- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- I-235-406/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto Vyriausiajam Policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Kauno miesto Vyriausiajam Policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai R. B. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 20-TE-274, atsižvelgus į 2007 m. gegužės 24 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-145, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji, atlikdama savo pareigas, vilkino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1765-05 ir pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
R. B. teigia, kad ši tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nepadarė, atlikdama tarnybines pareigas, nurodytų teisės aktų nepažeidė. Skiriant tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgta į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, ankstesnę tarnybą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, kaltės (intelektualinio ir valinio momento) klausimo. Pareiškėja tvirtina, kad ji negalėjo skirti pakankamai dėmesio baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1765-05, nes darbo krūvis buvo labai didelis. Jos žinioje buvo trys bylos, kuriose buvo suimti įtariami asmenys ir reikėjo atlikti neatidėliotinus veiksmus, taip pat bylų, kuriose buvo įtariami nepilnamečiai, grupės asmenų. Atlikdama tyrimą tokiose sudėtingose prioritetinėse bylose, ji objektyviai fiziškai neturėjo galimybės laiku atlikti procesinių veiksmų mažiau reikšmingose bylose. Savo reikalavimus pareiškėja grindžia ir tuo, kad dėl nuolatinių budėjimų operatyvinės grupės sudėtyje, nedarbingumo, atostogų ji negalėjo planuoti tyrimo veiksmų ir dirbti dar intensyviau. Be to, vykstant dažnai ją kuruojančių prokurorų kaitai, nebuvo organizuojamas bylų tyrimas, duodami pavedimai. Prašo skundą tenkinti ir įsakymą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjai R. B. tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai. 2007 m. balandžio 26 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą iškelti pareiškėjai drausmės bylą už Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, t. y. nepagrįstą ikiteisminio tyrimo vilkinimą byloje Nr. 25-1-1765-05. Šiuo pagrindu buvo atlikta tarnybinio patikrinimo procedūra ir nustatyta, kad R. B. nurodytoje byloje per daugiau kaip 17 mėnesių, neatliko jokių pagrindinių tyrimo veiksmų, nesurinko reikalingų duomenų nusikalstamai veikai atskleisti, tyrimo veiksmų nederino su kuruojančiu prokuroru, nesiėmė priemonių, kad šis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Teigia, kad tokiais aplaidžiais
veiksmais R. B. pažeidė tarnybos drausmę ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atstovė teigia, kad pareiškėja, būdama nubausta dviem tarnybinėm nuobaudom ir toliau nesiima visų įmanomų priemonių atlikti ikiteisminius tyrimus per trumpiausią laiką, juos nepagrįstai vilkina, ignoruoja teisėtus prokurorų nurodymus, todėl jai Kauno mieto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu iškelta dar viena drausmės byla. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Policijos komisariatas - įstaiga, kurios pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais ir yra pagrįsta pavaldumo santykiais. Šie pareigūnai turi platesnius valstybinius valdingus įgaliojimus, tuo pačiu tokios įstaigos ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose. Siekiant užtikrinti šių įstaigų veiklos efektyvumą, tinkamą žmogaus teisių ir viešojo saugumo apsaugą, statutinių santykių specifika kelia vidaus reikalų pareigūnams žymiai didesnius reikalavimus nei kitiems valstybės tarnautojams. Statutiniai pareigūnai privalo besąlygiškai vykdyti įstatymo reikalavimus, aukštesniojo pareigūno nurodymus, užduotis ar pavedimus, priešingu atveju tai galėtų destabilizuoti policijos veiklą, keltų pavojų viešajam interesui.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau –Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Būtent visos šios nurodytos nusižengimo sudėtinės dalys tikrintinos skiriant tarnybinę nuobaudą.
Neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu.
Vienas iš svarbiausių policijos uždavinių - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 punktas)
Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas per trumpiausią laiką yra nustatyta įstatyme – Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 2 straipsnyje. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta būtent už šio straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. BPK 2 str. nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o BPK 176 straipsnio 1 dalis įpareigoja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Nors baudžiamojo proceso įstatyme ir nėra reglamentuoti konkretūs ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas gali tęstis nenustatytą laiką. Atliekant ikiteisminį tyrimą būtina vadovautis tokiais teisės principais kaip operatyvumas, koncentruotumės, ekonomiškumas ir siekti greito ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Operatyvus, per protingus terminus atliktas ikiteisminis tyrimas yra svarbi baudžiamojo proceso dalyvių teisėtų interesų garantija ir tai padeda visapusiškiau ištirti bylos aplinkybes, todėl kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina stengtis nevilkinti ikiteisminio tyrimo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje vienu iš žmogaus teisių ir teisės į tinkamą procesą elementu laikoma asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Toks teisinis principas taikytinas ir įgyvendinant baudžiamojo proceso uždavinius - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Protingo termino turinys ir sąvoka sietina su tokiais kriterijais kaip bylos sudėtingumas, tyrimą atliekančio tyrėjo elgesys, bylos esmė.
