo atsakingas, nebuvo jokių pykčių. Sūnus V. turėjo problemų dėl intelekto, emocijų. G. J. turėjo traumą, ji kreipėsi pas gydytojus ir gydytojai nustatė intelekto sutrikimus, vežiodavo pas gydytojus. Vyras dirbdavo, kad uždirbtų dėl šeimos, ant vaikų nėra pasakęs blogo žodžio, rūpindavosi vaikais ir dabar rūpinasi, vykdydavo vaikų norus. Ne visus norus įmanoma išpildyti, G. daug ko norėjo, buvo sunku su finansais. Jie augina paukščius, stengiasi užsiauginti patys, nieko neprašyti. 2016 metais seimo narys S., kad augina didelį ūkį, kad stengiasi, jiems padovanojo bičių šeimą. Buvo parašytas straipsnis apie jų šeimą. Po to socialinė darbuotoja S. A. yra jiems davusi daug patarimų, kaip elgtis su vaikais, kurie turi emocinius sutrikimus.

Atsakydama į užduodamus klausimus, liudytoja K. A. parodė, kad S. A. pas juos lankydavosi 2016 metais. S. išėjus juos lankydavo socialinės darbuotojos R. G. ir L. L., lankydavosi dėl to, kad jų šeima buvo įtraukta dėl vaiko V. T., nes jis buvo įtrauktas į rizikos grupę, kad galėtų mokytis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu V. gyvena (duomenys neskelbtini) pas globėjus, nes iš jų šeimos jis yra paimtas teismo sprendimu, kadangi turėjo daug problemų, ji su juo nebegalėjo susitvarkyti. V. mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo ir (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini)apsigyveno pas globėjus (duomenys neskelbtini). A. su G. elgdavosi gerai, kalbėdavosi, galima sakyti, kad per savaitę jo nebūdavo namuose, grįždavo tik savaitgaliais, o sekmadienio vakare vėl išvažiuodavo dirbti. Gyveno jie (duomenys neskelbtini), o vyras dirbdavo (duomenys neskelbtini), į namus grįždavo tik savaitgaliais. Vaikams parveždavo dovanų, saldainių, visiems vaikams parveždavo vienodai, sutaupęs pinigus vaikams nupirko batutą. G. pirkdavo drabužius, batus, prekes dėl mokyklos. Jų šeimos pajamos būdavo iš A. uždarbio, socialinių pašalpų ir pinigų gaunamų už vaikus. Nežino, kodėl G. sako, kad A. ją mušdavo, liepdavo jai dirbti sunkius darbus. Jeigu pjaudavo malkas, tai visi dirbdavo, nešdavo. Ji nėra mačiusi, kad A. muštų G., nėra net balso pakėlęs. G. buvo negražiai pasielgusi feisbuke, ji važiavo į policiją, rašė pareiškimą, tiek ji, tiek A. su G. kalbėjosi dvi valandas, kad taip elgtis negalima. G. supyko, kai ji pasakė, kad nebeduos telefono, tai buvo 2019 m. balandžio 10 dieną. Jos ir vyro santykiai yra geri, nesipyksta prie vaikų ir iš viso nesipyksta, jeigu yra kokios problemos, susėdę pasikalba, alkoholio nevartoja, per šventes išgeria šampano, neskaito, kad čia yra alkoholio vartojimas. A. vienas nevartoja alkoholio, serga diabetu, negali gerti. Jų šeima socialinių darbuotojų buvo stebima dėl vaikų elgesio. Su V. T. turėjo daug problemų. V. iš jų šeimos paimtas nuo 2018 metų. G. J. paimdavo kokius daiktus, nes liepdavo V., ką lieps paimti, tą ir paims, mokėsi pagal palengvintą programą. G. vieną kartą yra nuėjusi į mokyklą nesusišukavusi, nenusipraususi, kadangi ji buvo išvažiavusi su reikalais ir vyresnis sūnus vaikus išleido į mokyklą. G. pastoviai neidavo į mokyklą nesusitvarkiusi, būdavo, kad aprengia, o grįžta iš mokyklos apsirengusi kitaip. Su vaikais bendrauja, klausdavo kaip sekasi, visur kartu eidavo. G. kiekvieną dieną norėdavo pinigėlių, bet jie neturėdavo. G. buvo suplyšusi kuprinė, vyras nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)ir nupirko kuprinę. Mokykloje socialinės darbuotojos nieko jai nesakydavo, kad G. į mokyklą eina nešvari, nesušukuota, nešvariais drabužiais. Vieną kartą yra klausę dėl G., tada paaiškino, kad tą dieną ji nebuvo namuose. G. dažnai paimdavo svetimus daiktus, kalbėjosi su dukra, atrodo, kad suprato, nurimo, daiktų nebeimdavo, daugiau vėl pradėjo paiminėti. Klausdavo G. dėl ko ji taip daro, sakydavo, kad nežino. Mokymosi priemones visada G. nupirkdavo, bet būdavo, kad pati išsimėto, nebeturi, vėl eidavo, pirkdavo. Socialinėms darbuotojoms nėra sakiusi, kad dėl nešvaros yra kalta pati G.. Kiti vaikai grįždavo iš mokyklos nepersirengę kitais drabužiais, tik G.. Klausė G., kodėl ji persirengia prastesniais drabužiais, atsakydavo, kad jai nepatinka, apsirengia taip, kaip patinka jai, atseit, patogu. Dėl dukros ji kreipėsi į pedagoginę psichologinę tarnybą, kreipėsi dėl dukros elgesio, uždarumo. Iš vaikų sužinojo, kad V. T. lindo prie G. ir mergaitė buvo labai išsigandusi, sakydavo, kad brolis ją mušė. Apie tą situaciją sakė gydytojai. Nenorėjo, kad G. mokytųsi (duomenys neskelbtini), norėjo, kad mokytųsi su visais vaikais, nenorėjo, kad būtų išskirta iš draugų. Namuose visų vaikų pareigos buvo susitvarkyti kambarius, nusiprausti, mokytis, viską darydavo kartu, jeigu eina pas paukščius, tai visi kartu, kad užaugę žinotų, kartu ruošdavo maistą. G. malkų viena nenešė, nešdavo visi. Dėl laiško. Su G. susiskambino iš vakaro ir sutarė susitikti „Saulės mieste“. G. tėtis tai žinojo. Su G. susitiko „Saulės mieste“ ir ji jai pasakė, kad kažką turi, padavė laišką, sakydama, kad niekam nesakytų. Laiško vietoje ji nepraplėšė, tik grįžusi namo laišką perskaitė. Iš laiško suprato, kad ji dėl A. pamelavo. V. yra vyresniojo sūnaus S. T. klasiokė. G. ir V. vienu autobusiuku važiuodavo į mokyklą, pasikalbėdavo. Vyresnis sūnus autobusiuke (važiuojant į mokyklą) girdėjo, kaip V. G. sakė, kad tu būsi teisi, o tėvai ne (kad mušė). Sūnus jai pasakė tai, ką girdėjo. Ikiteisminiame tyrime ji apie tai sakė, bet niekas nerašė. Ji dalyvavo ikiteisminiame tyrime, kai buvo apklausiamas S., klausimų neuždavė. Būdavo, kad G. neklausydavo, niekas jos nemušdavo, būdavo, kad paimdavo telefoną pusdieniui, liepdavo ramiai pasėdėti, pagalvoti, ar pasielgė teisingai, praėjus kokiam pusvalandžiui ateidavo, atsiprašydavo ir ji atiduodavo telefoną. Daugiausia su vaikais būdavo ji, o vyras grįždavo tik savaitgaliais, grįžęs su vaikais važinėdavosi dviračiais, bendraudavo su visais vaikais ir su G.. Vaikams ji neliepdavo nesikalbėti su socialinėmis darbuotojomis, nepasakoti kas vyksta šeimoje, vaikai patys nenorėdavo kalbėtis. Būdavo, kad atvažiuoja socialinė darbuotoja, triukšmas, rėkia, vaikai išsigąsdavo. Rėkdavo tiek R. G., tiek L. L., rėkdavo, kodėl taip elgiasi, kad čia negalima laikyti paukščių, kad vaikai (mergaitės ir berniukai) turi turėti atskirus kambarius, o jie gyveno 27 kvadratinių metrų gyvenamajame plote, vaikams nupirko dviaukštes lovytes, o mažieji vaikai miegojo su jais. Socialinėms darbuotojoms sakė, kad neturi vietos. A. ant vaikų nėra pasakęs nieko blogo. Jai gydytoja yra sakiusi, kad paauglystėje G. gali nesuprasti savo veiksmų, nesuvokti. G. ir kitų vaikų santykiai buvo geri, G. buvo su „kapriziukais“, prasidėjus paauglystei G. pasikeitė. Mokė, kad vaikai vienas kitam padėtų, užjaustų, rūpintis vieni kitais, atsikėlę ryte pasisveikina, einat miegoti pasako labanaktis, pasibučiuoja. Namuose G. turėjo susitvarkyti kambarį, pasikloti lovą, apsirengti, nusiprausti, susišukuoti plaukus, kartais apsirengdavo taip kaip sugeba, padėdavo. Ant G. kūnelio niekada nėra mačiusi mėlynių, yra tik, kad pati buvo užsigavusi, važinėdama su dviračiu. Paskutinį kartą su dviračiu užsigavo, nes nugriuvo nuo dviračio, tai buvo 2019 metų balandžio pradžioje, mėlynė buvo ant kojos, nes nusibrozdino koją, užsigavo šoną. Tuo laiku dar lankė mokyklą, pastabų iš mokytojų, socialinių darbuotojų nebuvo dėl G. sužalojimo. Balandžio 10 dieną atvažiavo socialinės darbuotojos, mažesnieji vaikai jau buvo grįžę iš mokyklos, socialinės darbuotojos klausė kaip gyvena, pasakė, kad gerai, sakė, kad laukia iš mokyklos grįžtančios G., socialinės darbuotojos pasakė, kad gali nelaukti, ją ištiko šokas. V. yra vyresnė už G., V. dabar jau turi būti 18 metų, o G. tik 13 metų. G. su V. susipažino, nes autobusiuku kartu važiuodavo į mokyklą. V. motiną ji pažinojo, atvažiuodavo pas juos. Vieną kartą V. P. mama atvažiavo dėl jų vyresniojo sūnaus S., vaikai jau miegojo, o ji atvažiavusi pradėjo rėkti, kelti balsą, vyras pasakė, kad nerėktų, nes miega vaikai, o ji pasakė keikdamasi, kad jai tas nesvarbu ir išeidama pasakė, kad „jums dabar klius“. Ji nežino, kokiu tikslu V. rūpinosi G.. Vyresnis sūnus ir dar kažkoks vaikas, važiuodami autobusiuke, girdėjo kaip V. G. sakė, kad sakyk ant tėvų, kad tave mušė, vis tiek tu būsi teisi, o tėvai bus kalti. Jų šeimoje nėra išgertuvių, nebent per šventes taurę šampano išgeria, neskaito, kad tai išgertuvės. Ji dirba.

