Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą – M. K., jo gynėjui advokatui R. L.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. birželio 2 d. nutartimis priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ taikymas pratęstas.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. liepos 26 d. nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pratęsta.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. rugsėjo 5 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas, kuriame siūloma M. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“ taikymą nutraukti. Teikime nurodyta, jog M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stebimas ir gydomas priverstinai ambulatoriškai nuo 2024 m. sausio 16 d. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad augo vaikų globos namuose, vėlavo ankstyvoji psichomotorinė raida. Stebėti sunkumai akademinėje veikloje, pagal spec. programa pabaigė 5 klases, tačiau neišmoko rašyti, skaityti, skaičiuoti, sunkiai ir neaiškia kalba, daugiau naudoja gestus. Nuo vaikystes stebimas gydytojų psichiatrų, diagnozuotas įgimtas protinis atsilikimas. Daug kartų pablogėjus psichikos būklei, vyraujant ažitacijai, autogresijai, agresyviam elgesiui kitų atžvilgiui, yra gydytas psichiatrijos ligoninėse, skirtas gydymas neuroleptikais bei jų deriniais, augmentuojant normotimikais, benzodiazepinais, tačiau medikamentinio gydymo fone būklė išlieka nestabili. Pacientas atsisakydavo vartoti vaistus, daug kartų kviesta policija. Pacientas kelis paskutinius metus yra apgyvendintas (duomenys neskelbtini).

Teikime pažymėta, kad nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 29 d. atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, išvada – F71.1 Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio gydymo. Pacientas 2019 m. birželio 19 d. – 2020 m. gruodžio 17 d. pirmą kartą gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis (grasino nužudyti kita soc. globos namų gyventoją, šaliku smaugė med. personalo darbuotoją). Po stacionarinio gydymo gyveno (duomenys neskelbtini), kur sunkiai adaptavosi, stebėtas agresyvus impulsyvus neprognozuojamas elgesys, tad buvo kreiptasi į teismą dėl PMPP pakeitimo. Pacientas 2021 m. liepos 28 d. stacionarizuotas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, remiantis 2021 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria pacientui pakeista PMPP – iš priverstinio ambulatorinio gydymo į priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir spec. poreikiai neterminuotai. Panevėžio apylinkes teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, išrašytas iš ligonines į „(duomenys neskelbtini)“ socialinės globos namus.

Priverstinio ambulatorinio gydymo metu pacientui buvo teikiamos gydytojo – psichiatro, socialinio darbuotojo, slaugytojo konsultacijos. Priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu (6 mėn.) paciento būklė buvo stabili. Pacientas gyd. psichiatro lankytas namuose. Socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ personalas užtikrino medikamentų vartojimą, pacientas nurodymus vykdė. Psichikos būsena: orientacija aplinkoje nenustatoma dėl riboto verbalinio kontakto. Afekto raiška stokojanti brandos, neadekvati, kintanti. Mąstymas konkretus, mažo produktyvumo. Dėmesio koncentracija silpna, impulsų kontrolė silpna. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių ir ketinimų konsultacijos metu nekonstatuota. Būklei nekritiškas, ryškus intelekto deficitas. Įvertinus paciento būklę, rekomenduoja nutraukti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, kad teikimą palaiko. Paaiškino, kad pacientui nustatytas vidutinio sunkumo protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, jis turi sutrikusią judesių kontrolę, jam sunku viską suvaldyti. Šiuo metu jis yra gan ramaus elgesio, būklė pagerėjusi dėl medikamentų vartojimo. Jis yra konkretaus mąstymo. Kol veikia medikamentai, viskas yra neblogai. Gydymas taikomas apie 6 mėnesius, viskas susitvarkė. Savarankiškai savo gerbūvio negali užsitikrinti. Jam toliau gyvenant socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, socialinis pavojingumas yra išnykęs.

Socialinio globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmeniui yra reikalinga priežiūra, kadangi nekontroliuoja savo impulsų. Jis gyvena ne vienerius metus globos centre, atvyko iš (duomenys neskelbtini). Artimųjų neturi, jam yra paskirta socialinė globa. Socialinės globos namuose galima užtikrinti dienos režimą, su juo dirba daug darbuotojų. Šiuo metu sumažėjęs pavojingumas, tačiau jo užtikrinti negali. Riboti jo negali, jei asmuo pasišalintų, iš karto informuotų policiją.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi asmens būklė yra pagerėjusi, šiai dienai išnykęs pavojingumas.

M. K. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu teikimą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad M. K. nustatyta diagnozė – F71.1. Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio gydymo. Teikime pažymėta, kad priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu (6 mėnesius) paciento būklė buvo stabili, jis vykdė socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ personalo nurodymus dėl medikamentų vartojimo. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių ir ketinimų konsultacijos metu nekonstatuota. Nors ryškus intelekto deficitas, išlieka ribotas verbalinis kontaktas, silpna dėmesio koncentracija, tačiau pusę metų nepastebėta agresyvaus elgesio, režimo laikymąsi užtikrina socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ personalas.

Be kita ko tiek gydytoja psichiatrė, tiek socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nebereikia taikyti priverstinio pobūdžio medicininių priemonių, tęstinis gydymas gali būti ir yra užtikrinamas socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. psichikos ir sveikatos būklė yra stabili, pavojingumo sau bei socialinio pavojingumo šiuo metu nėra, vartoja medikamentus, jo priežiūrą ir gydymą užtikrina socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ personalas. Taigi, nors M. K. nėra pasveikęs, jo psichikos būklė yra pagerėjusi, socialinio pavojingumo nestebima, todėl tikslinga jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą tenkinti ir panaikinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.