Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiųjų suinteresuotų asmenų: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U., Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms E. G., R. B.-G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Biržų regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme atsakovas ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas įgyvendina Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLIV-253 „Tarpvalstybinio verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“. Vykdant projektą pareiškėjas turėjo parengti Kultūros paskirties pastato(bibliotekos)(toliau – ir Biblioteka) Biržuose, (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas 2015m. spalio 14d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai prašė išduoti statybos leidimą kartu pateikdamas derinimui Statybos projektą, nes pirmą kartą kreipiantis dėl leidimo išdavimo atsakovas per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir IS „(duomenys neskelbtini)“)nepritarė Statybos projektui ir nepritarimo motyvus išdėstė 2015m. kovo 24d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Statybos projektui nepritarė atsakovas, o taip pat AB “Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamentas bei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, pareiškėjas kartu su pakartotiniu prašymu išduoti statybos leidimą pateikė ir iš dalies pataisytą Statybos projektą. Pataisytam Statybos projektui pritarė visos institucijos, išskyrus atsakovą, kuris skundžiamu Sprendimu pakartotinai nepritarė Statybos projektui, nes jame nebuvo atsižvelgta į atsakovo 2015m. kovo 4d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus nepritarimo Statybos projektui motyvus. Atsakovui skundžiamu Sprendimu nepritarus Statybos projektui, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:201 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktu, IS „(duomenys neskelbtini)“ buvo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybos leidimą. Pareiškėjas, jo atstovai mano, kad atsakovas nepagrįstai nederino Statybos projekto, nes atsakovo motyvai, kuriais remiantis jis nederino Statybos projekto, yra nekonkretūs, nepagrįsti teisės aktų reikalavimais, be to, priešingai nei teigia atsakovas, Statybos projektas atitinka atsakovo keliamus reikalavimus. Pareiškėjo atstovai prašo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo IS „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyto nepritarimo Kultūros paskirties pastato(bibliotekos) Biržuose, (duomenys neskelbtini) statybos projektui (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pritarti Statybos projektui.

Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLIV-253“Tarpvalstybinio verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“, parengė Kultūros paskirties pastato(bibliotekos) Biržuose, (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Pagal Statybos projektą Biblioteką numatyta statyti Biržų mieste, (duomenys neskelbtini).\ ir sklypas, kuriame projektuojamas Bibliotekos pastatas, patenka į kultūros vertybių registrą įtrauktos vietovės Biržų istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir Biržų senojo miesto vietos (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Sklypas, kuriame projektuojama Biblioteka, yra valstybės saugomoje teritorijoje - Biržų regioniniame parke, įsteigtame 1992m. rugsėjo 24d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. I-2913. 2009m. gruodžio 2d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarime Nr. 1606 „Dėl Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nutarė nustatyti, kad Biržų regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Biržų urbanistinis draustinis, kurio tikslas - išsaugoti Biržų miesto istorinės dalies urbanistinę(planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą (-us), tradicinę statinių architektūrinę išraišką, kultūrinį sluoksnį, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės kultūros paminklus: Biržų piliavietę, Biržų pilį ir kitus jame gausiai esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką.

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad Statybos projekto rengimo etape teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritarta Bibliotekos statinio projektiniams pasiūlymams. Bylos duomenys patvirtina, kad Bibliotekos pastato projektiniai pasiūlymai 2014m. rugpjūčio 5d. buvo svarstomi Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos ir jiems iš esmės buvo pritarta(111b.l.). Kadangi statinys yra svarbus visuomenei, jį numatyta statyti valstybės saugomoje teritorijoje, 2014m. rugpjūčio 26d. Bibliotekos pastato projektiniai pasiūlymai buvo svarstomi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje, kur, be kitų dalyvių, dalyvavo visų nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių proceso šalių atstovai(112-114 b.l.).Apsvarsčius projektinius pasiūlymus bendru sutarimu buvo nutarta siūlyti: Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai įvertinti Bibliotekos statybos projekto projektinius pasiūlymus, o atsakingoms institucijoms išduoti projektavimo sąlygas. 2014m. rugsėjo 4d. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos vienbalsiu vertinimu buvo nuspręsta, kad Bibliotekos statinio projektiniai pasiūlymai atitiko kultūros paskirties statiniui keliamiems architektūriniams reikalavimams, pagal juos pastatytas statinys darniai įsikomponuos į urbanistinio draustinio kraštovaizdį bei nepažeis Biržų regioninio parko apsaugos reglamento nuostatų.

