- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- eI2-18587-920/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04957-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Skrebei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193963 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-02 sprendimą Nr. 25S193963 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis pareiškėjas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų savo veiklą ir asmeninį gyvenimą pradėjo rišti su Lietuvos Respublika. Nuo 2020-09-21 iki 2021-09-20, nuo 2021-10-01 iki 2021-12-07 pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, o nuo 2022-10-11 gaudavo ir turi leidimus laikinai gyventi. Gyvenamąją vietą Lietuvoje pareiškėjas yra deklaravęs nuo 2022-11-10. Įgyvendindamas teisę į šeimos susijungimą, pareiškėjas inicijavo jo sūnaus (duomenys neskelbtini) piliečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvykimą į Lietuvą mokymosi tikslais. Iš pradžių pareiškėjo sūnui buvo išduota 45 dienų Šengeno viza, kad jis galėtų atvykti į Lietuvą. Šis atvykimas buvo suplanuotas ir įvyko 2025-06-04. Pagal galiojantį reguliavimą nepilnametis negali be lydinčiojo asmens kirsti valstybės sienos, todėl 2025-06-04 pareiškėjas nuvyko sūnaus parsivežti. Besibaigiant 45 dienų Šengeno vizos galiojimo terminui, pareiškėjo sūnui teko išvykti iš Lietuvos, ir tai buvo padaryta pareiškėjui lydint 2025-07-30. Buvimo Lietuvoje metu pareiškėjo sūnui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p., 46 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 str. nuostatas), galiojantis nuo 2025-09-01 iki 2026-08-31. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių asmuo vyko į (duomenys neskelbtini), 2025-08-06 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus apie priežastis, dėl kurių jis per pastaruosius 3 mėnesius vyko į (duomenys neskelbtini). 2025-08-06 pateikė atsakovui atsakymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo vaikai. Vienam iš jų Lietuva išdavė 45 dienų Šengeno vizą, kad galėtų aplankyti pareiškėją. Kadangi vaikas yra nepilnametis (14 metų) ir vienas negali kirsti valstybės sienos, 2025 m. birželio 4 d. pareiškėjas atsivežė sūnų iš (duomenys neskelbtini). Pasibaigus 45 dienų vizos galiojimui, 2025-07-30 jis vėl lydėjo sūnų atgal į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnui yra išduotas leidimas gyventi laikinai gyventi vieneriems metams. 2025-09-01 jis atvyksta į Lietuvą, todėl jam teks dar kartą vykti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų kartu su sūnumi atvykti į Lietuvą. Kaip buvęs nurodęs atsakovui atsakyme, pareiškėjas 2025-09-01 dar kartą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasitiko sūnų ir kartu su juo parvyko į Lietuvą. 2025-09-02 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760435626, galiojantį iki 2027-03-03, nes pareiškėjas per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Respubliką. Susipažinęs su atsakovo sprendimu, pareiškėjas mano, kad šis sprendimas yra formalus, priimtas nesilaikant proporcingumo principo, neindividualizuotas ir pažeidžiantis tiek pareiškėjo, tiek jo sūnaus teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vyko ne dėl subjektyvių aplinkybių, o dėl nuo jo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių. Techniškai pareiškėjas galėjo pasirinkti vykti į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) arba nevykti, tačiau būtinumas ten vykti buvo sąlygotas ne pareiškėjo laisvos valios, o pareiga pasirūpinti jo nepilnamečiu sūnumi. Pažymėtina, kad atsakovo sprendimas privers nutraukti pareiškėjo eilę metų vykdomą veiklą (darbą pagal darbo sutartį, individualią veiklą), iš kurios pareiškėjas gyvena ir išlaiko vaikus. Pareiškėjo ilgus metus nuosekliai ir sąžiningai kuriamas ryšys su Lietuvos Respublika gali būti nutrauktas sukeliant neabejotinai žalingas ir sunkiai atstatomas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems (vaikams), susijungusiems su pareiškėju šeimos susijungimo pagrindu. Tokios žalos galima išvengti pripažinus atsakovo 2025-09-02 sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Migracijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2025-03-21 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2025-03-26 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760435626, galiojantis iki 2027-03-03. 