Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria Alytaus apskrities VPK Lazdijų raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio tyrėjo (toliau – Institucijos) 2013-09-25 nutarimas paliktas nepakeistas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu G. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. ir nubaustas 540 Lt bauda už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. 12.00 val. jam priklausančios karvės, nebūdamos uždaroje jo valdoje, Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) išėdė ir ištrypė V. B. darže esančius ir jai priklausančius runkelius, tuo padarė 100 Lt turtinę žalą, todėl G. V. pripažintas nesilaikęs Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 530 patvirtintų Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 26 punkto reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. inter alia numatyta, kad gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 26 p. nustatyta, jog ūkinės paskirties gyvūnai palaidi gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nepažeistų higieninio gerbūvio, nesužalotų žmonių (Lazdijų raj. savivaldybės tarybos 2002-02-20 sprendimo Nr. 530, 2011-05-24 redakcija).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Lietuvos Respublikos ATPK 256, 257 straipsniai).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visą tai, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir tinkamai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. numato, kad administracinio teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos ATPK 11 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. V. paaiškino, kad 2013-08-03 jo karvės ganėsi Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaime esančioje pievoje „elektrinio piemenio“ aptvare. Tą dieną labai skraidė ir kando varmai, todėl karvės buvo išgasdintos ir besigindamos nuo vabzdžių apie 12.00 val. ištrūko iš aptvaro, ko pasekoje nubėgo į netoli esantį V. B. daržą. V. B. taip pat nurodė, kad 2013-08-03 apie 12.00 val. G. V. gyvuliai (karvės) išėjo iš elektrinio aptvaro ir ištrypė bei išėdė iš jai priklausančio daržo cukrinius runkelius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios daržo nuotraukos.

Apygardos teismo nuomone, šioje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. V. savo gyvulius laikė atviroje savininko valdoje netinkamai. Priešingai, tiek G. V., tiek V. B. parodė, kad G. V. gyvuliai buvo laikomi elektriniame aptvare, t. y. jų ganymosi teritorija buvo apribota specialia, būtent tam tikslui skirta įranga, sustabdančia gyvulių išėjimą iš už aptvertos teritorijos ribų, todėl apygardos teismas neturi pagrindo netikėti visiškai tarpusavyje sutampančiais tiek G. V., tiek ir V. B. parodymais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog G. V. savo gyvuliais rūpinosi (kaip tik tuo metu buvo atvykęs girdyti gyvulius) ir tik dėl šio rūpinimosi karvės, netikėtai ištrūkusios iš aptvaro, buvo greitai pastebėtos ir imtasi priemonių, iškviečiant į pagalbą sūnų, gyvulius suvaryti atgal į aptvarą. Todėl, esant šioms aplinkybėms, tai yra nenustačius jokių G. V. gyvulių laikymo pažeidimų, konstatuoti, jog jis galėjo numatyti, kad gyvuliai iš elektrinio aptvaro gali ištrūkti dėl juos puolusių ir kandusių vabzdžių antplūdžio ar lengvabūdiškai tikėtis, kad dėl vabzdžių iš elektrinio aptvaro jie neištruks ir nenubėgs į kaimynės daržą, o tuo labiau laikyti, kad šį pažeidimą jis galėjo padaryti tyčia, nėra visiškai jokio pagrindo.

Kitos administracinio teisės pažeidimo byloje nurodomos aplinkybės – liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad gyvulių darže jie nematė ir apie viską sužinojo iš kalbų, taip pat nuotraukų padarymo aplinkybės, A. V. apsilankymo pas V. B. aplinkybės jokios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, neturi.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N261-798/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. V. yra kaltas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.