2014m. rugsėjo 5d. atsakovas išdavė pareiškėjui Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus (duomenys neskelbtini) (Statybos projekto byla, Nr.I, 113-115 b.l.)(toliau – ir Specialieji reikalavimai). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestuotam specialistui atlikus Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) statybos projekto paveldosaugos(specialiąją)ekspertizę, 2014m. gruodžio 30d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad Statybos projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus ir siūloma išduoti statybos darbus leidžiantį dokumentą( 81-92b.l.). Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) projekto( techninio projekto) Paveldosaugos (specialioji) ekspertizė buvo atlikta dar kartą kito nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestuoto specialisto ir 2015m. sausio 6d. akte padaryta išvada, jog Statybos projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jo sprendiniai iš esmės nepažeidžia pavienio objekto – Biržų senojo miesto vietos(unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) kultūrinės vertės ir vietovės – Biržų istorinės dalies(unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) kultūrinės vertės ir vertingųjų savybių, todėl pasiūlyta projektą derinti( projektui pritarti)( 12-21b.l.).

Teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas(toliau – Statybos įstatymas). Statybos įstatymo nuostatos detalizuojamos Statybos techniniame reglamente STR1.07.1:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-8269 (toliau - ir STR1.07.1:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“). Pagal STR1.07.1:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktą, norint gauti leidimą statyti naują statinį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Statybos techninio reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Statybos techninio reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams.

Kadangi pagal pareiškėjo parengtą Statybos projektą Biblioteką numatoma statyti valstybės saugomoje teritorijoje – Biržų regioniniame parke, Statybos projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, be kitų institucijų, tikrina saugomų teritorijų direkcijos, nagrinėjamu atveju – atsakovas(Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 punkto 3 papunktis, STR1.07.1:2010„Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3 punktas). Biržų regioninio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008m.lakričio 24d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011m. gruodžio 30d. įsakymo Nr.V-330 redakcija) 10.7 punktas numato, kad atsakovas nustatytąja tvarka dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų rengimo ir derinimo procese.

STR1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 punktas numato, kad projektą tikrinantis asmuo per nustatytą terminą IS „(duomenys neskelbtini)“ paskelbia savo pritarimą ar nepritarimą projektui. Nepritariant projektui, IS „(duomenys neskelbtini)“ paskelbiami nepritarimo motyvai, nurodant konkrečius Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numato, kad jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „(duomenys neskelbtini)“ tik tuo atveju, jei nepritaręs projektui subjektas IS „(duomenys neskelbtini)“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „(duomenys neskelbtini)“) ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas organizuoti suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo, kt.) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektui arba pripažinti, kad pritarta projektui nepagrįstai. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punkte numatyta, kad pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos, nepritarusios statinio projektui. Aiškinant STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto antrą dalį, daroma išvada, kad jei tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektą tikrinančio subjekto nepritarimas pagrįstas tomis pačiomis pastabomis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

2015m.vasario10d.pareiškėjas Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui kartu su 2015 m. vasario 4d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą statyti naują statinį, derinimui pateikė parengtą Statybos projektą(34-37 b.l.). IS „(duomenys neskelbtini)“ Statybos projektui nepritarė: AB „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamentas, Biržų regioninio parko direkcija, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija(Panevėžio apskričiai)(38-42, 45 b.l.). Atsakovas nepritarimo Statybos projektui motyvus(pastabas) pateikė 2015 m. kovo 23d. raštu (duomenys neskelbtini) (42,43-44b.l.).Remiantis STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto nuostatomis, Biržų rajono savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas 2015m. kovo 25d. organizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas ir nepritarusio projektui atsakovo atstovas(46-47b.l.). Pasitarime nuspręsta raštu kreiptis į atsakovą ir prašyti jį pripažinti nepagrįstais nepritarimo Statybos projektui motyvus. Tačiau atsakovas 2015m. balandžio 8d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog Statybos projektui nepritarta pagrįstai, todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį buvo nepatenkintas(40, 48-50b.l.).

