- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e1-2839-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33395-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- S. Z.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. Z. (S. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (vairuotoju ekspeditoriumi), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Z. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ties pastatu S. L. g. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija ir antrą kartą nustatė 2,13 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
S. Z. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. Z. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad pripažįsta, kuo yra įtariamas, labai gailisi. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau neteistas. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 15 d. nusipirko automobilį ,,Renault Trafic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 18.00 val., jam paskambino jo draugas G. S., kuris pasiūlė jam atvažiuoti pas jį į svečius į (duomenys neskelbtini). Pas draugą važiavo aukščiau paminėtu automobiliu. Nuvažiavęs pas draugą bendravo su juo. Draugas pasiūlė išgerti alkoholio, išgėrė apie 150 g. viskio, išgėrus viskio sulaukė žmonos skambučio, ji jam pasakė, kad namuose nėra elektros ir paprašė jo kuo skubiau grįžti į namus. Suprato, kad vairuoti automobilio negalėjo, nes buvo neblaivus, tačiau nenorėjo, kad žmona jam daugiau skambinėtų, todėl atsisėdo į savo automobilį ir važiavo link namų. Jam bevažiuojant per (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Reikalavimui sustoti jis iš karto pakluso. Jam bendraujant su policijos pareigūnais, jie pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Kiek prisimena, į alkotesterį įpūtė kiek daugiau nei 1,5 promilės. Pareigūnai jį sulaikė, paaiškino, kad yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (b. l. 59). Papildomai apklaustas parodė, kad su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai apgailestauja dėl įvykio. Lieka prie savo pirmiau duotų parodymų, kuriuos patvirtina. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ir sumokėti paskirtą baudą. Labai prašo atsižvelgti į tai, kad nėra anksčiau prasikaltęs teisėsaugai, įstatymų nebuvo pažeidęs, jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, jam labai gėda dėl tokio savo lengvabūdiško elgesio, supranta, kad jo motyvas sėsti ir vairuoti transporto priemonę neblaiviam nepateisintinas (b. l. 72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 20.15 val. per radijo ryšį iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja iš paskos automobilio „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas įtartinai manevruoja kelyje, ir pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Ji vairavo tarnybinį automobilį, todėl kolega telefonu susisiekė su pranešėju, kuris teikė informaciją dėl minėto automobilio važiavimo krypties. Pranešėjas nurodė, kad automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini), kur jie ir pastebėjo minėtą automobilį. Automobilis buvo sustabdytas. Ji kartu su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie vairuotojo, atidarius vairuotojo dureles matėsi, kad prie automobilio vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris kalbėjo labai nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį jis nurodė, kad alkoholį vartojo 2021 m. rugsėjo 24 d. dienos metu. Vairuotojui tarnybiniu alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmą kartą patikrinus blaivumą jam buvo nustatytas 1,96 prom. neblaivumas, po 20 minučių antrą kartą patikrinus blaivumą jam buvo nustatytas 2,13 prom. neblaivumas (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 20.15 val. važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini), 3 juosta per veidrodėlius pastebėjo, kad 3 juostoje važiuojantis automobilis ,,Renault“ (pilkos spalvos su tranzitiniais numeriais), pradėjo blaškytis. Pagalvojo, kad automobilio vairuotojas labai skuba, todėl sugalvojo pasitraukti į kitą juostą, ir, jo manymu, automobilis nuvažiavo greičiau nei leistinu greičiu. Toliau pastebėjo, kad minėtas automobilis ėmė mėtytis juostoje, tai į kairę, tai dešinę. Tada išvažiavo vingiuodamas iš savo juostos. Pastebėjo, kad vairuotojas galimai neblaivus, todėl pradėjo sekti tą automobilį, stebėdamas jo manevrus paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Prieš įsukant į (duomenys neskelbtini), važiuojant vairuotojas automobiliu užvažiavo ant skiriamosios juostos, taip sukeldamas avarinę situaciją. Tada važiavo (duomenys neskelbtini), sustojo prie šviesoforo raudono signalo ir tuomet pasuko į (duomenys neskelbtini), tuomet iš karto į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas kelyje blaškėsi, važiavo visą laiką pagrindiniu keliu. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė policijos pareigūnų automobilį važiuojantį su įjungtais švyturėliais, ir ties S. L. gatvės sankryža, automobilis buvo sustabdytas. Jis sustojo, pamatė, kad sulaikytas galimai girtas vairuotojas, todėl pats išvažiavo. Minėtą automobilį sekė apie 7 kilometrus ir tai truko apie 15 minučių (b. l. 41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.19 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas (,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))), kuris blaškosi per kelią (b. l. 3-5).
Iš 2021 m. rugsėjo 25 d. R. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pranešimas, kad važiuoja neblaivus vairuotojas. Buvo sustabdytas automobilis ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pasakė, kad vartojo alkoholį 2021 m. rugsėjo 24 d. Asmeniui pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 1,96 prom., antro – 2,13 prom. girtumas (b. l. 8).
Iš 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.27 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. Z. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 9).
Iš alkoholio matuoklio kvito matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.37 val. S. Z. nustatytas 1,96 prom. girtumas, o 20.55 val. 2,13 prom. girtumas (b. l. 10, 11). Patikros sertifikatas Nr. 1486129 galioja iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 12).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis automobilio ,,Renault Trafic“ (2.5 dCi 140, 2004 m.) kaina Lietuvoje su PVM – 2240 Eur (b. l. 15).
Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas yra S. Z. (b. l. 86).
Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,Renault Trafic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pridėtos nuotraukos (b. l. 26, 28-34).
Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 5 ,,Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai (b. l. 44-45).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. Z. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija ir antrą kartą nustatė 2,13 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad S. Z. vairavo automobilį neblaivus, taip pat patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiais liudytojais). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. Z. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Z. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė paskirtą baudą mokėti dalimis bei esant galimybei netaikyti turto konfiskavimo (b. l. 93-94, 95).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. Z. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
S. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Z. anksčiau neteistas (b. l. 92), administracine tvarka baustas (b. l. 89-91), dirbantis (b. l. 88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. Z. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
S. Z. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
S. Z. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.38 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 9.48 val. (b. l. 52, 66). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti S. Z. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
S. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, judrioje Vilniaus miesto gatvėje. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 26 d., t.y., nuo nutarimo, kuriuo S. Z. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 62-63). Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
S. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (VIN (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam S. Z. (b. l. 86). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 2240 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 15), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė S. Z. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. Z. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas S. Z. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (VIN (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. kovo 28 d., turto saugotojas – S. Z. (b. l. 74). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
S. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 62-63). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o S. Z. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Automobilio ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo UAB ,,Tomadas“ aikštelėje išlaidas sudaro 15,00 Eur su PVM (b. l. 17). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Vokas su CD laikmena – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. Z. (S. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Z. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. Z. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.38 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 9.48 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), dydžio.
Paskirti S. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. rugsėjo 26 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (VIN (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. kovo 28 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o S. Z. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš S. Z. 15,00 Eur (penkiolika eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo pavedimo laukelyje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Voką su CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 6 (šešis) mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, gavėjo kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.