Liudytoja D. O. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge, o dabar jau nebedirba. Dirbo nuo 2006 metų gruodžio mėnesio iki 2019 metų lapkričio pabaigos. G. J. buvo matomas vaikas, nes turėjo mokymosi sunkumų, nelabai tvarkinga, jautėsi, kad jai reikia didesnio dėmesio, kartais būdavo netvarkingai aprengta, murzina, apsivogdavo, visokių istorijų buvo su ja. Teko bendrauti su G., teko lankytis pas ją namuose. G. kalba nebuvo turininga, prasminga, bet pakalbinus apie šeimą, ji nenorėdavo kalbėti, o apie tai kas yra aplinkui, kalbėdavo noriai, kalba buvo skurdi. Dėl svetimų daiktų paėmimo, suprato, kad daro negerai, užsidarydavo, stovėdavo ir nieko nesakydavo. Dėl fakto, kad G. namuose buvo skriaudžiama, tai V. jai davė pokalbio įrašą. G. į mokyklą didesnę dalį dienų ateidavo netvarkinga, nešukuotais plaukais, susivėlusi, murzina, rūbeliai sutrinti, nelabai švarūs, apsivėlusi. Teko lankytis pas G. namuose. Namuose buvo du kambariai ir virtuvė. Kambarys, kur buvo tėvai ir mažieji vaikai buvo labai tvarkingas, virtuvė tvarkinga, buitis neturtinga, bet tvarkinga. Kambarys, kur buvo kiti trys vaikai buvo mažiau tvarkos. Ant G. kūno mėlynių nepastebėjo. G. patarnaudavo D. A., tai yra, užrišdavo batukus, sudėdavo daiktus, jis sėdėdavo kaip koks ponaitis, o G. stovėdavo šalia taip, lyg pasiruošusi jam patarnauti. Tėvai bendraudavo su mokykla, bet gal daugiau buvo iniciatyva iš mokyklos. Apie G. netvarkingumą kalbėjosi ne tik ji, bet ir mokyklos spec. pedagogė, buvo problemų su vagystėmis, tėvai neneigė, kad G. turi problemų, bet kad būtų imamasi priemonių nesijautė. Įtarė, kad prieš G. gali būti smurtaujama, nes kai stebi vaiką, bandai paliesti, uždėti ranką ir kai vaikas atsitraukia, krūpčioja, kyla įtarimas. Nenoras kalbėti apie šeimą, nenoras pasakoti duoda suprasti, kad šeimoje gali būti rimtos problemos.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja D. O. parodė, kad V. P. yra globojama, supratusi, kad yra gerų žmonių, gražūs santykiai su jos įmote, todėl gal ji jautė reikalą pasirūpinti mažesniu vaiku G. Po to garso įrašo su G ji bendravo mažai, iš karto paskambino vaiko teisių tarnybos atstovei Eglei Koskutei, kad atvažiuotų į mokyklą ir pasikalbėtų su mergaite. Kalbėjosi su G. mama dėl mergaitės netvarkingumo, tačiau kažkokių poslinkių nebuvo, nesijausdavo. Jeigu G. paklausdavo dėl netvarkingumo, tai ji stovėdavo, nieko nesakydavo. Tik iš V. ji žino, kad V. atnešdavo savo drabužių G., bet ji pati to nematė. Pradžioje, kol G. buvo mažesnė dėl netvarkingumo nekliūdavo, tas netvarkingumas atsirado vėliau. D. A. tai būdavo labai tvarkingas, stilingas ir švarus, S. rūbai tvarkingi. S. nepadėdavo G., nesimatydavo, kad jie yra iš vienos šeimos, nebuvo bendravimo ir pertraukų metu. Kai vaikas nieko nesako, stovi nuleidęs galvą, todėl ir kyla įtarimai, nepaneigimas yra nuoroda į tai, kad kažkas negerai. V. ji matė su mėlynėmis, buvo net greitąją iškvietę. Jeigu su G. kalbiesi apie tai, kas yra ant stalo, kas aplinkui, kalba noriai, galvos nenuleidžia, jeigu yra sutrikimas, tai dar nereiškia, kad jisai pateisina kažkokius momentus, jeigu kalbiesi ne apie šeimą, kalba noriai. Neprisimena, ar ant G. kūno matė mėlynę. V. ir G. santykiai buvo draugiški. Iš V. sužinojo, kad ji G. atveždavo drabužių. Tarp V. ir G. yra kažkur trijų metų skirtumas, V. galėjo G. atvežti savo išaugtus rūbus, naujų tikrai nevežė.

Perskaičius liudytojos D. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo išsamesni ir konkretesni, liudytoja parodymus patvirtino, nurodydama, jog parodymai teisingi.

Liudytoja Eglė Koskutė parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Pakruojo rajono savivaldybėje patarėja. 2019 metų balandžio 10 dieną skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos D. O. raštiškas pranešimas apie galimą smurtą G. J. atžvilgiu. Skyrius iš karto reagavo į gautą pranešimą, nuvyko į šeimą, bendravo su K. A. ir Z. A. vaikais, su tėvais ir gavus informaciją iš pačios G. J., kad prieš ją fizinį smurtą naudoja jos patėvis Z. A., skyriuje buvo priimtas sprendimas vaiką apgyvendinti saugioje aplinkoje pas budintį globėją. Gavus visus duomenis, balandžio 12 dieną G. J. buvo perduota jos tėčiui G. J..

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja Eglė Koskutė parodė, kad pagrindinė informacija buvo gauta iš G. J., kuri papasakojo, kad apie du metus prieš ją nuolat, periodiškai naudoja fizinį smurtą, tai yra, suduodavo tiek ranka į veidą, tiek per kojas, per nugarą mediniu basliu patėvis Z. A., kad ji pavargo nuo nuolatinio smurto. Mergaitė įvardino įvairius sunkius darbus, kad nebegali dirbti tų darbų, kad yra nepakeliama našta, priversta nešioti sunkius maišus su medienos atraižomis, priversta kasdien dirbti tuos darbus, prašė leisti jai bent jau pailsėti. Tai įvardijo pati G. Mergaitė įvardijo kelis epizodus, kad buvo mušama savo kambaryje, lauke, kad kai kuriuos momentus yra mačiusi ir mama, tačiau Z. liepdavo mamai išeiti iš kambario, nesikišti, mergaitė išsireiškė, kad mama visuomet nesikišdavo, netgi gindavo, pateisindavo patėvį, niekada nėra jos užstojusi. Mama mato tuos epizodus, tačiau patėvio elgesio nesustabdo ir neįtakoja. Tarnybai A. šeima jau buvo žinoma iki gaunant pranešimą iš gimnazijos, kadangi šeima buvo įrašyta į rizikos šeimos apskaitą (pagal senus teisės aktus) dėl problemų su vaiku V. T., dėl vaiko nepriežiūros, o po to prasidėjo kitos problemos, įgūdžių stoka. Dėl alkoholio į įskaitą šeima nebuvo įrašyta, dėl alkoholio vartojimo pranešimų nebuvo gavę, girtavimo atvejų nebuvo užfiksuota. G. pasakojo, kad tėvai girtauja. Kai nuvyko paimti G., nepastebėjo, kad G. būtų kokių mėlynių, sužalojimų. G. pasakojo, kad tai buvo prieš kokį mėnesį, (jie vyko balandžio mėnesį), kad paskutinį kartą mėlynė jai buvo kovo mėnesį 2019 metų, sakė, kad mėlynė buvo po akimi, kažkur akių, veido srityje, sakė, kad Z. A. paskutinį kartą jai trenkė ranka. Kokia tuo metu buvo G. emocinė būklė? Pamena, kad ją kalbino mokyklos patalpose, atskirai, sunkiai sekėsi pokalbis, nes nuolat verkė, nežiūrėjo į akis, reikėjo daug kontakto, daug laiko, kad galėtų ją prakalbinti, nenorėjo bendrauti, kalbėti. Jie jau turėjo pirminę informaciją, kalbėjo apie padėtį šeimoje, G. jaudinosi, nervinosi, sakė, kad mama liepė niekam nepasakoti, po to išsipasakojo. Nesakė, kad prieš ją smurtavo mama. Kodėl patėvis smurtauja prieš ją? Pamena epizodą, kaip G. pasakojo dėl kažkokių saldainių, parsineštų iš draugės, ar supyko, dėl smulkmenų, dėl buities darbų, ar atliktų darbų, ar dėl netinkamai atliktų darbų. G. visada akcentavo, kad patėvis su ja elgiasi ne taip, kaip elgiasi su kitais vaikais, su kitais gražiau, kad kiti vaikai nedirba tiek darbų, kiek dirba ji, kad kiti neturi tiek pareigų, kiek turi ji, turi mažiau naujų rūbų. Nepamena, negali pasakyti, kaip atrodė G. tą dieną, kai bendravo su ja, nepamena, kaip ji buvo apsirengusi. G. sakė, kad jai po akimi buvo mėlynė. Negali atsakyti, ar pedagogai matė mėlynę, neklausė socialinės darbuotojos, nesigilino. Jų tarnybai apie pastebėtą mėlynę nebuvo pranešta.

