Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalis dėl S. B. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 45 paroms arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šios bausmės ir 21 MGL (2 625 Lt) dydžio bauda, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant ir S. B. paskirta subendrinta bausmė 45 parų areštas ir 50 MGL (6 250 Lt) bauda; į atliktą bausmę įskaityta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendį atlikta bausmė ir laikyta, kad S. B. nubaustas 45 parų arešto bausme ir 29 MGL (3 625 Lt) bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas. Nuteistojo S. B. nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė 45 MGL (5 625 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda; į šią bausmę visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendį, ir nustatyta, kad S. B. turi sumokėti 29 MGL (3 625 Lt) dydžio baudą; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-349/2008 ieškovo R. L. ieškinys tenkintas iš dalies; ieškovui R. L. iš atsakovo S. B. priteista 40 487,11 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Generalinėje prokuratūroje iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gautas nuteistojo S. B. pareiškimas, kuriame prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2015 m. kovo 23 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes aplinkybės, kad pareiškėjas mano, jog jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir, nagrinėjant bylą, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Nuteistasis S. B. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas bylą atnaujinti, ją išnagrinėti žodinio proceso tvarka, įpareigoti prokuratūrą baudžiamojon atsakomybėn patraukti kaltus asmenis, o jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nuteistojo S. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 23 d. nutarimo atmetė.

Teismas nurodė, kad bylą išnagrinėjus instancine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartyje konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo S. B. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika atitinka to paties straipsnio 1 dalį, todėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje patvirtino, kad V. B. 2006 m. liepos 31 d. savo namuose Panevėžio rajone, II Rodų kaime, likviduotos ŽŪB „Nevirupis“ pajininkų, kuriems perduoti „sandėlis „Angaras“, naftos bazė, garažas, plūgas“, sąrašo kopijoje, pavadinime, kopijavimo būdu, prieš tai uždengęs pirminį tekstą, taip panaikindamas žodžius „ŽŪB „Nevirupis“ bei įrašydamas žodžius „Pajininkai, II Rodai, nugriovimui“, užbraukdamas žodžius „Naftos bazę, sandėlį, vandens bokštą“ ir įrašydamas žodžius „Kompleksas nugriovimui“, pačiame sąraše vietoje grafų „Garažas“, „Plūgas“ įrašydamas vieną naują grafą „parašas, kodas, sumą gavau“ bei prieš grafą „eilės numeris“ įrašydamas grafą „sutinku“, suklastojo tikrą dokumentą; grafoje „sutinku“ surinkęs pajininkų, įrašytų sąraše, parašus, šį suklastotą dokumentą pateikė nukentėjusiajam V. K., prisistatydamas kaip pajininkų atstovas; S. B. su juo pasirašė sutartį, kad, atstovaudamas 26 pajininkų grupei ir turėdamas visų pajininkų sutikimą, parduoda metalinį angarą ir dvi fermas su priestatu, esančias Panevėžio rajone, II Rodų kaime; šiuos S. B. veiksmus teismas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad S. B., neturėdamas tam įgaliojimų, neteisėtai, remdamasis jo suklastota pajininkų sąrašo kopija, 2006 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pardavęs V. K. nusigriauti dvi fermas su priestatu, esančias Panevėžio rajone, II Rodų kaime, priklausančias R. L., nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d., pasitelkęs kitus asmenis – V. K. ir R. P., kurie apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, tyčia, išardant dvi fermas su priestatu, sunaikino svetimą turtą; šiuos jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą S. B. skundo argumentą, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis tik prieštaringais ir nenuosekliais V. K., A. P. ir R. L. parodymais, kadangi teismai S. B. kaltę dėl pareikštų kaltinimų grindė byloje esančių objektyvių faktinių duomenų visetu, t. y. liudytojų parodymais, 2006 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2006 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos sprendimo kopijomis.

Teismas nustatė, kad S. B. teismui pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. V3-1700, iš kurio matyti, kad teritorijoje prie pastatų mėtosi įvairios atliekos, kurios priklauso įmonei „Medis“, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad fermos su priestatu, esančios Panevėžio rajone, II Rodų kaime, priklausė būtent R. L., o pareiškėjui nusikaltimo padarymo metu buvo svetimas turtas, kurį jis sunaikino.

Teismas nurodė, kad, S. B. teigimu, būtina apklausti liudytojais J. L. bei J. Š., nes minėtų liudytojų parodymai leis susidaryti pilną situacijos vaizdą, kad jis dokumentų neklastojo ir pastatų nenugriovė, tačiau, teismo teigimu, šie S. B. nurodyti duomenys nepaneigia teismų sprendimuose įvertintų faktinių duomenų viseto, kuris patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytas išvadas, jog S. B. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis skunde nurodo, jog tikslinga skirti sutarties rašysenos ekspertizę, tačiau ekspertizės paskyrimo klausimą Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija motyvuotai išsprendė, bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka.