2015m. spalio 22d. pareiškėjas dar kartą kartu su 2015m. spalio 14d. prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė derinimui Statybos projektą. Atsakovas Statybos projektui nepritarė 2015m. lapkričio 16d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tų pačių motyvų, kurie buvo išdėstyti 2015m. kovo 23d. rašte, pagrindu, todėl pareiškėjui leidimas statyti naują statinį buvo neišduotas( 54-61b.l.).

Pareiškėjas teismui skundžia 2015m. lapkričio 16d.atsakovo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo pritarta Statybos projektui. Atsakovas, Saugomų teritorijų tarnyba laikosi nuostatos, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė atsakovo nepritarimas Statybos projektui, kurį atsakovas pagrindė 2015m. kovo 24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytais motyvais, o nepritarimo motyvų pagrįstumą patvirtino 2015m.balandžio 8d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (50b.l.). Todėl atsakovas ir Saugomų teritorijų tarnyba mano, kad pareiškėjas negalėjo pakartotinai derinimui teikti nepakeisto pagal gautas pastabas Statybos projekto ir kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusiems atsakovo sprendimams apskųsti.

Jau minėta, kad pareiškėjui pirmą kartą kreipiantis su prašymu dėl leidimo statyti naują statinį išdavimo ir derinimui pateikiant Statybos projektą, Statybos projektui nepritarė ne tik atsakovas, bet ir dar dvi institucijos(41,45 b.l.), pateikusios nepritarimą Statybos projektui pagrindžiančius motyvus(pastabas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punkte numatytos ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte detalizuotos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tuo atveju, kai dėl projektą privalėjusių patikrinti institucijų nepritarimo projektui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numato galimybę projektą taisyti ir prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą teikti pakartotinai. Todėl teismas sprendžia, kad minėtu atveju Statybos projekto derinimo procedūrą užbaigia galutinis sprendimas pritarti ar nepritarti Statybos projektui, kuris yra priimamas tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą(54 b.l.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pakartotinai teikdamas Statybos projektą pareiškėjas sprendė ir dėl AB „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamento ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos(Panevėžio apskričiai) pateiktų nepritarimo Statybos projektui pastabų įgyvendinimo. Taigi pareiškėjas pakartotinai pateikė ne tą patį Statybos projektą, kaip teigia atsakovas ir Saugomų teritorijų tarnyba, bet pakeistą Statybos projektą, tai yra pagal Statybos projektui nepritarusių institucijų AB „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamento ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos(Panevėžio apskričiai)pastabas pataisytą Statybos projektą. Šią aplinkybę 2016m. gegužės 5d. teismo posėdyje patvirtino tiek pareiškėjo atstovė, tiek ir liudytoja G. M., o taip pat ją patvirtina faktas, kad minėtos institucijos pakartotinai pateiktam Statybos projektui pritarė(54-56 b.l.).

Galutinis sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo buvo priimtas dėl atsakovo nepritarimo Statybos projektui, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką atsakovu byloje yra laikoma institucija, kuri nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Atsakovas nepritarimo pakartotinai pateiktam Statybos projektui motyvus išdėstė 2015m. lapkričio 16d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui sukėlė galutines teisines pasekmes. Sprendime yra nuoroda į anksčiau atsakovo 2015m. kovo 24d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytus motyvus. Pagal aptartus teisės aktus atsakovas negalėjo savo nepritarimo grįsti kitais motyvais, negu tais, kurie buvo nurodyti pirmą kartą nepritariant Statybos projektui. Todėl teismas sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas, išdėstytas 2015m. lapkričio 16d. atsakovo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas motyvais, kuriuos atsakovas nurodė 2015m. kovo 24d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog 2015m. kovo 24d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas sudėtine motyvuojamąja skundžiamo individualaus administracinio akto dalimi.

Statybos įstatymas (20 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 20 dalis), STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numato, kad nepritarimas Statybos projektui turi būti motyvuotas, tai yra turi būti pateiktos konkrečios pastabos dėl Statinio projekto, nurodant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo(teritorijos)ir statinio statybinių tyrinėjimų(jeigu juos atlikti privaloma)dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1)savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; 3)saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3 punkte nustatyta, kad Saugomų teritorijų direkcijos tikrina projektus statinių, suprojektuotų valstybinių parkų teritorijose. Tikrinama projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose(statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui)(3.1 papunktis); apsaugos reglamente(statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, medžiagiškumo)(3.2 papunktis); kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose(Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir/ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.(3.3 papunktis).