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) su riziką patiriančiomis šeimomis. Dirba nuo 2017 metų vasario mėnesio. Šeimai socialinės paslaugos pradėtos teikti nuo 2016 metų, šeima buvo lankoma. Pagal jų darbo nuostatus lanko šeimas pagal sudėtingumą, per savaitę vieną, du kartus. Jai pradėjus dirbti, šeimoje mikroklimatas buvo gan normalus, V. T. buvo socializacijos centre. Šeimos problemos išryškėjo V. grįžus iš socializacijos centro į šeimą. Ją labai stebino tėvų nusistatymas prieš V., vaikas buvo įvardijamas kaip „banditas, žulikas“. V. grįžus ji pati girdėjo, kaip Z., girdint visiems vaikams, žemino G., vadino nevala, karve, išraiškingais gestais, žodžiais, buvo menkinama, žeminama. Joms atvykus į šeimą, vaikai vengdavo kalbėtis su jomis. G. būdavo socialiai apleista, matydavosi, kad biologiniams vaikams į mokyklą nupirkti nauji rūbai, G. gal iš draugų, gal iš labdaros gauti rūbeliai, nešukuoti plaukai. Susitikus mergaitę miestelyje arba ateidavo į seniūniją, ji kalbėdavosi, šnekėdavo, buvo maloni. Nėra pastebėję, kad mergaitei būtų kažkokie fiziniai sužalojimai. Šeimoje matėsi, kad su vaikais elgiamasi skirtingai, išskirti buvo V. ir G., pastebėjo, kad vasaros metu tie vaikai išnešdavo paukščius, o kiti vaikai tokių darbų nedarydavo. Pamena, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl V. susigrąžinimo į šeimą, Z. buvo kategoriškas pasakymas, kad šito vaiko šeimoje nebus, nes jis yra „banditas“, padarys viską, kad to vaiko nebūtų namuose. Tuo metu Z. ir kiti vaikai žaidė kažkokius žaidimus, o G. stovėjo nuošaliai, paklausus, kodėl G. stovi šalimais, tada Z. pakvietė ją žaisti su vaikais. Jautėsi, kad mergaitė yra atstumta. Mergaitė buvo pavogusi 5 eurus, kalbėjosi su mama, kad leistų mergaitę į ekskursiją, G. verkė, pažadėjo, kad daugiau nebevogs, mama pažadėjo leisti į ekskursiją, bet po to mama mergaitės neleido traktuodama tai kaip bausmę. Pastebėjo, kad mergaitė būdavo nešvariais rūbais. Pamena, kad buvo ruduo, šlapia, šlapdriba, kalbėjosi šeimoje ir tuo metu iš mokyklos grįžo G., kuri buvo apsiavusi medžiaginiais sportiniais batukais, palaidu megztuku, klausė, kodėl mergaitė neaprengta pagal sezoną, mama motyvavo, kad iš ryto ją aprengė, kad G. persirengia mokykloje, palieka rūbus. Buvo toks atvejis, ji nuėjo į mokyklą ir sutiko G., kuriai buvo visiškai suplyšusi kuprinė, matėsi išlindęs knygos kampas, pasakė mamai, o mama pasakė, kad G. suplėšė kuprinę. Pastebėjo, kad rugsėjo pirmai vaikams nupirkti ir sudėti nauji batai, o G. sportiniai batukai ne „pirmos jaunystės“, klausė G., kur jos batai, ji atsakė, kad jai bus geri ir šitie. Seniūnijoje buvo vykdoma programa „Pozityvi tėvystė“ ir abu A. buvo nukreipti lankyti programą, K. išlankė pusę mokymų, o Z. buvo gal du kartus. Kvietė ir visus A. vaikus, A. sakydavo, kad vaikai nenori, kad bijo, kad šeimai jokios pagalbos nereikia, kad tėvai patys pakankamai turi įgūdžių tėvystei, kad čia yra toks kaip ir kišimasis į šeimos reikalus. Gavus pranešimą iš mokyklos socialinės darbuotojos, kad feisbuke buvo įdėtos mergaitės nuotraukos, tokios apnuogintos, kad žino visa klasė, susisiekė su psichologe ir prašė, kad priimtų mergaitę konsultacijai. Paskambino K., kuri pasakė, kad mergaitei jokios konsultacijos nereikia. Savo automobiliu nuvažiavo ir atvežė K. su mergaite pas psichologę, į kitą konsultaciją G. nebeatėjo, K. paklausus, kodėl neatėjo, atsakė, kad G. daugiau nebeis, nes nenori. Kai sutiko G. mokykloje ir paklausė, kodėl neatėjo, G. pasakė, kad gali net ir dabar ateiti. Šeimai buvo siūlomos įvairios pagalbos, tačiau jos buvo ignoruojamos, atsisakydavo, kad jiems jokia pagalba nereikalinga, kad socialiniai darbuotojai jiems trukdo, traktuodavo tai, kaip jų šeimos persekiojimą. Jos, kaip darbuotojos, būdavo žeminamos, išsakyta ne viena nekorektiška pastaba. Jai nėra žinoma, kad V. P. bendraudavo su G., nepažinojo P.. Socialinė darbuotoja D. O. yra pasakojusi, kad V. P. mokykloje nuprausia G., padeda susišukuoti. Ji su K., o ypač su Z. niekada normaliai negalėdavo pasikalbėti apie vaikų auklėjimą, nes iš karto jausdavosi priešiškumas, pasikalbėdavo tik apie nereikšmingus dalykus. Nei iš K., nei iš Z. nėra girdėjusi nė vieno gero žodžio apie V. ir G., visada buvo tik kaltinami, žeminami, tai buvo kalbama girdint kitiems vaikams.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja R. G. parodė, kad jeigu nuvažiuodavo į šeimą, vaikai vengdavo kalbėtis, bėgdavo, ar jiems buvo prisakyta nekalbėti. Vieną kartą jai ir kolegei nuvažiavus pas A. į namus, ji bendravo su A., o kolegė kalbėjosi su vaikais, G. ar A. kažką pasakė, mažasis berniukas pasakė, kad nekalbėk, negalima. Matomai vaikai buvo išmokyti nekalbėti su socialiniais darbuotojais. Tarp jų ir A. būdavo ir konfliktinių situacijų. Vieną kartą nuvažiavus, Z. po kiemą vaikščiojo pusnuogis, bendraudamas su jomis, jis net nesiteikė apsirengti, jos jautėsi negerai. K. sakydavo, kad jos šaukia ant vaikų, kad vaikai bijo jų, tai jos suprasdavo, kad vaikai prieš jas nuteikinėjami. Sakydavo, kad jų pokalbius įrašo, kad pastatys kameras, kad visiems įrodytų, kaip blogai elgiasi V.. S. bendraudavo su jomis, parodė, kad turi pasidaręs treniruoklius iš medžio, nebuvo šiurkštus su jomis, būdavo mandagus. Vaikai yra pasakę, kad G. su V. pakeldavo anksti, kad išneštų paukščius, kad prižiūrėtų. Maisto šeimai netrūko, nes augino paukščius, turėjo kiaušinių, vaikai buvo pavalgę. Apsilankymus pas šeimą fiksuodavo, rašydavo apsilankymo aktus. Dabar A. šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu buvo kalba dėl vaikų gyvenimo sąlygų, tai galėjo būti dėl to, jog iškilo klausimas, kad mažieji vaikai miegojo tėvų mažame kambarėlyje, dviaukštėje lovoje, o kitame kambarėlyje gyveno G. ir abu berniukai, berniukai paaugliai miegojo pusantrinėje lovoje, nebuvo jokių atitvėrimų, mergaitė pradėjo augti, bręsti ir jai visiškai nebuvo erdvės. Jos pradėjo siūlyti, kad atitverti berniukams atskirai ir tokį siūlymą šeima priėmė kaip įžeidimą, sakydami, kad nėra vietos, ko jos nori, gal į daržinę jiems išsikelti. Jos tiesiog mėgino spręsti, siūlė berniukams dviaukštę lovą, iškilo tokie seksualiniai dalykai, kad neva V. buvo iškvietęs G., liepė nusimauti kelnaites, žiūrėjo lytinius organus. A. slėpdavo pajamas, sakydavo, kad neturi pinigų, kad aplankyti V. neturi pinigų, kontroliavo jų finansinį raštingumą, mokė, stengėsi, kad šeima negyventų vien iš pašalpų, skatino, kad susirastų nuolatinį darbą, žinojo, kad išvažiuoja dirbti savaitėmis. Tuo laiku, kai jos lankydavosi ir prižiūrėjo A. šeimą, jie niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų, buvo išsipirkę patentą, parodydavo mėnesio pajamas 5 ar 10 eurų. Z. siuntė į mokymus dėl smurto, tai jisai dėl to buvo labai įsižeidęs. Fizinio smurto nėra pastebėję nei ant G., nei ant kitų vaikų. Buvo vienas kartas kai G. buvo žeminama, tai buvo 2018 metais. Su A. šeima ji dirbo nuo 2017 metų vasario 21 dienos. Šeimą lankydavo pagal poreikį, viena į šeimą niekada nevažiuodavo, kadangi bendravimas su A. buvo sudėtingas, todėl po vieną nevažiuodavo. Į šeimą važiuodavo su L. L.. S. A. nebedirba.

Liudytoja V. P., atsakydama į užduotus klausimus, parodė, kad pažįsta G. J., bendraudavo (duomenys neskelbtini), kai ji mokėsi penktoje ar šeštoje klasė, o G. mokėsi gal kokioje trečioje klasėje. Susitikdavo autobusiuke važiuojant į mokyklą, o po to mokykloje. Pas G. namuose buvo kokius 5 ar 6 kartus, o kada tiksliai, nepasakys. Iš pradžių G. buvo labai tyli, neatsiverdavo, einant laikui ji priprato prie jos ir pradėjo pasakoti visokias smulkmenas, kas dėdavosi namuose, pasakodavo, kad jai neduodavo valgyti, kad labai daug darbų, skriausdavo, pasakodama verkdavo. Jai pasidarė jos gaila ir vieną pokalbį įrašė į telefoną, kad ją mušdavo tėtis, mama neduodavo valgyti. Telefoninį įrašą padavė mokyklos socialinei darbuotojai. Dar prieš įrašant jos pokalbį, klausė, ar nieko prieš, kad įrašys, sakė, kad bijo, pasakius, jei bijo, eiti kartu pas socialinę darbuotoją, tai pasakė, kad viena nueitų ir parodytų įrašą. Ji nunešė ir telefoninį įrašą parodė socialinei darbuotojai D. O.. Iš namų į autobusiuką G. atbėgdavo dažniausiai susivėlusi, nenusipraususi veido, purvinais drabužiais, purvina striuke. Du kartus ji nešė savo drabužius ir mokykloje G. perrengė, nuprausdavo, kad vaikai nesityčiotų iš jos. Kliūdavo G. patyčių, neturėdavo draugų. Į ekskursiją, į (duomenys neskelbtini) G. sušukavo. G. ja pasitikėjo. Klausdavo G. kodėl nenusipraususi, nesusišukavusi, atsakydavo, kad nežino. Vieną kartą yra pasakojusi, kad namuose reikėjo tampyti kažkokius maišus už ją didesnius, kad maišai būdavo kažko pilni, o kas juose būdavo nesakė. Tuo metu G. mokėsi penktoje klasėje. Namuose matėsi, kad ji yra atstumta, sėdėdavo kitame kambaryje arba stovėdavo tarpduryje. Mokykloje ji irgi buvo atstumta, niekas jos nepriimdavo kaip draugės, atstumta visų. G. į autobusiuką įlipdavo su kitais vaikais, su broliais, kartais atbėgdavo paskutinė. Autobusiuke G. dažniausiai atėjusi atsisėsdavo prie jos, o jos broliai atskirai. G. mamai ji nėra sakiusi, kad G. ateina į mokyklą nesipraususi. Apie tai jos mama yra sakiusi G. mamai. G. pokalbį ji įrašė su G. žinia. G. mažesni broliai turėdavo pinigų, kartais G. turėdavo po 50 centų, arba iš viso neturėdavo. G. jai nėra sakiusi, kad namuose ją vadina negražiais žodžiais. Dabar G. gyvena pas tėtį, jos bendrauja telefonu. Vykstant pokalbio įrašymui, ji G. nieko nežadėjo duoti, socialinė darbuotoja jai irgi nieko nežadėjo. Jos mama ir A. yra pažįstamos. Jai mama nėra sakiusi, kad susipyko su A.. Dabartiniu gyvenimu G. labai džiaugiasi, labai laiminga, visiškai yra kitokia, sakė, kad nenori bendrauti su mama ir nebendrauja, kad su tėčiu visai kitoks gyvenimas, nebeužsidariusi. Paskutinį kartą su G. susirašė žinutėmis gal prieš tris savaites. Ji G. apie bylą nieko nesakė. Jai G. nėra sakiusi, kad išsigalvojo, pamelavo, ką ji įrašė. Jai G. nepasakojo, kad buvo susitikusi su mama, sakė, kad nenori susitikti su mama. Jai nesakė, kad mama su ja ieško kontakto, kad bendrauja. G. broliai, sesutė buvo gražiai, tvarkingai aprengti. Jai buvo gaila G., todėl nešdavo savo rūbus ir mokykloje G. perrengdavo. Tai darė tik dėl to, kad jai jos buvo gaila. Jokio telefono G. ji nesiūlė, pinigų neduodavo. Kas buvo iš G. paėmęs telefoną, nežino. Tai galėjo būti gal 2017-2018 metais. G. nieko nesakydavo, kad pyksta ant tėvų. G. plaukus ji yra šukavusi gal kokius 4 kartus, o rūbus keitė vieną kartą. Rūbus keitė dėl to, nes buvo jos gaila, kadangi vaikščiodavo purvina po mokyklą, visi iš jos tyčiodavosi, atstumdavo. Įrašą padarė tam, nes ji visą laiką skųsdavosi, jos paklausus, ar galėtų įrašyti pokalbį, ji sutiko, bijojo, kad nesužinotų tėtis, mama. Ilgai dvejojo, ar tą įrašą duoti socialinei darbuotojai, ar neduoti, nenorėjo pridaryti problemų, jai tiesiog buvo gaila G., todėl ir padavė įrašą. Jos pastoviai bendrauja su G. žinutėmis, susirašo, nuvykti susitikti į (duomenys neskelbtini) ji neturi galimybės. G. jai nė karto nėra paminėjusi, kad norėtų grįžti pas mamą. Neklausė, ar buvo susitikusi su mama, nežino. Anksčiau G. jai yra sakiusi, kad norėtų gyventi jos šeimoje, jai patinka jos mama, pasitiki ja, tačiau jos mama nenorėjo, nes nenorėjo konfliktuoti su A. šeima.

