Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi tik aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2018-08-01 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018-07-29 apie 03.10 val. (duomenys neskelbtini). gatvių sankirtoje, būdamas neblaivus (1,62 prom.), spardė specialiuosius remonto ženklus, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką; kad 2013-04-09 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį už tai, kad 2013-04-06 apie 00.45 val. klube „Zero“, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,25 prom.), necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Taip pat atsakovas nurodė, jog pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą: 2016-04-20, 2015-05-14, 2014-05-27 ir už kitus pažeidimus: 2020-07-17, 2017-02-10 už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone, vairuojant automobilį, 2017-10-10, 2014-02-13 už kelio ženklų nesilaikymą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas suvokė ankstesnių savo veiksmų beprasmiškumą, yra aktyvus visuomenininkas, dirba tarptautinėje kompanijoje, charakterizuojamas teigiamai, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, baigė jaunesniųjų vadų mokyklą, buvo paskatintas padėka, vedęs, augina mažametį vaiką. Prašė skundą patenkinti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK 2020-08-25 sprendimo Nr. 20-IL-20-01935-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (2020-08-18) buvo nubaustas: 2018-08-01 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018-07-29 apie 03.10 val. I(duomenys neskelbtini)gatvių sankirtoje, būdamas neblaivus (1,62 prom.), spardė specialiuosius remonto ženklus, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką; 2013-04-09 nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad 2013-04-06 apie 00.45 val. klube „Zero“, Kaune, M(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,25 prom.), necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Taip pat buvo baustas administracine tvarka: už greičio viršijimą 2016-04-20, 2015-05-14, 2014-05-27; už kitus pažeidimus 2020-07-17, 2017-02-10 už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone, vairuojant automobilį, 2017-10-10, 2014-02-13 už kelio ženklų nesilaikymą. Su paskirtomis baudomis sutiko, baudas sumokėjo. Minėti objektyvūs, patikimi ir neginčijami duomenys patvirtina, kad nustatyti pažeidimai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.