Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-910-462/2013

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 300 str. 1d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-02-18 iki 2013-02-20 (dvi paros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 baudžiamuoju įsakymu, jas iš dalies ir visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas procesą dėl UAB „Snoro lizingas“ pareikšto 5 071,78 Lt civilinio ieškinio nutraukė, kaltinamajam A. D. atlyginus padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo tikrą dokumentą, t. y. jis 2012 m. balandžio 25 d. savo namuose adresu Birutės g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, naudodamasis „Skype“ programa, elektroniniu būdu pateikė UAB „Aliba“ M. S. tapatybės kortelės Nr. „(duomenys neskelbtini)“ kopiją ir pasinaudojęs jo anketiniais duomenimis, sudarė tikslinės paskolos sutartį Nr. VAE20425BHPA jo vardu šaldytuvui „Bosch“ KGN34X44 ir dviem kompiuteriams „Asus“ X54C įsigyti išsimokėtinai per UAB „Snoro lizingas“ bendrovę, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimo turto už 5 071,78 Lt.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 26 d. UAB „Snoro lizingas“ tikslinės paskolos sutartyje Nr. VAE20425BHPA dėl šaldytuvo „Bosch“ KGN34X44 ir dviejų nešiojamųjų kompiuterių „Asus“ X54C įsigijimo išsimokėtinai, imituodamas M. S. parašą, už jį pasirašė, t. y. suklastojo dokumentą – UAB „Snoro lizingas“ tikslinės paskolos sutartį Nr. VAE20425BHPA – ir aiškiai suklastotą dokumentą registruotu paštu išsiuntė UAB „Aliba“.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. D. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs pateiktą apeliacinį skundą sprendžia, jog skundo rezoliucinė dalis (suformuluotas reikalavimas) yra nesusijusi su nagrinėjama byla. Tokia išvada darytina todėl, kad kaltinimas byloje A. D. buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Sukčiavimas) ir 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) (b. l. 146–150, t. 1). Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas ir buvo pripažintas kaltu padaręs būtent šias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (b. l. 58-62, t. 2).

Tačiau nuteistojo apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingos informacijos pateikimą siekiant įgyti dokumentą. Tačiau pateiktame apeliaciniame skunde, t. y. jo turinyje, visiškai nieko nėra užsimenama apie šią nusikalstamą veiką (melagingos informacijos pateikimą siekiant įgyti dokumentą). Iš apeliacinio skundo turinio yra aiškiai matyti, jog skundo motyvai yra tik dėl paskirtos bausmės.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad švelninti A. D. bausmę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. D. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, taip pat atlygino visą nusikalstama veika padarytą žalą), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis A. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad teismas individualizuodamas bausmę taip pat negali ignoruoti nuteistojo asmenybės, t. y. to fakto, kad jis anksčiau net 7 (septynis) kartus teistas, tarp jų ir už dokumentų klastojimą bei sukčiavimą. Ne mažiau reikšminga yra ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė esant neišnykusiam teistumui (būdamas teistas) bei bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai neabejotinai rodo apelianto norą daryti įvairias nusikalstamas veikas, siekiant tik tokiu būdu įgyti piniginių lėšų.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aptartą nuteistojo asmenybę ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. D. prašoma skirti švelnesnės rūšies bausmė (areštas) būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už abi nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už abu padarytus nesunkius nusikaltimus skirdamas laisvės atėmimo bausmes (po 1 metus), jų dydį nustatė mažesnį nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad turėjo būti įvertintos jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei jo asmeninės savybės (jis dirba UAB „Kosmeta“ IT specialistu). Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jos turėjo svarbią reikšmę skiriant bausmės dydį nuteistajam neperžengiant sankcijos ribų, nes jų dydžiai (trukmė) nustatyti mažesni nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad nuteistojo užimamos pareigos visiškai nesuderinamos su jo neteisėtu elgesiu, nes jis savo profesines žinias naudoja nusikalstamoms veikoms daryti. Todėl, atsižvelgti į tai, kad jis dirba informacinių technologijų specialistu, ir dėl to sušvelninti jam paskirtą bausmę nėra nei loginio, nei teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės ar paskirti nusikalstamų veikų sankcijose numatytas kitas švelnesnes bausmės rūšis (areštą). Be to, jis už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą praeityje jau yra teistas ne kartą.

Paminėtina ir tai, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje yra prašoma už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti po 20 parų arešto ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 30 parų arešto. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d. numatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Todėl net ir tuo atveju, jeigu apeliantui būtų paskirtos bausmės po 20 parų arešto, bendrinant bausmes jam už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. numatytu būdu subendrinta bausmė – 30 parų areštas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, jam net negalėtų būti paskirtas. Tokiu atveju subendrinta bausmė galėtų būti tik 20 parų areštas (BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p.). Tačiau dėl jau anksčiau aptartų motyvų nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas skirti arešto bausmes nėra jokio pagrindo. Todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.