Liudytoja V. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) anglų kalbos mokytoja ir yra klasės auklėtoja. Nuo penktos klasės buvo G. J. auklėtoja. A. šeimoje nėra buvusi. Su G. mama dažniausiai bendraudavo telefonu. Penktoje klasėje G. mama dažniau ateidavo į susirinkimus, o šeštoje klasėje jau ateidavo mažiau. Jeigu iškildavo kažkokių problemų bendraudavo telefonu, ar dėl pažymių, ar dėl vagysčių pranešdavo mamai. G. į mokyklą ateidavo ne visada tvarkingai apsirengusi, būdavo, kad kartais neatsinešdavo anglų kalbos vadovėlio, sąsiuvinio. Jeigu kažką padarydavo negero, kalbėdavosi su G., buvo pavogusi pinigėlių iš bibliotekininkės, klausė dėl ko taip elgiasi, ji nuleisdavo galvą ir tylėdavo, byrėdavo ašaros, nieko nepasakydavo dėl ko taip elgiasi. Žinojo, kad G. šeima įrašyta į socialinės rizikos sąrašą, kad lankosi socialiniai darbuotojai, bendraudavo su socialinėmis darbuotojomis. G. plaukai dažniausiai būdavo išsipešioję, sakydavo, kad susišukuotų, nebuvo visada švari kaip kiti vaikai, išsiskirdavo iš kitų vaikų. Jeigu klasėje rinkdavo dėl kažko pinigus, ji pati niekada neatnešdavo, o atnešdavo brolis S., gal ja nepasitikėdavo. Apie namus, kaip jie gyvena, G. jai niekada nepasakodavo, nėra sakiusi, kad ją skriaudžia. Iš socialinės darbuotojos girdėjo, kad namuose G. skriausdavo patėvis. Buvo atvejis, kad prieš važiuojant į ekskursiją G. apsivogė ir tada jos mama neleido, paskambino ir pasakė, kad tai bus kaip bausmė, kad neleis į ekskursiją. Yra važiavusi į ekskursijas, bet minimaliai. G. mokykloje gaudavo nemokamą maitinimą. Ant G. kūno smurto žymių niekada nėra mačiusi. G. bendraudavo su ja, atėjusi į mokyklą ir pamačiusi ją, pribėgdavo, apsikabindavo, santykiai buvo šilti, bet jeigu kas negerai, nieko nepasakydavo, neišsikalbėdavo, buvo paslaugi. Klausdavo, kaip sekasi namuose, atsakydavo, kad viskas gerai. Jausdavo, kad G. yra jautri, jeigu kažką padaro, pradeda verkti, nuleidžia galvą, jautė, kad kažkas negerai, dėl ko ji pati neatneša pinigų, dėl ko vagia, kažkas yra negerai. Ji mokė G. brolį S.. Tarp G. ir S. drabužių švaros buvo skirtumas, jis būdavo apsirengęs tvarkingai. Tų vagysčių buvo ne viena, iš klasiokų per kūno kultūros pamoką buvo dingę pinigėliai, iš bibliotekininkės, buvo pavogusi šokoladą, rūbinėje iš budėtojos stalčiaus telefono pavogė kažkokį daikčiuką. Niekada nepripažindavo, kad taip padarė, tiesiog tylėdavo ir viskas. Iš socialinės darbuotojos girdėjo, kad namuose G. skriausdavo, o kaip skriausdavo nesakė, nežino.

Liudytoja V. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų sausio 1 dienos, o nuo 1994 metų dirbo seniūno pavaduotoja. Jai paskambino iš savivaldybės ponia R. ir pasakė, kad vienas ūkininkas nori padovanoti gerai šeimai avytes. Kaip kultūringą, daugiavaikę šeimą ji nurodė A. šeimą, nuvežė avytes ir po to pradėjo dažniau važinėti pas A. pasižiūrėti kaip gyvena avytės. Iki to laiko su A. šeima bendravo mažiau. A. sodyba buvo atoki, laikė daug paukščiukų, žvėriukų, pastebėdavo, kad kai prieidavo pasikalbėti prie kokio vaiko, vaikai susiburdavo krūvon, būdavo toks įspūdis, kad vaikai su jais nebendrautų, kad kažko nepasakytų. Pastebėjo, kad vaikai dirbdavo, tvarkydavo darželį, o V. nepriimdavo, stovėdavo nuošalyje. Susitikus G. miestelyje ji pribėgusi prie jos prisiglausdavo, ji apkabindavo, klausdavo kaip sekasi, iš pradžių lyg kažką sakydavo, o paskui užsisklęsdavo ir nieko nebesakydavo, tarytum buvo tokia baimė, kad nepasakytų kokio žodžio. Pastebėdavo, kad kartais striukės rankogaliai būdavo purvini, kartais plaukeliai būdavo pasišiaušę, sulipę, išsipešioję, nesušukuoti, atrodė kaip „laukinukė“, matėsi, kad trūksta priežiūros. Kai nuvažiuodavo į šeimą, tai kiti broliukai, sesuo būdavo labai gražiai aprengti, rūbeliai ryškių spalvų, o G. būdavo tai kažkokiu ilgu sijonėliu, tai apsmukęs, tai džemperis užvilktas, kurio rankovės penkis kartus ilgesnės. Iš pradžių į šeimą važinėjo dėl tų avinukų, o vėliau iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo, kad šeima įtrauka į socialinės rizikos sąrašus dėl socialinių įgūdžių trūkumo, kad šeimą stebėtų. Kai bendraudavo su A. ji sakydavo, kad V. ir G. yra žiopliukai, būdavo keista, kad mama savo vaikus taip žemina, o kiti vaikai labai gudrūs. Tėvai rašė, kad V. yra pavojingas sesutėms ir broliukams. Seniūnija A. šeimai siūlė psichologo pagalbą, A. sakė, kad jiems nereikia jokios pagalbos, sakė, kad G. nereikia, kad G. nenori. A. šeima jų seniūnijoje jau nebegyvena.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja V. D. parodė, kad nežino ir negali pasakyti dėl kokių priežasčių taip staiga A. šeima išsikėlė gyventi kitur, gal Z. A. susirado darbą, kiek žino jis uždarbiaudavo (duomenys neskelbtini), gal tiesiog geresnės perspektyvos vaikams, gal geresnis būstas. Pastebėjo, kad V. ir G. būdavo kaip „užguiti žvėreliai“, stovėdavo. K. klausdavo dėl tų vaikų ir ji sakydavo, kad žiopliai. Z. stovėdavo kartu, bet, stengdavosi nesikišti, mažai bendraudavo. Kai nuvažiuodavo su socialinėmis darbuotojomis kartais būdavo, kad A. nesusilaikydavo, garsiau, grubiau atsakydavo jos kolegėms, priekaištaudavo, kad važinėja, kad sujaukia tvarką šeimoje, kad per jas visi nemalonumai. Socialinės darbuotojos nesikoliodavo. A. gal galvodavo, kad jeigu jos atvažiuoja, gal jų tą įprastinę tvarką sujaukia, viskas tenai ramu, viskas nustatyta, gal, kad tie vaikeliai būtų tylūs, ramūs kampelyje tupėtų, o jos atvažiavę vaikus kalbina, šnekasi, o gal jie to nenorėjo. Matydavo kieme dirbančius vaikus, G. būdavo prie paukščiukų, V. stovėdavo šone, neleisdavo, o Z. ir K. vaikų niekada nematė dirbančių. S. sportuodavo, rodė treniruoklius. Yra girdėję apie G. vagystes. Mergaitė buvo išvažiavusi į stovyklą ir stovykloje apsivogė. K. atvažiavo pas jas ir pasakė, kad G. apsivogė, nesuprato, nes mama tarytum džiaugėsi, patvirtino faktą, kad taip ir turėjo būti, neužstojo vaiko, nekovojo už vaiką, buvo labai keista. K. sakydavo, kad G. turi invalidumą, žioplė, būdavo keista, kad mama taip kalba. Jai susidarė įspūdis, kad K. bijo Z.. Niekada nematė, kad A. būti išgėrę, ar girti, ar primėtyta butelių. Būdavo signalų, kad išgeria, bet nematė. Tie signalai dažniausiai pasitvirtina. Apie smurtą šeimoje sužinojo, kai Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Eglė Koskutė buvo mokykloje ir bendravo su mergaite, tai buvo 2019 metais, kai paėmė G. iš šeimos. Kai bendraudavo su šeima, apie smurtą šeimoje informacijos neturėjo, matydavo, kad tie vaikeliai būdavo įsitempę, bet kad būtų smurtaujama nežinojo.

Liudytoja L. L. parodė, kad dirba socialine darbuotoja su šeimomis, patiriančiomis riziką. Dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2016 metų rugsėjo 12 dienos. Teko lankytis A. šeimoje, kadangi šeima buvo įtraukta į šeimų, patiriančių riziką sąrašą. Šeima augindavo gyvulius, paukščius ir pastabų kas liečia aplinką neturėdavo. Didžiausios pastabos būdavo dėl tėvystės įgūdžių stokos ir bendravimo su vaikais. Pradžioje problema buvo su V., nes buvo tvarkomi dokumentai dėl išvežimo į socializacijos centrą. Tuo momentu, kai nebūdavo V., šeima bendraudavo noriai, rasdavo patį tinkamiausią problemų sprendimo būdą. V. grįžus iš (duomenys neskelbtini), su šeima dirbti teko sunkiau, pastebėdavo, kad vaikas būdavo lyg atstumtas, G. taip pat, girdėdavo tėvų užgauliojimą, tiek Z., tiek K. neigiamai kalbėdavo apie V. ir G., girdint kitiems vaikams. Pastebėdavo tokį kaip psichologinį smurtą. Apsilankymų metu pastebėdavo, kad G. yra antrame plane, Z. žaisdavo su vaikais, o ji stovėdavo nuošaliau, toliau, nedalyvaudavo procese. Bandė pakalbinti G. ir kitus vaikus, mažasis berniukas D. pasakė sesei, kad su jomis nekalbėk. Kieme, esant tėvams, vaikai nekalbėdavo. Ne vieną kartą Z. ir K. buvo sakę, kad prie vaikų nekalbėtų neigiamai nei apie G., nei apie V.. K. neigiamai kalbėdavo apie G. tėtį G., girdint G.. G. buvo socialiai apleista, nes jos apsirengimas skirdavosi nuo D., A.. G. būdavo nesušukuotais, sulipusiais, išsipešiojusiais plaukais, apsirengusi ne pagal sezoną, nuplyšusiais batais. Vieną kartą, rudenį su kolege nuvažiavo į šeimą ir tuo metu G. grįžo iš mokyklos, grįžo su tokiais nunešiotais sportiniais bateliais, atitrūkę padai, plona striuke, megztuku, striukė murzina, sulipę plaukai, nešukuoti, veidas purvinas, panagės purvinos. K. teigė, kad G. į mokyklą išleidžia tvarkingą, bet ji kažkur pusiaukelėje, ar persirengia, ar išsipurvina. Iš mokyklos socialinės darbuotojos, direktorės yra gavę prašymą paieškoti mergaitei batų, rūbų. G. būdavo neprižiūrėta. Motina ir patėvis rasdavo pateisinimą, kad ji pati išsipurvindavo. Mokykloje G. išsiskirdavo iš kitų vaikų savo skurdžiais rūbais, palyginus su kitais vaikais. Ne vieną kartą atvažiavę rado G. suveltais plaukais, paprašė, kad G. atneštų šukas, kad sušukuoti, bandė šukuoti, tačiau plaukai tiek buvo susivėlę, sulipę. Buvo G. išleidę į stovyklą, sutartyje buvo nurodyta, kad tėvai įdėtų pinigėlių, kad vaikai galėtų mokytis socialinio raštingumo. Po to gavo skambutį, kad stovykloje G. apsivogė, pavogė pinigėlius ir maikę, nes mama buvo įdėjusi labai mažai rūbų, paėmė kitos mergaitės maikę ir apsirengė, kadangi neturėjo švarių rūbelių. Stovyklos vadovė teigė, kad mergaitė yra tiek socialiai apleista, kad ji net nesupranta ką reiškia ne tik, kad nusiprausti veidą, bet ir nusiplauti rankas, kūną. Namuose turėdavo šampūno, rankšluostį, dantų šepetėlį. Kai mergaitė buvo paimta iš šeimos ir perduota tėčiui, sutarė su K., kad atvažiuos paimti mergaitės rūbelių. Atvažiavus K. padavė gal porą mergaitės kelnaičių, kojinių, o megztinis, net jai būtų per ilgas ir per didelis, o batai sunešioti, sutrūkęs padas. Ant krosnies buvo D. nauji batukai, dar su kaina. Buvo sutarę dėl mokymų, kur K. išklausė 39 valandas, o Z. buvo nuvažiavęs du kartus. Teigdavo, kad jie viską žino, nieko nereikia, viską supranta. Buvo užregistravę lankytis pykčio suvaldymo kursuose, Z. atsisakė dalyvauti. Dėl paviešintų socialiniuose tinkluose mergaitės nuotraukų K. patarė kreiptis į policiją, buvo įpareigoję, kad reikalinga psichologo pagalba. K. apsilankė keletą kartų ir teigė, kad G. nenori, kad vaikai bijo psichologės. Vėliau G. ji buvo sutikusi „Saulės mieste“ ir tada pirmą kartą pamatė, kad G. turi gražius, ilgus, švarius plaukus, buvo apsirengusi suknelę, apsiavusi basutėmis, visai kitoks vaikas, pasitikinti savimi. Tai buvo 2019 metų liepos mėnesio viduryje „Saulės miesto“ terasoje buvo koncertas ir tenai matė G.. G. paklausė, ar nepasiilgo namų, atsakė, kad pasiilgo, jeigu tenai nebūtų Z.. G. sakė, kad jai yra gerai, jaučiasi gerai, kad turi sesę, kad labai patinka tėčio draugė, su kuria gerai sutaria. G. paklausus, kaip tenai buvo su tuo Z., ji ją apsikabino, prisiglaudė ir nieko neatsakė.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja L. L. parodė, kad Z. G. žemindavo prie kitų vaikų, žmonių, vadindavo „karve“, nevala, kad nieko nedirba, nesitvarko, nesišukuoja, o G. tik susigūždavo, nuleisdavo galvą ir pradėdavo verkti. G. ramindavo jos, o iš tėvų pusės nebūdavo nuraminimo, paskatinimo, motyvavimo. Nei Z., nei K. ant kitų vaikų nieko blogo nesakydavo. Kiti vaikai būdavo aprengti visai kitaip, ryškesniais drabužiais, naujesniais rūbeliais. G. yra ieškoję batų, kuprinės, buvo gruodžio mėnuo, o nuo rugsėjo pradžios G. neturėjo kuprinės. Būdavo gėda vaikščioti su tokia kuprine. Vaikų ryšys su tėvais skirdavosi, mažieji apsikabindavo tėvus, buvo ryšys vaikų ir tėvų. Apsilankymų metu matydavo, kad G. ir V. buvo tokie ūkiški vaikai, tai yra, žąsis pagirdydavo, pernešdavo viščiukus į kitą vietą, surinkdavo obuolius. S. padėdavo, o apsilankymų metu jo dirbančio nėra matę, būdavo savo kambaryje, arba prie televizoriaus, jisai mokėdavo prisitaikyti, į pokalbį nesikišdavo, būdavo mandagus, ramus, nesiveldavo į konfliktus, labiau prisitaikantis prie aplinkos. Dėl alkoholio vartojimo signalų gaudavo iš parduotuvės pardavėjos, kad K. perka alkoholį, geria už parduotuvės. Signalai būdavo dažniausiai po savaitgalio. Žmonės yra pastebėję, kad K. neblaivi yra nukritusi nuo dviračio ir kažkas ją bandė pakelti. Vieną kartą K. yra apsilankiusi pas ją kabinete ir ji užuodė alkoholio kvapą, kalba buvo nekoordinuota, paklausus, ar nevartojo alkoholio, atsakė, kad tai nuo vaistų. Niekada nėra užfiksavę neblaivių, ar geriančių. Yra pastebėję K. mėlynę po akimi, klausė, ar patyrė nuo vyro smurtą, tačiau atsakė, kad ne. Atseit prieš keletą dienų važiavo su dviračiu (duomenys neskelbtini) ir ją sustabdė automobilis (užsienietiškais numeriais) su trimis vyrais, kurie jėga ją bandė įtraukti į automobilį, pavyko išsivaduoti, dėl to ji susižalojo. Klausė, kodėl nekvietė policijos. Buvo gavę informaciją iš artimos aplinkos, jog Z. buvo sumušęs K., kadangi jis išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), K. paliko namuose prižiūrėti ūkį, o ji vartodama alkoholį nugaišino paukščiukus ir buvo sumušta Z.. Iš mokyklos buvo girdėję nuogirdas, kad A. šeima planuoja išvažiuoti iš seniūnijos kitur. Išvažiavimas buvo momentinis, pasiėmė dokumentus ir išvažiavo. Pagal grafiką nuvažiavo aplankyti šeimos, tačiau jų nebebuvo, užrakintos durys. Dėl alkoholio vartojimo informaciją gaudavo telefonu, žodžiu ir apsilankymo aktuose yra paminėta, kas yra nurodę tą informaciją. Jų darbo metodika yra rinkti informaciją apie šeimą, kuri patiria riziką, todėl apklausia kaimynus. Informacija iš parduotuvės buvo gauta iš pardavėjos. Apsilankymo metu parduotuvėje pardavėjos klausia (šeimos gauna maisto korteles) ką tokia, ar tokia šeima perka ir tada gali įvertinti tos šeimos finansinį raštingumą. Pati pardavėja ne kartą yra minėjusi, kad K. perka alkoholį. Gauna informaciją, todėl nori patikslinti informaciją, ar ji yra teisinga. K. joms yra sakiusi, kad alkoholio visiškai nevartoja. Yra gavę informacijos, kad nusiperka litrą degtinės (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, ar (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Šeima yra socialinės rizikos ir šeimos pinigėliai būdavo socialinės pašalpos, todėl jos turi užtikrinti, kad pinigai būtų panaudoti tinkamai.

