- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2917-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30914-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotasis asmuo – išieškotojas AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio priimtą raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodė, jog antstolio patvarkymas, raginimas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo neteisėti, nepagrįsti ir nesąžiningi, priimti neįsigilinus į faktines aplinkybes ir šalių tarpusavio ginčo esmę. Antstolis, priimdamas savo procesinį dokumentą, visiškai nepagrįstai ignoravo tai, kad ginčo tarp šalių esmė buvo ta, jog pagal AB SEB lizingo 2012 m. kovo 29 d. raštą nuo 2012 m. kovo 5 d. lizingo bendrovė vienašališkai ir nesąžiningai prieš laiką nutraukė lizingo sutartį ir informavo pareiškėją, kad nepadengus pradelsto įsiskolinimo (2.227,60 Lt įmokų ir priskaičiuotų neprotingai ir nesąžiningai didelių 2.063,37 Lt delspinigių) iki 2012 m. balandžių 6 d., imsis veiksmų dėl priverstinio turto susigrąžinimo nuo 2012 m. balandžio 10 d. Antstolis patvarkymu turėtų atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, kadangi bankas neteisėtai ir nesąžiningai nutraukė sutartį ir siekia nesąžiningai praturtėti perimdamas sutarties turtą. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, kadangi pagal Sprendimų vykdymo instrukciją iki 200 Lt dydžio skolų išieškojimas 30 dienų vykdomas tik iš skolininko banko sąskaitoje esančių skolininko lėšų ir skaičiuojamos tik pašto ir būtinos vykdymo išlaidos.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2131-235/2013 dėl UAB „AC invest“ įpareigojimo grąžinti automobilį bei sumokėti 102,53 € žyminį mokestį išieškotojui AB SEB bankui. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė skolininkui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą su vykdymo išlaidų paskaičiavimu. Antstoliui nesuteikta teisė tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo, t.y. šiuo atveju, spręsti tarp skolininko ir išieškotojo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti pagrįstai, todėl pagrindo panaikinti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nėra. Klausimas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra susijęs su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl pareiškėjas tokio pobūdžio reikalavimus turi teisę reikšti bendra ginčo teisenos tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių, priešingai – tokio dokumento nesurašymas ir nepateikimas skolininkui pažeistų jo teise vykdymo procese. Vykdomas vykdomasis dokumentas dėl turto perdavimo ir skolos išieškojimo viršija 57 € sumą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidos, susijusios su skolininko asmens ar kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013 tenkino tuo metu dar AB SEB lizingas ieškinį ir įpareigojo atsakovą UAB „AC invest“ grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ automobilį, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos lizingo sutarties pagrindu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą minėtoje byloje, 2015 m. balandžio 20 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjas nepateikia jokių motyvų ir įrodymų, kurie paneigtų teismo sprendimų įsiteisėjimo aplinkybę ir įrodytų vykdomojo rašto išdavimo procedūrų pažeidimą. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų didžiausią dėmesį skiria aplinkybėms, susijusioms su AB SEB banko ir UAB „AC invest“ tarpusavio ginčais, o ne antstolio veiksmų teisėtumui. Pareiškėjas analogiškais motyvais jau ne kartą skundė antstolių veiksmus, ir tai tik patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nenurodo motyvuotų aplinkybių ir nepateikia jokių pagrįstų ir teisėtų įrodymų, remiantis kuriais galima būtų paneigti teismo sprendimų, kurių pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas sutiko su antstolio patvarkyme išdėstytais argumentais, kad antstoliui nėra suteikta teisė spręsti tarp skolininko ir išieškotojo sudarytos sutarties pagrįstumo, antstolis privalo veikti tik pagal įstatymų jam suteiktus įgalinimus ir bet koks veiksmas, viršijant kompetenciją, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Darytina išvada, kad antstolis, patikrinęs ir nustatęs, kad nėra jokių kliūčių, įtvirtintų CPK 651 straipsnyje, vykdomajam dokumentui priimti, per įstatymo nustatytą terminą pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.
CPK 655 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad raginimas vykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Taip skolininkas informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių. Todėl teismas sutiko su antstolio išdėstytais argumentais, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių, priešingai – skolininko nesupažindinimas su priimtu raginimu pažeistų skolininko teises vykdymo procese. Be to, pareiškėjas šio savo pareikšto prašymo visiškai nemotyvavo. Teismas padarė išvadą, kad vykdomojoje byloje 2015 m. rugpjūčio 18 d. raginimas įvykdyti sprendimą yra priimtas nepažeidžiant įstatymu reglamentuotų vykdymo proceso normų.
Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos arba skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ar kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Nagrinėjamu atveju antstolis apskaičiavo būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios sudaro 40 €, raginimas įvykdyti sprendimą – 2 €, antstolio surašyto dokumento patvirtinta kopija – 8,40 €, antstolio patvarkymo surašymas – 4 € bei pašto išlaidos, kurios sudaro 4,85 €. Teismas padarė išvadą, kad vykdymo išlaidos skolininkui buvo apskaičiuotos pagrįstai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „AC invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog antstoliui nesuteikta teisė tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo, kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad šalių ginčas dar nėra baigtas ir išnagrinėtas visose šalių bylose. Be to, pareiškėjas siekia atnaujinti bylą. Todėl antstolis pagal CPK 651 straipsnį privalėjo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra tik informacinio pobūdžio, savaime nesukuriantis jokių pasekmių. Šio raginimo nesustabdymas ir nepanaikinimas paskatino tolesnius antstolio veiksmus, dėl kurių sutarties turtas buvo prievarta atimtas iš pareiškėjo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė motyvuotų aplinkybių ir nepateikė jokių pagrįstų ir teisėtų įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas nurodė pakankamai motyvų bei pateikė įrodymų, kad išieškotojas ir antstolis visiškai nepaisė visų pareiškėjo prašymų ir skundų argumentų, ignoravo faktines šios bylos aplinkybes. Sutarties turtas buvo atimtas iš pareiškėjo, kurio skola išieškotojui yra trigubai mažesnė, negu šio turto vertė. Pagal galiojančias įstatymų nuostatas iki 200,00 Lt dydžio skolų išieškojimas 30 dienų vykdomas tik iš skolininko banko sąskaitoje esančių skolininko lėšų ir skaičiuojamos tik pašto ir būtinos vykdymo išlaidos, kurios išieškojimuose iki 10 Lt sudaro 30 Lt, išieškojimuose nuo 10 Lt iki 50 Lt – 40 Lt ir išieškojimuose nuo 50 Lt iki 200 Lt – 50 Lt. Tačiau antstolis ir teismas nepaisė šių nuostatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, raginimo išsiuntimu ir antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Civilinėje byloje ir antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01041 esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013 tenkino ieškovo AB SEB lizingas, kurio teises ir pareigas vėliau perėmė AB SEB bankas, ieškinį ir įpareigojo atsakovą UAB „AC invest“ grąžinti ieškovui automobilį, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos lizingo sutarties pagrindu, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 354 Lt (102,53 €) žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl pareiškėjo įpareigojimo grąžinti automobilį bei sumokėti 102,53 € žyminį mokestį išieškotojui AB SEB bankas. Minėtas vykdomasis dokumentas antstoliui buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 14 d. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015 m. rugpjūčio 18 d. apskaičiavo 60 € dydžio vykdymo išlaidas ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą.
Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Pagal CPK 281 straipsnį teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 20 d., po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį raštą, išduotą 2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO nepateikia jokių duomenų, jog dėl teismo sprendimo, pagal kurį yra išduotas vykdomasis raštas, būtų pateiktas kasacinis skundas ar prašymas atnaujinti procesą. Be to, pagal CPK nuostatas galimas kasacinio skundo ar prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų. Pagal CPK 279 ir 281 straipsnius įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi, vykdomojoje byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas ir jo pateikimo antstoliui aplinkybės atitinka visus įstatymo reikalavimus. Nėra nustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant antstolis privalėtų atsisakyti priimti dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos jo ginčo dėl lizingo sutarties su AB SEB bankas aplinkybės negali daryti jokios įtakos antstolio veiksmams, nes antstoliai nenagrinėja jokių ginčų tarp vykdymo proceso šalių, kurie nėra susiję su vykdomojo rašto vykdymu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra teisminio nagrinėjimo dalykas, tuo tarpu anstolis tik vykdo jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame nustatytos aplinkybės jau nebegali būti ginčo objektu.
Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas vykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių, todėl vykdomojoje byloje 2015 m. rugpjūčio 18 d. raginimas įvykdyti sprendimą yra priimtas nepažeidžiant įstatymu reglamentuotų vykdymo proceso normų. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie automobilio perdavimą išieškotojui. Tačiau pažymėtina, kad pats raginimo skolininkui pateikimas dar nėra priskiriamas prie priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmų, tai – tik priminimas skolininkui apie jo pareigą vykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju – apie jo pareigą perduoti išieškotojui automobilį. CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatos numato baigtinį aplinkybių, kada antstolis privalo ir turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar vykdymo veiksmus, sąrašą. Pareiškėjas nenurodė nei vienos šiuose straipsniuose numatytos aplinkybės, taip pat jų nenustatė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismai. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio priimtą raginimą ir sustabdyti vykdymo veiksmus yra nepagrįstas.
Pareiškėjas atskirajame skunde, ginčydamas antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas, remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktu, kuriame nurodyti iki 200 Lt (57 €) įsiskolinimo išieškojimo ypatumai. Tuo tarpu pagal vykdomąjį raštą iš pareiškėjo išieškotina suma yra 102,53 €, todėl jam nurodytos nuostatos nėra taikomos. Pirmos instancijos teismas, detaliai išanalizavęs antstolio pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pagrįstai nustatė, kad 60 € dydžio vykdymo išlaidos skolininkui buvo apskaičiuotos tinkamai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.