Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams R. K., J. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui I. S. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2018 m. gegužės 21 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype, nesilaikant Vilniaus miesto administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio 2017 m. rugsėjo 13 d. išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. A320-1662/17(2.3.1.20-UK2) (toliau – taip pat Leidimas) reikalavimų, nukirstos 268 patenkinamos būklės pušys, kurios pagal Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu, 3.9 p. (patikrinimo metu galiojusi redakcija) priskiriamos saugotiniems želdiniams. Sunaikintų saugotinų želdinių skersmenys kelmuose užfiksuoti 2018 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-178.

4. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė 41 220 Eur žalą gamtai.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206 Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems, nauja redakcija išdėstant Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (toliau – taip pat ir Kriterijai). Nauja Kriterijų redakcija numato, kad privačiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kurių skersmuo yra didesnis kaip 30 cm (Kriterijų 7.2 punktas).

9. Žemės sklypas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra žemės ūkio, o pagal naudojimo būdą priskirtas prie kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Žalos aplinkai faktas buvo nustatytas 2018 m. gegužės 21 d. Aktu, kuriame nurodoma, kad iš 268 Žemės sklype nukirstų pušų tik vienos skersmuo buvo 34 cm, kitos nukirstos pušys buvo nuo 10 cm iki 27 cm skersmens.

10. Medžiai Žemės sklype buvo nukirsti pažeidžiant tuo metu galiojančią tvarką, t. y. nesant leidimo kirsti tokio skersmens medžius, tačiau, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimui Nr. 521, leidimas kirsti iki 30 cm skersmens pušis Žemės sklype tapo nereikalingas, tokių medžių kirtimas be leidimo tapo nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų, todėl reali žala gamtai dėl medžių sunaikinimo Žemės sklype yra padaryta nupjovus tik vieną 34 cm skersmens pušį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 1 ir 22 p. bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, žalos gamtai dėl vieno 34 cm skersmens medžio sunaikinimo dydis yra 306 Eur (34 cm × ((6 Eur – 25 %) × 2).

Motyvuojamoji dalis

11. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, bendrasavininkas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovui išdavė Leidimą atlikti Žemės sklypo valymą, pašalinant savaime priaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens, menkaverčius savaiminius krūmus bei atžalas.

13. 2018 m. balandžio 5 d. atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad atsakovas organizavo didesnių kaip 8 cm skersmens medžių, augančių privačiose žemės valdose miestuose, Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose, kirtimo darbus, neturint leidimo, t. y. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 368 str. 1 d. Nusižengimas buvo nustatytas 2018 m. kovo 9 d. 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovui už šio nusižengimo padarymą buvo skirta 20 Eur bauda. Atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo neskundė, baudą sumokėjo.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2018 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte Nr. VP-14.7-178 nustatyta, kad Žemės sklype nukirstos 268 patenkinamos būklės pušys, kurių skersmenys yra nuo 10 iki 36 cm.

15. Byloje nėra ginčo dėl pušų iškirtimo Žemės sklype fakto, kiekio ir išskirstų pušų skersmens.

16. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

17. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. 1 d.). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str.). Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d.).

18. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai gali būti sunaikinti ar pažeisti ir pablogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus (Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirtini saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ir naudotojų interesų. Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juo saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu (Želdynų įstatymo 20 str. 1 d.).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtino Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Pagal Kriterijų (iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 3.9 p. saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (toliau – taip pat ir Aprašas), 9 p.).

20. Kaip jau nurodyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovui išdavė Leidimą pašalinti Žemės sklype savaime priaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens, menkaverčius savaiminius krūmus bei atžalas. Tačiau 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. patikrinimų metu nustatyta, kad Žemės sklype iškirstos 268 pušys, kurių skersmuo yra nuo 10 iki 34 cm.

21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 str.) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

22. Byloje esantys žemiau išvardinti įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas, pažeisdamas Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. 1 p., Kriterijų (iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 3.9 p., Aprašo 9 p. nuostatas, Leidimo sąlygas, Žemės sklype organizavo 268 pušų, kurių skersmenys yra nuo 10 iki 34 cm, kirtimo darbus.

23. Atsakovas iki 2017 m. liepos 20 d. buvo vienintelis Žemės sklypo savininkas. Atsakovas buvo suinteresuotas medžių kirtimu Žemės sklype – 2017 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti kirsti medžius Žemės sklype. Leidimas atsakovui buvo išduotas 2017 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas kreipėsi į įmones/asmenis, atliekančius medžių kirtimo darbus ir buvo nuvykęs su jais į Žemės sklypą aptarti šių darbų atlikimo sąlygų. Atsakovas organizavo iškirstų 268 pušų sutvarkymo darbus.

24. Atsakovas teigia, kad jis nebuvo sudaręs sutarčių dėl medžių kirtimo žemės sklype, tik ketino tai padaryti, o Žemės sklype medžius 2017 m. gruodžio mėn. iškirto jam nežinomi asmenys.