Tarnybinis nusižengimas, remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi, yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-01765-05 dėl savavaldžiavimo pagal UAB „(Duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareiškimą buvo pradėtas 2005 m. lapkričio 15 d. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad per 17 ikiteisminio tyrimo mėnesių R. B. neatliko jokių pagrindinių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad R. B. tik 2007 m. gegužės 9 d. pareikalavo pagrindinius nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinančius duomenis (baudžiamoji byla, b. l. 11), tik 2007 m. gegužės 16 d. apklausė pareiškėją A. V. (b. l. 48). Taigi pareiškėja akivaizdžiai nevykdė įstatyme ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.
Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo skirti pakankamai dėmesio baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1765-05, nes darbo krūvis buvo labai didelis, ji turėjo tris bylas, kuriose buvo suimti įtariami asmenys ir reikėjo atlikti neatidėliotinus veiksmus, taip pat bylų, kuriose buvo įtariami nepilnamečiai, bylų, kuriose įtarimai pareikšti grupei asmenų. Atlikdama tyrimą tokiose prioritetinėse bylose, ji objektyviai fiziškai neturėjo galimybės atlikti veiksmų mažiau reikšmingose bylose. Taip pat ji budėjo operatyvinės grupės sudėtyje, sirgo, buvo atostogose, todėl dėl to taip pat negalėjo planuoti tyrimo veiksmų ir dirbti dar intensyviau.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo pakankamai didelis, tačiau nustatant jos neveikimo, kurio pagrindu konstatuotas bylos vilkinimo faktas, subjektyvųjį pagrindą vertintinos visos faktinės aplinkybės, t. y. laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki drausmės bylos iškėlimo ir per šį laiką atliktų bei neatliktų procesinių veiksmų kiekis, jų pobūdis, bylos esmė, jos sudėtingumas, realus galėjimas bei laiko sąnaudos procesiniams veiksmams atlikti ir pačios tyrėjos elgesys.
Prokuroro nutarime iškelti drausmės bylą bei tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardinti pagrindiniai tyrimo veiksmai, kurių R. B. neatliko yra visiškai nesudėtingi, nereikalaujantys ypatingų laiko sąnaudų ar pastangų, todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo laiką nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki drausmės bylos iškėlimo (17 mėnesių) darytina išvada, kad pareiškėja per tokį ilgą laiko tarpą, susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, nepriklausomai nuo to, kad kitos jai priskirtos baudžiamosios bylos buvo sudėtingos, objektyviai galėjo atlikti visus būtinuosius procesinius veiksmus ir baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1765-05, nustatant nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei tokios veikos aplinkybes. Jos neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjos nurodytos priežastys - nedarbingumas, atostogos, prokurorų kaita taip pat objektyviai nepateisina jos neveikimo - ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimo. Pabrėžtina, kad visos šios reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir į jas atsižvelgta skiriant tarnybinę nuobaudą bei parenkant jos rūšį.
Baudžiamojoje byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad R. B. visiškai jokių procesinių veiksmų neatliko po kelis mėnesius, savo būsimų veiksmų nederino su kuruojančiais prokurorais. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. darbo rezultatai yra vieni prasčiausių Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio Policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, nors pagal liudytojo V. B. parodymus darbo krūvis nebuvo didesnis nei kitų tyrėjų.
Liudytoja R. J. patvirtino, kad baudžiamoji byla Nr. 25-1-01765-05 dėl savavaldžiavimo buvo nesudėtinga ir ikiteisminis tyrimas dėl R. B. neveikimo ir aplaidumo buvo akivaizdžiai vilkinamas, vyko nepateisinamai per ilgai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus
faktus, jų teisinį pagrindimą bei pasiūlymą dėl pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn šios išvados pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimo R. B. . Drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nepažeista, drausminė nuobauda paskirta atsižvelgus į jo padarymo priežastis, nusižengusiosios kaltės laipsnį, asmenybę ir yra adekvati pažeidimo pobūdžiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.