Liudytoja M. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Nuo 2019 metų balandžio 15 dienos lankosi G. J. ir jo sugyventinės J. šeimoje, kadangi pas (duomenys neskelbtini) tuo metu apsigyveno jo nepilnametė dukra G. J., kuri buvo paimta iš K. A. ir Z. A. šeimos. G. iš šeimos paimta, kadangi buvo šeimoje skriaudžiama. Kiekvieną savaitę, vieną arba du kartus nuvyksta aplankyti G. šeimos, su juo labai dažnai bendrauja telefonu. Tik apsigyvenusi tėčio šeimoje G. buvo pasimetusi, nemokėdavo savęs prižiūrėti, nusiprausti. Dabar G. po truputį visko išmoksta. G. ir jo sugyventinės šeimoje auga sugyventinės dukra G., ir abi mergaitės labai puikiai tarpusavyje bendrauja. G. stengiasi neklausinėti apie gyvenimą (duomenys neskelbtini), nes mergaitė yra labai jautri, prie pagyrų, dėmesio nėra pratusi. G. yra sakiusi, kad kartais mama paskambina, bet ji ne visada nori su mama bendrauti. Iš pat pradžių K. G. neskambino, po kurio laiko skambučiai buvo padažnėję. Kažkada K. norėjo susitikti su G., bet nesugebėjo priderinti laiko ir susitikti su dukra. Buvo suorganizavę atvejo vadybos posėdį, kuriame buvo pasikvietę K., nes ši buvo parašiusi Vaiko teisių specialistams skundą, jog G. jai neleidžia susitikti su G.. Nėra buvę, kad G. J. neleistų susitikti su G., tik yra buvę, kad pati G. nenorėjo susitikti su mama. G. yra sakiusi, kad jai šiuo metu gerai pas tėtį, kad pasiilgo sesutės ir brolių. Apie Z., smurtą, santykius šeimoje G. nieko nėra pasakojusi. Mano, kad G. labai vengia apie tai kalbėti ir bijo. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), tačiau neigiamų pranešimų apie G. elgesį nėra gavę. G. pas tėtį jaučiasi saugi, yra laiminga, norinti šilumos, mėgstanti prisiglausti ir reikalaujanti šilumos, nes būdama pas mamą to negaudavo.

Liudytoja J. A. parodė, kad G. gyvena jų šeimoje. Kai apsigyveno, G. buvo socialiai apleista, neturėjo higienos įgūdžių. Ji gyvena su G. J. (duomenys neskelbtini). Ji turi savo 12 metų dukrą G.. G. J. pas juos gyvena nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Su G. ji sutaria gerai, G. gerai sutaria ir su jos dukra. G. patenkinta, kad gyvena jų šeimoje. G. gyvenant pas juos, G. labai pasikeitė, pradėjo žiūrėti į veidrodį, pradėjo rengtis, praustis. Apie mamą, patėvį G. pasakoja labai mažai, pasakydama tik tiek, kad nežinote kas iš tikrųjų tenai buvo. G. pati nelabai nori pasakoti, todėl nenori klausinėti, skaudinti. Kiek daugiau G. pasakoja apie gyvuliukus, paukščiukus, kuriuos ji prižiūrėdavo, šerdavo, mylėdavo, gal dar kažkiek apie brolius, sesę. Iš G. užuominų ji suprato, kad A. ją mušdavo. G. apsigyvenus pas juos, eidavo miegoti su rūbais, stengdavosi nesiprausti nei vakare, nei dieną, reikėjo pastoviai mokyti, nežinodavo apie kažkokius moteriškus dalykus, neturėjo įgūdžių. Dabar G. viską moka pati: nusiprausti, išsiplauti plaukus, viską daro pati. Nėra sakiusi jai, kad norėtų grįžti pas mamą, o kad tai sakytų tėčiui negirdėjo. Gal prieš du mėnesius G. važiavo susitikti su mama, tačiau pusiaukelėje mama atšaukė susitikimą, pasakė, gal susitiks kitą dieną. Tai buvo šiais metais, gal prieš kokius tris ar du mėnesius. Norėjo susitikti „Akropolyje“. Mama skambino G. ir pasakė, kad nori susitikti „Akropolyje“, o kai G. susiruošė važiuoti ir susitikti, tada mama pranešė, kad nebeatvažiuos, kad gal kitą dieną. Šiais metais G. buvo susitikusi su mama, tik labai trumpai. G. neleidžia vienos, susitikti su mama važiavo kartu su tėčiu, tiksliai nepasakys, bet tas sutikimas buvo dar prieš karantiną, o po karantino susitikę nebuvo.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja J. A. parodė, kad G. nėra sakiusi, ar minėjusi, jog ji apkalbėjo savo šeimą. Nesakė, kad rašė laišką mamai. Kiek ji žino, G. mama skambina labai retai, gal bendrauja žinutėmis. G. turi savo telefoną. Jie nedraudžia bendrauti su mama. Vienos eiti neleidžia, jeigu eina, tai sutaria kur eis, kada grįš, arba eina kartu su G.. Vienos niekada neleidžia nei į „Saulės miestą“, nei į „Akropolį“. Jai neteko bendrauti nei su A., nei su A..

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centre vyresniąja socialine darbuotoja. Su A. šeima teko bendrauti labai nedaug, nes jos darbas nėra tiesiogiai važiuoti į šeimas, tik skubiais atvejais, kai išsikviečia socialiniai darbuotojai. Buvo nuvažiavusi tik vieną kartą, kai G. mokykloje buvo iškilusi problema dėl vagystės, socialinė darbuotoja paprašė pagalbos, nes kita socialinė darbuotoja atostogavo. Nuvykus į šeimą, į akis krito tai, kad mama buvo nelabai tinkamai apsirengusi, buvo pusnuogė ir tik paprašyta apsirengė, namuose buvo vaikų paauglių. Iš pirmo žvilgsnio matėsi, kad G. yra socialiai apleista, buvo po pietų, o mergaitės plaukai buvo nešukuoti, nešvari apranga, netvarkinga, plaukus sušukavo socialinė darbuotoja. Su šeima bendravo ilgokai, gal dvi valandas, daug kalbėjosi, mama pažadėjo G. leisti į ekskursiją, bet kiek žino nebuvo išleista į ekskursiją. Vaikai buvo prie mamos, o G. kitame kambaryje, tiesiog atskirta, iš to vienetinio atvejo sunku spręsti. Ji kalbėjosi su G. dėl vagystės, o kita darbuotoja kalbėjosi su mama.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja R. G. parodė, kad pas A. vyko su šeimos socialine darbuotoja R. G.. Neprisimena, ką sakė mama dėl mergaitės apleistumo, atsimena tik, kad socialinė darbuotoja mergaitei sušukavo plaukus ir surišo. Ji bendravo su G., kalbėjosi apie vagystę, jos elgesį, kodėl taip elgiasi, kalbėjosi apie jos buitį. Kita socialinė darbuotoja kalbėjosi su mama. Į akis nekrito, kad kiti vaikai būtų netvarkingi, apleisti, mažoji mergaitė buvo sušukuota. Tuo metu Z. A. namuose nebuvo. Ji pati nei G., nei kitų vaikų neklausė apie tėvą, gal kita socialinė darbuotoja ką nors kalbėjosi. Tiesiogiai G. jai nesakė, kad namuose yra skriaudžiama, tik G. sakė, kad mama neleidžia jai važiuoti į ekskursiją. Iš socialinės darbuotojos žino, kad mergaitė nebuvo išleista į ekskursiją. Apie tą šeimą žinojo iš socialinių darbuotojų, teko bendrauti su sūnumi V., nuo to prasidėjo neoficialus susipažinimas su šeima. Dėl vagystės G. paaiškino labai paprastai, kad tiesiog nežino dėl ko taip pasielgė.