25. Tačiau atsakovas, radęs Žemės sklype iškirstą didelį medžių kiekį – 268 pušis, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Tai rodo, kad atsakovui ši situacija nebuvo netikėta. Atsakovas nenurodė, kad kiti asmenys galėjo organizuoti medžių kirtimą Žemės sklype ar buvo suinteresuoti medžių kirtimu Žemės sklype.

26. Iš prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. rašto Dėl gamtai padarytos žalos įvertinimo pridėto plano, kuriame pažymėta medžių iškirtimo vieta Žemės sklype, matyti, kad medžiai buvo iškirsti ne įvairiose Žemės sklypo vietose, o tikslingai, apibrėžtoje Žemės sklypo dalyje. Tai rodo siekį šią Žemės sklypo dalį, pašalinus medžius, naudoti, ir paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad medžius galėjo iškirsti asmenys, kuriems šie medžiai trukdė, pvz., augo arti šalia kelio. Iškirstos 268 pušys buvo paliktos Žemės sklype. Tai rodo, kad jos nebuvo iškirstos turint tikslą pasisavinti medieną. Nėra reali situacija, kad nežinomi asmenys be susitarimo su atsakovu apibrėžtoje Žemės sklypo dalyje būtų iškirtę 268 pušis ir jas palikę Žemės sklype.

27. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d. žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

28. Pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, metodikos (toliau – taip ir Metodika), patvirtintos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainių (toliau – taip pat ir Įkainiai), patvirtintų Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. D1-343, nuostatas apskaičiuota žala gamtai dėl nukirstų 268 pušų yra 41 220 Eur. Ginčo dėl šio dydžio byloje nėra.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521 Kriterijai buvo išdėstyti nauja redakcija (toliau – taip pat 2018 m. Kriterijai), taip pat nustatyta, kad saugotiniems medžiams ir krūmams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje ir atitinkantys bent vieną 2018 m. Kriterijuose nurodytą kriterijų. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 521 įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.

30. Pagal 2018 m. Kriterijų 1 p. saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Pagal 2018 m. Kriterijų priedo 7.2 p. saugotiniems priskiriami žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje augantys ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens.

31. Aplinkos ministerija, kurios teikimu Vyriausybė nustato saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus (Želdynų įstatymo 20 str. 1 d.), 2018 m. gegužės 3 d. lydraštyje Nr. (12-6)-D8-2418 prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 projekto nurodė, kad saugotiniems priskiriamų želdinių kriterijų grupavimas pertvarkytas derinant jį su Žemės įstatymo nuostatomis (teritorijos klasifikuojamos pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdus) arba su Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (atsižvelgiant į apsaugos zonų ir juostų klasifikaciją). Projektu nustatomi skirtingi medžių skersmens reikalavimai atsižvelgiant į žemės nuosavybės formą. Skirtingo medžių skersmens privačiuose ir valstybiniuose žemės sklypuose taikymas pagrįstas siekiu surasti balansą tarp privataus žemės sklypo savininko teisės laisvai spręsti, ką sodinti ir kada kirsti, ir visuomenės intereso. Projekte nurodyta, kad privačiuose sklypuose saugotinais skelbiami vidutiniškai 8-10 cm didesnio skersmens medžiais nei valstybinėje ar savivaldybių žemėje; tokia diferenciacija pagal nuosavybės formas ir medžių skersmenis siekiama reglamentuoti ne visų, o tik senesnių (dažnai sodintų ankstesnės kartos) ir didesnę ekologinę, socialinę ir estetinę vertę turinčių želdinių kirtimą.

32. Taigi, nuo 2018 m. liepos 1 d. Žemės sklype iškirstos 267 pušys (kurių skersmuo yra ne didesnis kaip 30 cm) nebėra saugotini medžiai. Pagal Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p. želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo bei taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

34. Atsižvelgiant tai, kad praėjus neilgam laiko tarpui po pušų iškirtimo Žemės sklype (apie 6 mėn.), iškirstos pušys (išskyrus vieną 34 cm pušį) nebėra priskiriamos prie saugotinų, jas jų savininkas/valdytojas turi teisę kirsti savo nuožiūra, yra pagrindas žalos padarymo faktą ir dydį vertinti iš teisinių pasekmių perspektyvos, taikyti CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir spręsti, kad 267 pušų iškirtimu Žemės sklype žala gamtai nebuvo padaryta.

35. Žala gamtai dėl vienos 34 cm skersmens pušies iškirtimo Žemės sklype pagal sprendimo 28 p. nurodytus teisės aktus yra 306 Eur. Ši suma priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.

36. Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisiamos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

37. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 7 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. S. ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai 306 Eur gamtai padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2019 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. S. valstybės naudai 7 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.