Be to, nepritarimo turiniui kaip bendroji norma taikytinas Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui(Viešojo administravimo įstatymo, 3 straipsnis, 8 straipsnis). Taigi, individualus administracinis aktas, kuriuo yra nepritariama Statybos projektui, turi būti pagrįstas ir teisėtas, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodyti ne tik įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nesilaikoma Statybos projekte, ar šių teisės aktų pažeidimai, bet ir tai pagrindžiančios aplinkybės. Kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinė procedūra numato, kad Statybos projektas keičiamas pagal privalėjusios projektą patikrinti ir projektui nepritarusios institucijos pastabas, tai atsakovo pastabos ir keliami reikalavimai dėl Statybos projekto keitimo turi būti labai aiškios ir pagrįstos konkrečiomis teisės aktų normomis.

Nepritardamas Statybos projektui, atsakovas 2015m. kovo 24d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytose motyvuose teigia, jog pareiškėjas nevykdė atsakovo išduotų Specialiųjų reikalavimų, kuriuose buvo nurodytos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009m. gruodžio 2d. nutarimo Nr.1606 „Dėl Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nuostatos, taikytinos Biržų urbanistiniam draustiniui; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. balandžio 19d. nutarimo Nr.996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių reglamentų patvirtinimo“ nuostatos, taikytinos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonai(GEk) ir Biržų regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos, taikytinos Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, (duomenys neskelbtini), statybai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo išduotuose Specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo konkretizuoti reikalavimai, taikomi konkrečiam projektuojamam kultūros paskirties, tai yra Bibliotekos pastatui. Juose buvo tik pacituotos taikomų teisės aktų reikalavimų nuostatos, kurios yra bendro pobūdžio.

Atsakovas, motyvuodamas nepritarimą Statybos projektui, nurodė, kad Statybos projektas neatitinka paminėtų teisės aktų reikalavimų, nes pastato planinis sprendimas (laužyta „Z“ forma) neatitinka susiformavusios Biržų miesto istorinės dalies urbanistinės (planinės, erdvinės, tūrinės)struktūros, kad pastato užstatymo morfotipas nesiderina su susiformavusia saugoma urbanistine aplinka – istorine šiaurės – vakarų dalies tūrine – erdvine struktūra, suformuota gynybinių ir kulto pastatų: Biržų pilies, katalikų ir evangelikų reformatų bažnyčių ir XIX a. II p.-XX a. I p, užstatymu. Šių teiginių atsakovas nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis susiformavusios saugomos urbanistinės struktūros, esančios šalia projektuojamo Bibliotekos pastato, rodiklius ir jų neatitikimą parengtame projekte, nei konkrečia, atsakovo vertinimu, pažeista teisės akto(-ų)normos(-ų) nuostata dėl keliamų reikalavimų projektuojamam kultūros paskirties pastato – Bibliotekos formai ir/ar morfotipui, tūriui ir pan. Teismas pažymi, kad 2016m. gegužės 5d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad šalia projektuojamo Bibliotekos pastato yra garažai, o liudytojas architektas A.Š. patvirtino, jog Biržų mieste yra įvairių formų pastatų, tarp jų Kultūros rūmai, sovietmečio laikotarpio pastatai, prekybos centras, todėl jam kaip architektui neaišku, kurio laikotarpio susiformavusi urbanistinė aplinka ir kokie jos rodikliai yra atsakovui aktualūs.