Liudytoja J. M. parodė, kad dirba Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. G. J. šeima gyvena jai priskirtoje teritorijoje. Su G. J. susipažino, kai 2019 metais tris kartus buvo vertinamas mergaitei grėsmės lygis. Ji dalyvavo G. J. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o ką G. pasakojo, daug ko nebepamena. Atsimena, kad G. sakė, jog patėvis ją vadindavo negražiais žodžiais, versdavo darbus dirbti. Mergaitės 2019 m. liepos 17 dieną ji klausė, ar norėtų grįžti pas mamą, mergaitė nurodė, kad pas mamą grįžti nenori, nes tenai buvo skriaudžiama patėvio. Ji į tą situaciją nesigilino, nes mergaitei buvo nemalonu kalbėti, be to, su mergaite bendravo ne dėl to, o dėl kito pranešimo. Dėl bendravimo su G. 2019 m. liepos mėnesio viduryje į skyrių kreipėsi mama, nes galimai G. pasiskundė jai, kad yra netinkamai prižiūrima tėčio namuose, kad mamai tai kelia nerimą. Ji nagrinėjo šitą pranešimą, buvo bendraujama su G. J.. Po kokios savaitės mama vėl kreipėsi į skyrių, kad nesudaromos galimybės jai susisiekti su mergaite, kad neatsiliepia telefonu ir vėl buvo vertinamas grėsmės lygis, bendraujama su mergaite. Susidarė nuomonė, kad G. nenori pas mamą ir patėvį, o su tėčiu jai gerai. Kiek bendravo su mergaite, ji visada išsakydavo nuomonę, kad su tėčiu gyventi gera, kad pas mamą grįžti nenori. Su G. ji nekalbėjo apie jos gyvenimą, kai gyveno su mama, iš bendro konteksto išėjo, kad nenori grįžti pas mamą, nes buvo skriaudžiama, daugiau buvo bendraujama apie gyvenimą su tėčiu. Apie gyvenimą su tėčiu mergaitė pasakodavo vienodai, nesimėtydavo. Tris kartus vertino grėsmės lygį: du kartus vertino pagal A. pranešimus, o trečias kartas buvo 2019 metų spalio mėnesį dėl administracinio nusižengimo, kurį padarė G.. Bendraujant su G. teko būti namuose pas J., mergaitės nepriežiūros nepastebėjo. Su mergaite bendravo tik tris kartus, kartais būdavo drąsesnė, kartais uždaresnė. 2020 metais J. šeimoje nesilankė. Paskutinis apsilankymas buvo 2019 metų spalio mėnesį dėl G. J. administracinio nusižengimo, nes ji su kita mergaite iš prekybos centro pavogė saldainių. Dėl nusižengimo mergaitė buvo mažiau drąsi, jautėsi kalta, nebuvo malonu, buvo tylesnė. Daugiau G. mama į skyrių dėl bendravimo nesikreipė, o kaip dabar vyksta bendravimas nežino, šeimai taikoma atvejo vadyba, dirba socialiniai darbuotojai, 2020 metais neteko bendrauti nei su A., nei su J., nei su G..

Liudytojas V. P. parodė, kad A. šeimą pažįsta nuo 2000 metų, kai dirbo (duomenys neskelbtini). A. šeimoje augo kokie 4 vaikai, gerai nebeprisimena. Turėjo reikalų su K. A. sūnumi V., nes jis buvo problemiškas. Iš pažiūros šeima tvarkinga, o iš tikro nežino, nieko blogo negali pasakyti. Vienas įvykis buvo su mergaite, nes buvo savo nuogos nuotraukas išsiuntusi kažkam, tai buvo pernai, ar užpernai, nebeprisimena. Jis tyrė tą atvejį, atliko veiksmus, nebeatsimena, ar buvo atsisakymas, ar buvo iškėlę baudžiamąją bylą. Mergaitės vardo irgi nebeprisimena. A. šeima tvarkinga, jokių problemų nebuvo, neturėjo informacijos, kad A. skriaudžia vaikus, socialinė darbuotoja pas jį nesikreipė dėl A.. Neturėjo jokios informacijos, kad A. blogai elgiasi su vaikais, tik teko lankytis dėl V., kuris buvo problemiškas vaikas, lankydavosi gan dažnai. Apsilankymų metu nepastebėjo, kad vaikai būtų netvarkingi, visada būdavo tvarkingi, apžiūrėti, namai tvarkingi, visada turėdavo maisto, nepastebėjo, kad vartotų alkoholį. A. šeimoje lankydavosi iki tol, kol dirbo apylinkės inspektoriumi, iki 2016 metų, o su mergaite reikalų turėjo jau dirbant skyriuje. Būtent dėl tų išsiųstų nuotraukų atlikinėjo procesinius veiksmus. Atlikinėjant procesinius veiksmus nepamena, kad tėvai būtų pasakoję apie dukros elgesį. Mergaitė pati kažkokiam berniukui siuntinėjo nuotraukas savęs nuogos. Apie tą įvykį jiems pranešė gal socialinė darbuotoja, nebeprisimena. Važiavo į namus, peržiūrėjo telefoną, viską fiksavo. Tuo metu mergaitė labai melavo, emocinė būsena mergaitės buvo gana rami, tik labai melavo, kol išsiaiškino tiesą, melavo dėl nuotraukų siuntinėjimo, nesakė teisybės. Tai buvo pernai, ar užpernai, nebeprisimena. A. šeimą pažįsta nuo 2000 iki 2016 metų. Paskutinis bendravimas su šeima buvo dėl tų mergaitės nuotraukų.

Liudytoja S. A. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). A. šeimą atsimena minimaliai, pagrinde dėl sūnaus V. problemų. Atrodo, kad A. šeima buvo stebima šeima.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja S. A. parodė, kad su A. šeima dirbo prieš 4 metus. Su A. šeima bendraudavo pagrinde dėl V., paskambindavo pati K., paprašydavo pagalbos, todėl lankydavosi šeimoje, spręsdavo problemas. Dėl vaikų mušimo jai jokių problemų nebuvo iškilę, šeima gyveno pakankamai normaliai, lyginat su kitomis šeimomis, kaip galėjo taip tvarkėsi, augino paukščius, kažką blogo neturi pasakyti. Atsimena, kad turėjo dukrą G., tačiau tuo metu ji buvo mažesnė, dėl jos jai nieko nebuvo iškilę, ją prisimena minimaliai. A. šeimoje lankydavosi pagal poreikį, per mėnesį kartą, ar du, kitą mėnesį gal nė karto. Lankantis vaikai būdavo tvarkingi, kaip galėjo taip prižiūrėjo. Neturėjo informacijos, kad šeima girtautų. Lankantis šeimoje nė karto neteko matyti tėvų išgėrusių. Lankantis neteko matyti G. apleistos, kad su ja blogai elgtųsi mama. Jeigu būtų pastebėję tokias problemas šeima būtų įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, pagrinde lankydavosi dėl V.. Kažkiek ji yra bendravusi su G. ir su kitais vaikais, tačiau kažkokio išskirtinumo dėl G. nepastebėjo. Jai nė vienas iš vaikų nesiskundė, kad būtų skriaudžiamas mamos, tėčio ar patėvio. Atvykus į šeimą kartais rasdavo tik mamą, o kartais būdavo ir vyras. Kiek jai žinoma dabar V. šeimoje nebėra, gyvena kitur. Kol ji dirbo, V. gyveno šeimoje, o toliau ji išėjo iš darbo, todėl nebesidomėjo.

Liudytojas N. S. parodė, kad A. yra jo pusbrolis, su A. šeima bendrauja tiek, kiek leidžia galimybės, kas keli mėnesiai. A. šeima gyveno ūkiškai, laikė paukščių, troba tvarkinga. Bendraujant nepastebėjo, kad kuris iš vaikų būtų sumuštas, nešvarus, murzinas, viskas būdavo tvarkinga. Bendraudavo su visais A. vaikais, su G.taip pat, nebūdavo, kad ji būtų atskirta. G. nėra pasakojusi apie gyvenimą šeimoje, niekada nėra skundusis.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas N. S. parodė, kad su A. šeima bendrauja apie 10 metų, gal daugiau. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), o A. gyveno (duomenys neskelbtini), tarp jų atstumas apie 60 kilometrų. Kai važiuodavo pas A., važiuodavo automobiliu, važiuodavo visa šeima. Jų vienas vaikas yra 23 metų, kitas 18, o mažiausiam 10 metų. Daugiausia veždavosi mažiausią savo vaiką, vyresni nevažiuodavo, mokydavosi. A. atvažiuodavo pas juos į svečius, yra atvažiavę du ar tris kartus, nepamena, atvažiuodavo su visais vaikais, bendraudavo su A. ir su jų vaikais, būdavo kartu. Vaikų vardai yra G., S., kitų vardų nepamena, žino vardus tik „užkrenta“ ir nebepamena. Su vaikais visi ėjo į zoologijos parką, kuris yra netoli jų namų. Į zoologijos parką ėjo gal prieš 4 ar 5 metus, tiksliai nepamena. Ėjo visi kartu su visais A. vaikais, gal nebuvo paties vyriausio S., lyg stovykloje buvo, ar į Klaipėdą buvo išvažiavęs, ar ekskursijoje. (duomenys neskelbtini) jie gyvena nuo 1985 metų, o prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Du vaikai yra A., o kiti trys ne A.. Paskutinį kartą su A. bendravo gal prieš karantiną, šiais metais nebuvo susitikę. Žino, kad G. gyvena kažkur pas tėvą, kad buvo kažkokie pykčiai tarp tėvų. Apie tai kalbėjo Z. su K..

Liudytoja D. S. parodė, kad bendrauja su A. šeima, tik šiuo metu mažiau, važiuodavo pas juos į svečius, jie atvažiuodavo pas juos. Bendraudavo ir su A. visais vaikais, su S., V., G., D., A.. Bendraujant su vaikais nekildavo įtarimų, kad vaikai būtų skriaudžiami, vaikai nesiskųsdavo, būdavo linksmi. Vaikams nuveždavo lauktuvių, padalindavo visiems vienodai, paduodavo ir vaikai pasidalindavo. Nepastebėjo, kad Z. išskirtų kai kuriuos vaikus, bendraudavo su visais vienodai, tiek su savo, tiek su K.. Kai atvažiuodavo pas juos į svečius, atvažiuodavo su visais vaikais, buvo atvažiavę su trimis vaikais, nes V. ir S. buvo kitur, atrodo, kad išvažiavę pas savo tėvą.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja D. S. parodė, kad paskutinį kartą su A. bendravo jiems jau gyvenant (duomenys neskelbtini), atrodo, kad šiais metais. Jos vaikai jau suaugę. Kol dar būdavo G., S. su jos vaikais susirašinėdavo žinutėmis, o dabar nežino, nekontroliuoja, su kuo bendrauja jos vaikai. G. A. šeimoje nėra, patys A. sakė, kad kažkas tenai buvo susirašinėjant telefonu, todėl ir paėmė G.. Kada paskutinį kartą matė G., nepamena, ar kai buvo pas juos paskutinį kartą, ar buvo nuvažiavę pas A., tiksliai pasakyti negali. G. atrodė normaliai, kiek teko matyti niekada nematė murzinų, ar kambarių nesutvarkytų, stebėdavosi, kad penki vaikai ir šeimoje nėra nešvaros, netvarkos. Paskutinį kartą pas A. kai lankėsi, G. jau nebebuvo, buvo paimta. Kada buvo pas A. dar esant G. nepamena, buvo vasara, šilta, atsimena, kad su vaikais ėjo per daržus ir žiūrėjo daržus. Ji klausdavo G., kaip sekasi, sakydavo, kad viskas gerai, nepasakodavo, kad dirba kažkokius darbus, ji jos neklausdavo, ar ką dirba, ar padeda, nėra pasakojusi, kad lesina paukščiukus, neša malkas. G plaukai yra šviesūs, ilgi, surišti, yra mačiusi kaip mama G. tvarkydavo plaukus, rišdavo, sušukuodavo. Tėvai sakė, dėl ko yra paimta G., atseit, kažką rado telefone, kad susirašinėja su kažkokiais tenai. G. nėra pasakojusi apie smurtą šeimoje. G.s tėvai pasakojo, kad G. sakiusi, jog ją muša.