2025-05-03 įsigaliojo Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (toliau - Įstatymas) 3 str. 9 d. nustatyta ribojamoji priemonė, kuri taikoma Rusijos piliečiams, - panaikinamas Rusijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2025-05-03, t. y. įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) 3 kartus: 2025-06-04, 2025-07-30 ir 2025-09-01. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir jo pateiktus paaiškinimus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760435626, galiojantį iki 2027-03-03. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo nulemtos neišvengiamos būtinybės, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių nuvykti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir / ar nepilnamečiam vaikui. Priešingai, paties pareiškėjo paaiškinimai rodo, jog šie veiksmai buvo nulemti būtent jo subjektyvių valinių sprendimų - tiesiog nusprendus sūnų, (duomenys neskelbtini) pilietį, parsivežti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir vėliau palydėti iš Lietuvos atgal į (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-02 sprendimo Nr. 25S193963. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d., 3 str. 10 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 str. 4 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas).
Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatyta, kad panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai:
1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;
2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 10 d. nustatyta, kad šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka
UTPĮ 28 str. 4 d. nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai netaikė įstatyme numatytos išimties. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vyko ne dėl subjektyvių aplinkybių, o dėl nuo jo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių. Techniškai pareiškėjas galėjo pasirinkti vykti į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) arba nevykti, tačiau būtinumas ten vykti buvo sąlygotas ne pareiškėjo laisvos valios, o pareiga pasirūpinti jo nepilnamečiu sūnumi.
Atsakovas nurodo, jog Įstatymo 3 str. 9 d. nuostata yra imperatyvi, o Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės jos netaikyti, jeigu asmuo neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių. Pareiškėjas tiek Migracijos departamentui, tiek skunde nurodo, kad jo vykimo į (duomenys neskelbtini) priežastis yra - vaiko atvežimas / nuvežimas į / iš Lietuvos, kas reiškia, kad jis į (duomenys neskelbtini) vykstą ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių - asmuo gali pasirinkti, vykti ar nevykti į (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jo nurodomos vykimo priežastis buvo nuo jo nepriklausančios, tačiau negalime sutikti su tokia jo pozicija. Jo nurodoma priežastis, nėra vertinama kaip nuo pareiškėjo nepriklausanti aplinkybė. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo nulemtos neišvengiamos būtinybės, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių nuvykti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir / ar nepilnamečiam vaikui. Priešingai, paties pareiškėjo paaiškinimai rodo, jog šie veiksmai buvo nulemti būtent jo subjektyvių valinių sprendimų - tiesiog nusprendus sūnų, (duomenys neskelbtini) pilietį, parsivežti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir vėliau palydėti iš Lietuvos atgal į (duomenys neskelbtini).
Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas pripažįsta būtinu atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vyko ne dėl subjektyvių aplinkybių, o dėl objektyvių priežasčių. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu šalių pateiktus žodinius paaiškinimus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjo nepilnamečiui sūnui, (duomenys neskelbtini) piliečiui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 str. nuostatas), galiojantis nuo 2025-09-01 iki 2026-08-31. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjo sūnui buvo išduota 45 dienų Šengeno viza, kad jis galėtų atvykti į Lietuvą. Šis atvykimas įvyko pareiškėjui lydint 2025-06-04. Besibaigiant 45 dienų Šengeno vizos galiojimo terminui ir pareiškėjo sūnui išvykstant iš Lietuvos, jį lydėjo pareiškėjas 2025-07-30. Taip pat pareiškėjo sūnus atvyko į Lietuvą pareiškėjui lydint 2025-09-01. Taigi, byloje nekyla ginčo, kad pareiškėjas vyko į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) 2025-06-04, 2025-07-30 ir 2025-09-01.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad visus 3 kartus, kuomet pareiškėjas vyko į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) 2025-06-04, 2025-07-30 ir 2025-09-01, tai buvo daroma aiškiu ir objektyviai būtinu tikslu – lydėti atvykstantį ar išvykstantį savo nepilnametį sūnų. Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjo nepilnamečiui sūnui yra išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 str. nuostatas), galiojantis nuo 2025-09-01 iki 2026-08-31. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad iki gaudamas nurodytą leidimą bei siekdamas jį gauti, pareiškėjo sūnus atvyko į Lietuvą ir išvyko iš jos 45 dienų Šengeno vizos pagrindu. Tai reiškia, kad pareiškėjo nepilnametis sūnus turėjo būti lydimas suaugusio asmens, šiuo atveju pareiškėjo ir dėl to yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas atitinka Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. numatytą išimtį, nes į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Respubliką buvo vykstama dėl nuo (duomenys neskelbtini) piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Vertindamas atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo vykimas į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Respubliką nebuvo objektyviai būtinas, nes jo sūnų galėjo lydėti motina, šias aplinkybes teismas pripažįsta deklaratyviomis ir nepagrįstomis jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybes, kad jis su sūnaus motina yra išsiskyręs, ji neturi jokių socialinių ryšių Lietuvoje ir dėl to jos atvykimas į Lietuvą yra itin sudėtingas, teismas pripažįsta pagrįstomis.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas ne tik nepaisė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, tačiau ir plačiai Europos Sąjungos valstybėse (įskaitant ir Lietuvą) plačiai taikomą proporcingumo principą. Atsakovo sprendimas privers nutraukti pareiškėjo eilę metų vykdomą veiklą (darbą pagal darbo sutartį, individualią veiklą), iš kurios pareiškėjas gyvena ir išlaiko vaikus. Pareiškėjo ilgus metus nuosekliai ir sąžiningai kuriamas ryšys su Lietuvos Respublika gali būti nutrauktas sukeliant neabejotinai žalingas ir sunkiai atstatomas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems (vaikams), susijungusiems su pareiškėju šeimos susijungimo pagrindu.
Atsakovas nurodo, kad ginčijamame sprendime yra tinkamai nustatytos ir įvertintos visos Migracijos departamentui žinomos aplinkybės ir prieinama informacija susijusi individualiai su pareiškėju. Vien tai, kad pareiškėjas nurodė, jog jį su Lietuva sieja tam tikri ryšiai, neatleidžia jo nuo imperatyvios Įstatymo normos taikymo ir negali būti pagrindas išvengti leidimo laikinai gyventi panaikinimo.
Teismo vertinimu, šioje byloje būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjas Lietuvoje eilę metų vykdo veiklą (darbą pagal darbo sutartį, individualią veiklą), iš kurios jis gyvena ir išlaiko vaikus. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jo sūnus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu gyvena kartu su juo, mokosi Lietuvos ugdymo įstaigoje. Tai reiškia, kad atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas, neatsižvelgiant į tai, kad į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Respubliką buvo vykstama dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių priežasčių, o taip pat neįvertinus jo socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva, negali būti pripažįstamas atitinkančiu proporcingumo principą.
Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamas sprendimas yra priimtas nepagrįstai pareiškėjui nepritaikius Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. numatytos išimties, kad į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Respubliką buvo vykstama dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių priežasčių, taip pat neatsižvelgiant į proporcingumo principą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-02 sprendimas Nr. 25S193963 yra naikinamas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Skundą tenkinus, pareiškėjo R. B. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisiama 1000 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 23 Eur. žyminio mokesčio, iš viso 1023 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo R. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025-09-02 sprendimą Nr. 25S193963.
Pareiškėjo R. B. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 1023 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.