Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2022 m. vasario 16 d. apie 16.00 val. bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina S. Š. metu elgėsi agresyviai, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną S. Š., tai yra iš priekio rankomis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji S. Š. nugriuvo ant kėdės, po to kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į kairį petį bei iš priekio sugriebęs už kaklo bandė ją smaugti, taip sukėlė fizinį skausmą savo motinai.

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2021 m. gyvena pas savo motiną S. Š. bute (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra nuomojamas, nuomininkė yra jo motina. Jis yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą. Taip pat dirba neoficialiai statyboje, yra vidaus apdailos darbuotojas. 2022 m. vasario 16 d. apie 18 val. turėjo išskristi į Daniją dirbti autoservise Kopenhagoje, pakvietė vienas jo pažįstamas, kuris ten dirba. 2022 m. vasario 16 d. apie 16 val. žodinio konflikto su motina S. Š. metu, iš priekio rankomis savo motiną pastūmė, o kai mama nugriuvo ant kėdės, tai jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį petį (kiek kartų, neatsimena, ne mažiau kaip du kartus), po ko iš priekio sugriebė rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti, tačiau iškart paleido. Kodėl jis taip padarė, paaiškinti negali. Gal dėl to, kad ji pradėjo jį kaltinti, kad jis neva ją nori palikti, kad ji viena, kad jai reikalinga pagalba, o visi vaikai išvyko gyventi ir dirbti iš Lietuvos. Jis supyko ir įvyko minėtas konfliktas. Jis turi kur gyventi, gyvens nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Jo brolis O. Š. jau 2022 m. sausio mėn. pabaigoje išvyko dirbti į Belgiją, kitas brolis dabar kariuomenėje. Po įvykio jis išvažiavo į oro uostą tikslu išskristi į Daniją, tačiau jo neįleido į lėktuvą, nes jis prieš tai suspėjo prisigerti. Po to, kai nepavyko išskristi į Daniją, nusprendė grįžti pas motiną. Kai grįžo, motina iškvietė policiją. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką (b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad apie 16 val. (duomenys neskelbtini), su sūnumi M. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl kuprinės, į kurią ji norėjo įdėti jo Covid testo atsakymą, kadangi sūnus turėjo išskristi į Daniją, dėl ko jos sūnus ją pastūmė ir ji parkrito ant kėdės. Tada jis ėmė ją mušti kumščiu į kairį petį, kiek kartų trenkė, nepamena, taip pat buvo pagriebęs už gerkles ir bandė ją smaugti, ji pradėjo verkti ir jis ją paleido. Atvažiavo draugai ir jį išvežė i oro uostą. Dėl šio įvykio nepranešė iškart policijai bet 2022 m. vasario 16 d. apie 21.40 sūnus grižo į namus ir pradėjo daužyti į duris, ji išsigando, kad jos vėl nesumuštų ir paskambino policijai. Ne pirmą kartą prieš ją smurtauja sūnus, bet į policiją ji nesikreipė (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji S. Š. parodė, kad jos sūnus M. Š. yra neblogas žmogus, geras, įvykio metu jis girtas nebuvo. Ji civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Sūnui M. Š. atleidžia, jam jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 42-45).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2022 m. vasario 16 d. 23.04 val. M. Š. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 58).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios S. Š. kaklo iš priekio yra kraujosruvos bei ant kairės rankos yra kraujosruva (b. l. 47-52).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. Š. pareigūnui pasakė, jog jos sūnus M. Š. ją sumušė 2022 m. vasario 16 d. apie 16 val., tačiau policijai ji nepranešė, nes pagalvojo, kad jis jau išvyko į Daniją, tačiau sūnus grįžo, todėl ji paskambino į policiją. Matosi, kad lauke stovi su buteliu rankoje M. Š. Buto duris atidarė S. Š., ji parodė pareigūnui kairę ranką, matosi kraujosrūva, taip pat ji pasakė, kad sūnus ją pastūmė, po ko sudavė vieną smūgį į galvą iš kairės pusės, po ko sudavė smūgį į kairę ranką (b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 16 d. apie 18 val. turėjo išskristi į Daniją dirbti autoservise Kopenhagoje. Tą pačią dieną apie 16 val. žodinio konflikto su motina S. Š. metu, iš priekio rankomis savo motiną pastūmė, o kai mama nugriuvo ant kėdės, tai jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį petį (kiek kartų, neatsimena, ne mažiau kaip du kartus), po ko iš priekio sugriebė rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti, tačiau iškart paleido. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios S. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 122, 124, 126). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 128).

Dėl skirtinos bausmės, kitų klausimų

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. Š. – teistas (b. l. 111-113), administracine tvarka baustas (b. l. 101-110), nedirbantis (b. l. 98-100), (duomenys neskelbtini) konsultuotas/gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 115), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 117), (duomenys neskelbtini) gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 119).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. vasario 16 d. 20.30 val. iki 2022 m. vasario 17 d. 15.39 val. (b. l. 55-57, 61-62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, o asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina teisėtam savininkui M. Š. (b. l. 63-65, 66-70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Š. galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 16 d. 20.30 val. iki 2022 m. vasario 17 d. 15.39 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. Š. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui M. Š.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.