Iš 2019-04-11 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog gavus informaciją jog prieš mažametę podukrą G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), smurtauja patėvis Z. A., pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. (t. 1, b. l. 13)

Iš 2019-04-10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui matyti, jog buvo gautas (duomenys neskelbtini) pedagogės D. O. pranešimas dėl G. J. ir aiškinantis aplinkybes pagal gautą pranešimą, G. J. nurodė, kad ją muša patėvis, todėl mergaitė buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos ir apgyvendinta Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro budinčio globotojo šeimoje. (t. 1, b. l. 30, 31, 32)

Iš 2019-04-11 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti gyvenamojoje sodyboje (duomenys neskelbtini) apžiūros metu fotografuota, pėdsakų turinčių reikšmės įvykio tyrimui nerasta. (t. 1, b. l. 16-26)

Iš 2019-04-11 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju ir 2019-04-29 nutarimo leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese matyti, jog G. J. buvo pripažinta nukentėjusiąja, o jos atstovu pagal įstatymą pripažintas tėvas G. J.. (t. 1, b. l. 33-34, 35-36)

Iš (duomenys neskelbtini) G. J. charakteristikos matyti, kad G. gimnazijoje mokėsi iki 2019 m. balandžio 15 d., kad mokydamasi, pamokų metu būdavo drausminga, stengdavosi atlikti jai skirtas užduotis, su mokytojais elgdavosi mandagiai ir pagarbiai, noriai dalyvaudavo mokyklos renginiuose, ekskursijose. Gimnazijos spec. pedagogės (logopedės) pastebėjimai, kad G. rami, paklusni, mandagi, prieraiši, jautri, dėl piktesnio žodžio greit pravirkdavo, labai norėdavo dėmesio, pribėgusi apsikabindavo, norėdavo turėti draugų, bendraudavo su vyresnėmis mergaitėmis, dalindavosi su kitais, ką turėdavo, klausydavo mokytojo nurodymų. Tolesni pastebėjimai, kad kol mokėsi pradinėse klasėse visada turėjo reikiamas priemones, buvo prižiūrėta, mama lankėsi mokykloje, domėjosi, tačiau pradėjus lankyti penktą klasę, viskas pasikeitė, nes pirmą klasę pradėjo lankyti brolis D., ir G. ateidavo neprausta, nesušukuota, rūbeliai susiglamžę, skylėti, dėmėti, neturėdavo visų mokymosi priemonių, pastoviai rūpinosi broliu, kuriam sudėdavo daiktus į kuprinę, visur kartu vedžiodavosi, kartu važiuodavo namo, dar bėgdavo iš darželio paimti mažesnės sesutės, kurią taip pat kartu veždavosi namo, o brolis D. buvo tvarkingai aprengtas, madingai apkirptas, sesutė mažoji irgi tvarkingai aprengta. (duomenys neskelbtini) pastebėjimai, kad G. nepasitikėjo savimi, jautriai reaguodavo net į nežymias pastabas, jos bendravimo įgūdžiai primityvūs, suprantama, jog tai buvo susiję su G. intelekto sutrikimais, tačiau taip pat tai buvo santykių šeimoje padarinys, todėl mano, kad G. šeimoje nuolat patirdavo emocinį atstūmimą, nes tik kalbai pakrypus apie santykius šeimoje, ji užsisklęsdavo, nustodavo kalbėti, ir susidarydavo pojūtis, tarsi mergaitė kažką slepia ar netgi yra prigąsdinta, aiškiai buvo suprantama, jog kai kuriais klausimais jai draudžiama kalbėti, nes vartodavo išmoktas, visai jai nebūdingas frazes. Tolesni pastebėjimai, kad G. apranga būdavo skurdi, plaukai susivėlę, ne visada nusipraususi, per pertraukas būdavo bibliotekoje viena arba prie bibliotekininkės stalo, kas rodo suaugusių žmonių dėmesio stoką. (t. 2, b. l. 88-89)

Iš 2018-11-26 Pakruojo švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl G. J. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, su kuria pasirašytinai buvo supažindinta jos motina K. A., matyti, kad G. J. verbaliniai intelektiniai gebėjimai atitinka labai žemą, neverbaliniai – žemą gebėjimų lygį, kad yra specifinė kalbos raida dėl intelekto sutrikimo, kad mokymosi pasiekimai lietuvių kalbos, matematikos dalykuose žymiai žemesni nei 5-6 klasės bendrųjų programų patenkinamo lygio požymiai, kad jai nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo ir nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. (t. 2, b. l. 96-98)

Iš 2019 m. spalio 22 d. – gruodžio 12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-190/2019 išvadų matyti, jog šiuo metu G. J. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8) bei lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). Lengvas protinis atsilikimas G. J. nustatytas 2017 metais ir išlieka iki dabar. G. J. psichikos būseną veikė bei formavo nuolankią, nepasitikinčią savimi ir kitais, jautrią, nerimastingą, stokojančią įgūdžių save nuraminti ir suvaldyti neigiamą afektą ne tik įtariamojo Z. A. veiksmai, bet ir kiti veiksniai (netinkamas vaiko auklėjimas, neginanti ir nepalaikanti motinos pozicija). Tokį psichikos sutrikimą lemia ilgalaikis, netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu, todėl galima kelti prielaidą, kad byloje tiriami veiksmai truko ne tik 2019 metais (kaip nurodyta teismo 2019-08-14 nutartyje), ir šios neigiamos emocinės reakcijos, atgaminant įvykius, tai yra, kalbant apie Z. A., išlieka iki dabar. G. J. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra, emocijų sutrikimo simptomai stebimi praėjus ekspertinio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad lengvas protinis atsilikimas pats savaime nelemia emocijų sutrikimo atsiradimo, tačiau protinį atsilikimą turintys vaikai yra labiau pažeidžiami. G. J., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (jai nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą ar kt.), jai nustatytą lengvą protinį atsilikimą, gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį G. J. parodymams (būtent, jų turiniui) negauta. G. J., atsižvelgiant į jos psichinę būseną, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą bei turimas žinias (negalėjo ir negali suprasti ir numatyti fizinio smurto veiksmų tolimųjų pasekmių, padaromos žalos ir kt.), negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo Z. A. jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams dėl savo būsenos ir susiklosčiusių aplinkybių – įtariamojo nuolatinės baimės, vienišumo, ypač iš motinos jaučiamo paramos, meilės ir globos deficito, dėl patiriamos nepriežiūros ir psichologinio smurto (neigiamai išskirta iš kitų vaikų). G. J. byloje tiriami įvykiai (o taip pat ir motinos meilės deficitas), iki šiol veikia psichotraumuojančiai. Dėl G. J. atžvilgiu galimai įvykdytų nusikalstamų veikų jos psichikos sveikata yra sutrikdyta, tai yra, konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. G. J. parodymai, įvertinus jos pažintinės veiklos ypatumus, yra duoti adekvačiai jos galimybėms (išsamesnės informacijos ji nesuteiktų), todėl daugiau jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. (t. 2, b. l.152-162)