Teismas darė išvadą, kad nuteistasis S. B. skunde pakartojo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. apkaltinamajame nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartyje jau aptartas faktines aplinkybes, pateikia savo subjektyvų teismo ištirtų įrodymų, veikų kvalifikavimo vertinimą, tačiau nuteistojo nurodyti duomenys nepatvirtina, kad jis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnes nusikalstamas veikas, negu tos, už kurias yra nuteistas.

Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro išvada, kad S. B. aiškinimas, jog apygardos teismo teisėjai, jo atžvilgiu priėmę apkaltinamąjį nuosprendį, buvo nesąžiningi, negali būti pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog teisėją A. Š. galimai siejo korupciniai ryšiai su R. L., V. K. ar A. S., be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmininkavęs teisėjas A. Š. tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, kurie nesusiję su šia baudžiamąja byla, buvo išteisintas. Teismas pažymėjo, kad nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinta, kad S. B. bylą nagrinėdami teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, todėl S. B. nurodyta aplinkybė neatitinka BK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių.

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad naujos, teismų neįvertintos, jiems buvusios nežinomos aplinkybės, dėl kurių galima būtų panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, o bylą atnaujinti, nepaaiškėjo, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2014 m. sausio 23 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir naikinti šį teisėtą ir pagrįstą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą nėra įstatyminio pagrindo.

Nuteistasis S. B. skundu prašo bylą atnaujinti, ją nagrinėti žodinio proceso tvarka ir S. B. išteisinti.

Nuteistojo teigimu, jis nuteistas nesant nusikaltimo sudėties. Nusikalstama veika pilnai atitinka V. K. veiksmus, nes jis organizavo ūkio pastatų griovimą ir statybinių medžiagų prekybą, užsiėmė ūkine-komercine veika, o mokesčių valstybei nemokėjo. Skunde nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, jog S. B. tikslas buvo apsaugoti kaimo gyventojus nuo apgavystės parduodant pajus, jis nieko bendra su pastatais ir jų griovimu, bei statybinių medžiagų prekyba neturėjo. V. K. tikslas buvo apgaulės būdu įsigyti statybines medžiagas ir jas parduoti, atsakomybė tenka vykdytojui, todėl atsakyti turėtų V. K.. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai yra privaloma notarinė forma, o tokios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Skunde pažymima, kad nepagrįsti apygardos teismo argumentai dėl dokumentų klastojimo, kadangi palyginus ŽŪB „Neverupis“ pajininkų sąrašą ir tariamai suklastotą dokumentą, tame dokumente, kur yra įrašyta „karvidžių kompl. nugriovimui“, pajininkų parašų nėra. Pajininkų sąraše, kuriame yra visų pajininkų parašai, yra kalbama tik apie naftos bazę, sandėlį, angarą, o teismų sprendimuose minimas plūgas, kurio pajininkai neturėjo. Akivaizdu, kad teismui buvo pateikti ne tie pajininkų sąrašai.

Nuteistojo S. B. skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistasis S. B. prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal BPK 441 straipsnio 3 dalį skundas, paduotas dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę nuspręsti, jei nėra įstatyme nurodytų pagrindų, ar būtina konkrečiu atveju skundą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pateiktą skundą, teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra būtinybės nuteistojo S. B. skundą nagrinėti teismo posėdyje.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. B. skundą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atmestas S. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 23 d. nutarimo, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistasis S. B. nagrinėjamu atveju prašė atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teigdamas, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kuriomis, jo teigimu, laikytinas netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nagrinėjamu atveju S. B. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Patikrinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, šis nuosprendis buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kasacinį skundą 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkino iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeitė.

Nuteistasis S. B., grįsdamas skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, nurodo argumentus, susijusius su įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių, nutarties), priimtų baudžiamojoje byloje, kurią siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagrįstumu. Nuteistojo skunde teigiama, kad jis nuteistas nepagrįstai, nesant nusikaltimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. B. kaltės klausimas buvo išspręstas instancine tvarka ir, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kasacinį skundą 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkino iš dalies. Tai, kad S. B. nesutinka su teismų atliktu pajininkų sąrašų vertinimu, laikytina ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pradėti procesą, bet nuteistojo nuomone dėl įrodymų vertinimo. Be to, iš skundo matyti, kad apeliantas nurodo, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai yra privaloma notarinė forma, o tokios formos nesilaikymas daro nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties vertinimo yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. B. kasacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimas, nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė skundą dėl minėto nutarimo. Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo ją naikinti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.