Statybos projekto neatitikimą teisės aktų reikalavimams atsakovas siejo su pastato išdėstymu sklype, kuris, anot atsakovo, pažeidžia istoriškai susiformavusią užstatymo liniją(palei stačiakampį gatvių tinklą). Tačiau atsakovas savo teiginio apie susiformavusios užstatymo linijos pažeidimą nepagrindė tai patvirtinančiomis faktinėmis aplinkybėmis bei nenurodė konkrečių teisės aktų normų, kuriose būtų apibūdinti istoriškai susiformavusios užstatymo linijos rodikliai bei reikalavimai, keliami užstatymo linijai teritorijoje ar sklype, kuriame yra projektuojamas Bibliotekos pastatas. Atsakovo motyvas, kad Statybos projektas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto tradicinio visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipo, taip pat nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais sklypo tradicinio užstatymo pažeidimą. Atsakovas nenurodė konkrečios pažeistos teisės akto normos, įtvirtinančios reikalavimus tradiciniam teritorijos, kurioje projektuojamas Bibliotekos pastatas, sklypų užstatymui bei reikalavimus žemės sklypo užstatymui, kai jame yra statomas konkretus projektuojamas kultūros paskirties statinys.

Atsakovas tvirtino, kad Statybos projektas keičia istoriškai susiformavusį kultūrinio kraštovaizdžio pobūdį. Tačiau jis nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kaip faktiškai yra pažeidžiamas istoriškai susiformavęs kraštovaizdžio pobūdis, neapibrėžė vartojamos sąvokos turinio, nenurodė, kuris istorinis laikotarpis nagrinėjamu atveju aktualus, kokie teisės aktų reikalavimai, apibrėžiantys istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio rodiklius, yra pažeidžiami projektuojant kultūros paskirties statinį. Teisės aktų reikalavimų neatitikimu atsakovas įvardija Biržų miesto istorinės dalies statinių architektūrai nebūdingą stambų suprojektuoto pastato mastelį ir pastato formą. Tačiau ir šis atsakovo teiginys nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būdingą statinių mastelį ir formą. Atsakovas nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai, įtvirtinantys rodiklius kultūros paskirties pastato masteliui ir formai, saugomoje teritorijoje yra pažeisti.

Kitu Statybos projekto neatitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtinančiu atsakovo motyvu yra Statybos projekto neatitikimas tradicinei statinių architektūrinei išraiškai. Šis atsakovo teiginys nepatvirtintas konkrečiomis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra tradicinė statinių architektūros išraiška, būdinga kultūros paskirties pastatams, nenurodytos pažeistos konkrečios teisės aktų normos, apibrėžiančios tradicinės architektūros aktualioje teritorijoje rodiklius ir reglamentus bei nustatančios reikalavimus projektuojamam kultūros paskirties statiniui. Kad atsakovo naudojamos sąvokos tradicinė architektūra, istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis dėl jų neapibrėžtumo kelia neaiškumų net didelę patirtį turintiems atestuotiems architektūros - urbanistikos ekspertams, 2016-05-05 teismo posėdyje patvirtino liudytoja apklausta architektė I. K.

Galiausiai atsakovas nurodė, kad yra neišlaikytas medžiagiškumas: pastato projekte nurodytos fasaduose naudojamos medžiagos: stiklas ir pilkas ir(ar)baltas betonas (fibrobetonio apdailinės plokštės), iš viso nederintos su istorine aplinka(greta esančia raudonų plytų Biržų Evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų pilimi). Atsakovas neįvardija konkrečių pažeistų teisės normų, nustatančių medžiagiškumo rodiklius aktualioje teritorijoje statomiems kultūros paskirties statiniams.

Apibendrinant daroma išvada, kad atsakovas teigdamas, jog Statinio projektas neatitinka jo išduotuose Specialiuosiuose reikalavimuose išvadintų teisės aktų reikalavimų, nepagrindžia išsakytų teiginių konkrečiomis aplinkybėmis ir nenurodo kiekvieną esminį teiginį(motyvą)patvirtinančios teisės akto normos, kuri, rengiant Statybos projektą, buvo pažeista. Atsakovas neatskleidžia jo naudojamų sąvokų, tokių kaip tradicinė architektūra, istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, turinio, reikšmingo šių terminų taikymui projektuojamam kultūros paskirties pastatui – Bibliotekai. Jis nenurodo jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių aktualioje teritorijoje kultūrinės paskirties statinio išdėstymą žemės sklype, žemės sklypo užstatymą, statinio formą, tūrį, medžiagiškumą ir nepagrindžia šių teisės aktų pažeidimų. Be to, atsakovas savo nepritarimą Statybos projektui motyvavo ir neatitikimo geologiniams inžinieriniams reikalavimams aspektu, kas, pagal Pareiškėjo veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3 punkto nuostatas, nepriskiriama atsakovo kompetencijai.

Teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija privalo būti aiškiai nurodyti pačiame akte, jie turi būti žinomi ne tik priimančiam sprendimą viešojo administravimo subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nekonkreti administracinio akto teisinė kvalifikacija, jo nepagrindimas objektyviais duomenimis pripažįstama esminiu administracinio akto trūkumu. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio pažeidimas ne tik paneigė pareiškėjo teisę žinoti, kokioms konkrečioms saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų, apsaugos reglamentų ar kitų saugomą teritoriją reglamentuojančių teisės aktų normoms ar jų reikalavimams neatitinka atsakovo tikrinamo Statinio projekto sprendiniai, bet ir apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes ir ginčui persikėlus į teismą, susidarė situacija, kai teisinės kvalifikacijos nekonkretizavimas individualiame administraciniame akte ir jo nepagrindimas objektyviais duomenimis, pačiam teismui atėmė galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Be to, kaip jau minėta, atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti įgalinimai tikrinti statinių projektus, veiklai taikomas ir Viešojo administravimo įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtintos taisyklės reikalauja, kad viešąjį administravimą vykdantis subjektas laikytųsi įstatymo viršenybės principo, t. y. kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jo veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o priimamas individualus administracinis aktas - pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (3 straipsnio 1 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad byloje nagrinėjamo ginčo teisiniai santykiai yra kilę viešosios teisės normų reglamentuojamų teisinių santykių srityje, kurioje taikomas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, reiškiantis, jog viešųjų teisinių santykių subjektų veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktuose įtvirtintų normų, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos. Daroma išvada, kad Statybos įstatymas, statybos reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, veiklą saugomose teritorijose bei atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigojo atsakovą, laikytis šių teisės aktų nuostatų ir patikrinus pateiktą Statybos projektą, savo išvadą dėl nepritarimo projektui motyvuoti, t. y. ją pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei aukščiau paminėtų pareiškėjo kompetenciją statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ginčijamas Sprendimas pripažįstamas neteisėtu iš esmės ir dėl to naikintinas(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas).

Konstatavus, jog atsakovo Sprendimas nepritarti Statybos projektui yra neteisėtas, teismas plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjo skunde, atsakovo, trečiųjų asmenų atsiliepimuose bei jų atstovų teismo posėdyje pateiktų motyvų, pagrindžiančių arba paneigiančių atsakovo Sprendimą nepritarti Statybos projektui. Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų pagrįstumo ar nepagrįstumo nurodymas atsiliepimuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negali būti vertinamas bei negali turėti įtakos vertinant iš esmės nemotyvuotą, todėl neteisėtą atsakovo Sprendimą.

Kadangi pagal aptartus teisės aktus atsakovas negalėjo savo nepritarimo Statybos projektui grįsti kitais, negu pirmą kartą teikiant Statybos projektą jau išsakytais motyvais, o teismas nusprendė, kad skundžiamas Sprendimas, išdėstytas 2015m. lapkričio 16d. atsakovo rašte Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas motyvais, kuriuos atsakovas nurodė 2015m. kovo 24d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį 2015m. kovo 24d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino sudėtine motyvuojamąja skundžiamo individualaus administracinio akto dalimi, tai panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo, tai yra nesivadovaudamas 2015m. kovo 24d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais motyvais, atlikti Statinio projekto patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo pritarti Statinio projektui negali būti tenkinamas, nes atsakovas privalo iš naujo tikrinti Statinio projekto sprendinių atitiktį konkretiems reikalavimams, nustatytiems veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose ir priimtą sprendimą pagrįsti tikrinimo metu nustatytais objektyviais duomenimis(faktais) bei konkrečiomis teisės aktų normomis.

Pareiškėjas skundu prašė iš atsakovo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl toks pareiškėjo prašymas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Biržų regioninio parko direkcijos 2015m. lapkričio 16d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl Kultūros paskirties pastato(bibliotekos) Biržuose, (duomenys neskelbtini) statybos projekto“.

Įpareigoti Biržų regioninio parko direkciją iš naujo atlikti Kultūros paskirties pastato(bibliotekos) Biržuose, (duomenys neskelbtini) statybos projekto patikrinimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Panevėžio apygardos administracinį teismą.