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į mažamečio, šeimos nario kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą, būtina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba būtų susargdintas ir kad tai būtų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo Z. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi jis naudojo fizinį smurtą prieš savo žmonos mažametę dukrą G. J. ir savo atliktais smurto veiksmais sukėlė jai psichikos sutrikimą ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo Z. A. parodymai, kad jis G. J. nė karto nėra mušęs, nėra negražiai vadinęs, nėra liepęs dirbti sunkius fizinius darbus, nėra jos nuvertinęs ar kaip kitaip žeminęs kitų vaikų atžvilgiu, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia mažametės G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjams, dalyvaujant jos atstovui pagal įstatymą, psichologei, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei, įgaliotam atstovui advokatui, kuriuose ji nurodė, kad jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), jai reikėdavo nešti briketus, pilnus maišus skaldytų malkų, kurių nešti niekas nepadėdavo, kad Z. keldavo balsą, kad ji nedirba, kad mama ir S. matydavo, dar A. ir D. matydavo, kad ji dirba, kad Z. jai trenkė ranka per veidą keturis kartus, kai prisigerdavo, tai ir trenkdavo, po ko jai skaudėdavo, kad yra trenkęs ir diržu per nugarą, dėl ko jai skaudėjo keturias dienas, kad mama matydavo kai ją muša, o broliams ir sesei liepdavo išeiti, kad yra trenkęs su basliu į kairės kojos blauzdą, kad buvo guzas, kad parodė mamai, bet mama nieko nesakė, kad guzas išsilaikė gal 7 dienas, kad Z. smūgius jai sudavė visus atskirais kartais, ne vienu metu, kad vadindavo ją „čiūčiala“, kad neleisdavo važiuoti į ekskursijas, kad socialinėms darbuotojoms nieko nepapasakodavo, nes kas vyksta namuose, liepė nekalbėti mama. Kad G. J. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą, kada pagal jai nustatytą lengvą protinį atsilikimą, ji gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį G. J. parodymams negauta, kad atsižvelgiant į jos psichinę būseną, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą bei turimas žinias, ji negalėjo aktyviau priešintis kaltinamojo Z. A. jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams dėl savo būsenos ir susiklosčiusių aplinkybių – nuolatinės kaltinamojo baimės, vienišumo, ypač iš motinos jaučiamo paramos, meilės ir globos deficito, dėl patiriamos nepriežiūros ir neigiamo išskyrimo iš kitų vaikų, ją veikiančių psichotraumuojančiai,- patvirtina teismo psichologijos ekspertizės akto išvados. Mažametės G. J. parodymus dėl kaltinamojo smurto jos atžvilgiu patvirtina jos atstovo pagal įstatymą G. J., liudytojų D. O., V. P., Eglės Koskutės, R. G., V. A., V. D., L. L., M. J., J. A., J. M., R. G. parodymai. Atstovas pagal įstatymą G. J. patvirtino, kad G iš pradžių jam sakė, kaip namuose lesindavo paukščius, nešdavo malkas dideliais maišais, kad kiti vaikai nedirbdavo, o jai tokius darbus dirbti liepdavo tiek Z., tiek motina, o vėliau jeigu paklausdavo apie gyvenimą kaime motinos šeimoje, sakydavo, kad jūs nieko nežinote, nieko nematėte, bet yra kas matė, kaip viskas vyko, kad G. sakė, jog Z. namuose ją vadindavo „čiučiundra“, baidykle, neleisdavo važiuoti į ekskursijas, kad pasakodama tokius dalykus G. pradėdavo drebėti, verkti, kad jis dalyvavo G. apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėjus ir kad G. niekada nėra užsiminusi, kad tose apklausose melavo, kad antroje apklausoje, pamačiusi A. Z., išsigando, pradėjo verkti ir mažiau kalbėjo, kad jam parsivežus G. gyventi pas save, ji nesiprausdavo, miegodavo su drabužiais, nemokėjo susišukuoti, naudotis šampūnu, o dabar viską moka ir pati daro. Liudytoja D. O. patvirtino, kad G. į mokyklą didesnę dalį dienų ateidavo netvarkinga, nešukuotais plaukais, susivėlusi, murzina, rūbeliai sutrinti, nelabai švarūs, apsivėlusi, kad ant G. kūno mėlynių nepastebėjo, tačiau įtarė, kad prieš ją gali būti smurtaujama, nes kai stebi vaiką, bandai paliesti, uždėti ranką ir kai vaikas atsitraukia, krūpčioja, kyla įtarimas, taip pat nenoras kalbėti apie šeimą, nenoras pasakoti duoda suprasti, kad šeimoje gali būti rimtos problemos. Liudytoja Eglė Koskutė patvirtino, kad G. pati papasakojo, jog apie du metus prieš ją nuolat, periodiškai naudoja fizinį smurtą, tai yra, suduodavo tiek ranka į veidą, tiek per kojas, per nugarą mediniu basliu patėvis Z. A., kad ji pavargo nuo nuolatinio smurto, kad nebegali dirbti sunkių darbų, kad yra nepakeliama našta, nes priversta nešioti sunkius maišus su medienos atraižomis, priversta kasdien dirbti tuos darbus, prašė leisti jai bent jau pailsėti, kad įvardijo kelis epizodus, kai buvo mušama savo kambaryje, lauke, kad kai kuriuos momentus yra mačiusi ir mama, tačiau Z. liepdavo mamai išeiti, nesikišti ir mama visuomet nesikišdavo, niekada nėra jos užstojusi, netgi gindavo ir pateisindavo patėvį, kad visa tai pasakojo nuolat verkdama, kad sunku buvo rasti kontaktą ir ją prakalbinti, nes matėsi, jog jai sunku apie tai kalbėti. Liudytoja R. G. patvirtino, kaip joms lankantis A. šeimoje, Z., girdint visiems vaikams, žemino G., vadino nevala, karve, išraiškingais gestais, žodžiais, buvo menkinama, žeminama, kad joms atvykus į šeimą, vaikai vengdavo kalbėtis su jomis, kad G. būdavo socialiai apleista, matydavosi, kad biologiniams vaikams į mokyklą nupirkti nauji rūbai, o G. gal iš draugų, gal iš labdaros gauti rūbeliai, nešukuoti plaukai, kad nėra pastebėję G. fizinių sužalojimų, tačiau matėsi, kad su vaikais elgiamasi skirtingai, išskirti buvo V. ir G., kurie vasaros metu turėdavo išnešti paukščius, o kiti vaikai tokių darbų nedarydavo. Liudytoja V. P. patvirtino, kad G. laikui bėgant prie jos pripratusi, jai pasipasakojo, jog namuose su ja netinkamai elgiamasi, kad yra skriaudžiama, kad turi daug dirbti ir tai pasakodama verkdavo, kad jai pasidarė G. gaila ir ji įrašė G. pasakojimą, kurį atidavė socialinei pedagogei, kad įrašė su G. sutikimu, nes pati G. bijojo socialinei pedagogei pasakoti, kad su G. ji bendrauja iki šiol ir G. jai nėra sakiusi, kad tokius dalykus išsigalvojo ar pamelavo. Liudytoja V. A. patvirtino, kad G. buvo išskiriama iš kitų A. šeimos vaikų, jautėsi, kad kažkas yra šeimoje negerai, nors smurto žymių ant mergaitės kūno nematė. Liudytoja V. D. patvirtino, kad ji pastebėjo, jog G. šeimoje buvo išskiriama, žeminama, dirbo darbus, kurių kiti vaikai nedirbdavo. Liudytoja L. L. patvirtino, kaip ir liudytoja R. G., nes jos kartu lankydavo A. šeimą kad G. buvo socialiai apleista, nesušukuotais, sulipusiais, išsipešiojusiais plaukais, apsirengusi ne pagal sezoną, nuplyšusiais batais, kad Z. G. žemindavo prie kitų vaikų, žmonių, vadindavo karve, nevala, kad nieko nedirba, nesitvarko, nesišukuoja, o G. tik susigūždavo, nuleisdavo galvą ir pradėdavo verkti, jos G. ramindavo, o iš tėvų pusės nebūdavo nuraminimo, paskatinimo, motyvavimo. Liudytoja M. J. patvirtino, kad bendravo su G., kuri gyvendama pas tėtį jaučiasi saugi, yra laiminga, mėgstanti prisiglausti ir reikalaujanti šilumos, nes būdama pas mamą to negaudavo, o apie Z., smurtą, santykius toje šeimoje G. nieko nėra pasakojusi, nes ji mano, kad G. labai vengia apie tai kalbėti ir bijo. Liudytoja J. A. patvirtino, kad G. gyvena jos ir G. J. šeimoje, kad labai išmoko tvarkytis ir save prižiūrėti, kad pasikeitė į gerąją pusę, kad iš G. užuominų ir nenoro kalbėti apie ankstesnį gyvenimą, ji suprato, jog G. namuose Z. A. mušdavo. Liudytoja R. G. patvirtino, kad jai teko lankytis A. šeimoje ir ji atkreipė dėmesį į G. socialinį apleistumą, o tiesiogiai apie smurtą su G. ji nebendravo. Liudytoja J. M. patvirtino, kad dalyvavo G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir iš apklausos atsimena, jog G. sakė, kad patėvis ją vadindavo negražiais žodžiais, versdavo darbus dirbti, po to su G. ji bendravo 2019 m. liepos 17 d. ir paklausus, ar norėtų grįžti pas mamą, mergaitė nurodė, kad pas mamą grįžti nenori, nes tenai buvo skriaudžiama patėvio, į tą situaciją ji daugiau nesigilino, nes matė, jog mergaitei buvo nemalonu apie tai kalbėti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą G. J., liudytojų D. O., V. P., Eglės Koskutės, R. G., V. A., V. D., L. L., M. J., J. A., J. M., R. G. parodymais ir laiko juos patikimais bei pagrįstais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, bei jų parodymus patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. P. ir S. A. tiesiogiai dėl kaltinime nurodytų įvykių parodymų nedavė, parodydami, kad jiems teko bendrauti su A. šeima daugiausia dėl jų sūnaus V. Apklausti liudytojai N. S. ir D. S. taip pat nenurodė jokių duomenų dėl kaltinimo įvykių, parodydami, kad jie su A. šeima bendravo, kaip giminės, atvažiuodavo kartais vieni pas kitus su vaikais į svečius, smurto žymių ant vaikų nepastebėjo, G. nesiskundė. Liudytojos K. A. duoti parodymai ir pateiktas tariamai G. rašytas laiškas (raštelis) atmestini, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys visiems kitiems byloje esantiems, teismo aukščiau išdėstytiems bei įvertintiems įrodymams, bei kaip suinteresuoto bylos baigtimi šeimos nario (kaltinamojo žmonos), siekiančio padėti kaltinamajam Z. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo Z. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59, 60 straipsniai)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis Z. A. teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 179-181), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 182), padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), šiuo metu nedirba (t. 2, b. l. 183), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 184), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Iš byloje pateiktų Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro informacijų apie K. ir Z. A. šeimą, šeimos aplankymo aktų, atvejo aprašymo, (duomenys neskelbtini)socialinės pedagogės pranešimo (t. 1, b. l. 181-195) matyti, kad K. ir Z. A. šeima Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AS-19 įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl kitų priežasčių, kad šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, kad tėvai buvo motyvuojami lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, kad tėvai, ypač Z. A., buvo priešiškai nusiteikę siūlomai pagalbai, socialinių darbuotojų apsilankymui namuose, motyvacijai lankyti tėvystės įgūdžių kursus ir psichologo konsultacijas šeimoms. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) G. J. charakteristikos ir Pakruojo švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos matyti, kad dėl G. J. nustatytos negalios dėl nežymaus intelekto sutrikimo bei didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, jai buvo reikalinga visokeriopa parama, palaikymas, dėmesys, o ji priešingai šiems poreikiams, iš šeimos, ypač patėvio Z. A., buvo išskirta, emociškai atstumta, menkinama ir žeminama ne tik žodžiais, bet ir fiziniu smurtu. Teismas įvertinęs visumą šių išdėstytų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį, kaip asmenybę, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bei reikšmingų bausmės skyrimui, sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, parenkant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo Z. A. asmenybę, į jo socialinius ryšius (turi šeimą, augina du mažamečius vaikus), galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą (epizodiškai dirba pagal verslo liudijimą), turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam Z. A. paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 3, b. l. 14-16)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Mažametės nukentėjusiosios G. J. įgaliotas atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas pateikė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiajai G. J. iš kaltinamojo Z. A. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 3, b. l. 107-109)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji G. J., būdama mažametė, dėl kaltinamojo Z. A. nusikalstamų veiksmų – jos mušimo ranka, diržu, basliu, sukėlusių jai fizinį skausmą, jos vadinimo negražiais žodžiais, nuvertinimo kitų savo vaikų atžvilgiu, liepimo dirbti sunkius fizinius darbus, sukėlusių jai nesunkų psichikos sveikatos sutrikimą, patyrė neturtinę žalą. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo Z. A. veiksmai nebūdavo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę spontaniškai, tuo laikotarpiu tai būdavo pastovus jo požiūris į mažametę podukrą G., tik tam tikrais atvejais be psichologinio smurto, pasireiškęs dar ir fiziniu smurtu. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis Z. A. yra dar pakankamai jauno amžiaus, darbingas, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, pastovaus darbo šiuo metu neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, tam tikrais laikotarpiais dirba pagal verslo liudijimą, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiajai žalą yra realios. Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam yra padaryti matomi sužalojimai, suduodami daugybiniai smūgiai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad nepilnametės nukentėjusiosios G. J. vardu prašomas priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, ir nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už jai sukeltus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 600,00 Eur, kuri ir priteistina jai iš kaltinamojo Z. A.. Likusi nukentėjusiosios G. J. civilinio ieškinio dalis dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys voke prie bylos, - aštuoni vienetai kompaktinių diskų su apklausomis ir pokalbio įrašu, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, skiriant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2018 m. kovo 27 d. teismo nutartimi nutarta mažametei nukentėjusiajai G. J. paskirti įgaliotąjį atstovą advokatą, dėl kurio paskyrimo buvo pranešta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. (t. 3, b. l. 58-59, 60, 61) Nukentėjusiosios įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas. (t. 3, b. l. 86, 112) 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35) PT-4690, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajai G. J. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai yra priteistina suma – 497,13 Eur išlaidų, susidariusių dėl advokato suteiktų paslaugų. (t. 4, b. l. 31)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi dėl kaltinamojo Z. A. padarytos nusikalstamos veikos mažametės nukentėjusiosios G. J. interesus atstovavo advokatas ir dėl to valstybė patyrė išlaidų, kurių nepriteisti ar jas sumažinti teismas neturi pagrindo, todėl šios išlaidos – 497,13 Eur priteistinos iš nuteistojo Z. A. valstybės naudai.

Minėta 2018 m. kovo 27 d. teismo nutartimi buvo nutarta paskirti įgaliotuosius atstovus ir kitiems nepilnamečiams nukentėjusiesiems A. A., D. A., S. T., V. T., pripažintiems baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais ir nurodytiems kaltinamajame akte, bei pranešta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. (t. 3, b. l. 58-59, 60, 61) Šių nukentėjusiųjų įgaliotaisiais atstovais buvo paskirti advokatai M. Š., A. Z., Naina Lanzbergienė ir Jurgita Šlapaitienė, tačiau advokatai nebuvo kviesti į bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepateikė į bylą advokato orderių. (t. 3, b. l. 86, 139) 2020 m. liepos 15 d. teisiamajame posėdyje buvo nutarta panaikinti nukentėjusiųjų statusą nepilnamečiams A. A., D. A., S. T., V. T., pripažintos jų atstove pagal įstatymą K. A. panaikinti statusą kaip atstovės ir apklausti ją byloje liudytoja. (t. 3, b. l. 116, 117) 2020 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pirminės pažymos, o 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautos patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad už nukentėjusiajam V. T. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai yra priteistina suma – 48,00 Eur išlaidų, susidariusių dėl advokatės Jurgitos Šlapaitienės suteiktų paslaugų (t. 3, b. l. 140, 142), o už nukentėjusiajam S. T. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai yra priteistina suma – 86,72 Eur išlaidų, susidariusių dėl advokatės Nainos Lanzbergienės suteiktų paslaugų (t. 3, b. l. 141, 143)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiųjų statusas nepilnamečiams A. A., D. A., S. T., V. T. teismo protokoline nutartimi buvo panaikintas, nukentėjusiesiems paskirti įgaliotieji atstovai advokatai į bylos nagrinėjimą nebuvo kviesti, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepateikė į bylą advokato orderių, tai yra neatliko jokių su įgaliotu atstovavimu susijusių veiksmų, todėl išlaidos pagal pateiktas pažymas už teiktą antrinę teisinę pagalbą 48,00 Eur ir 86,72 Eur valstybės naudai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 6 dalimi, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti Z. A. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke prie bylos, - aštuonis vienetus kompaktinių diskų su apklausomis ir pokalbio įrašu, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Priteisti iš nuteistojo Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai G. J. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios G. J. civilinio ieškinio dalį dėl 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 497,13 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 13 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.