- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2-22997-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo – nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcine bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 112,06 skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad tiekia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Patalpų nuomininkas P. P. yra miręs. Nuomos sutartyje nėra numatyta atskiros nuostatos dėl pareigos mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas. Ieškovės teigimu, įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Atsakovė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., todėl susidarė 112,06 Eur įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
4. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį neginčija aplinkybės, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Paaiškino, kad minėtas butas, 2001 m. liepos 11 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 39, sudarytos tarp UAB „Bendruva“ ir P. P., buvo išnuomotas P. P. 2009 m. lapkričio 9 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perėmė aukščiau nurodytos 2001 m. liepos 11 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties, nuomotojo teises ir pareigas, Susitarimu nuomininkas (P. P.) įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti tiek sutarties, tiek nurodyto Susitarimo sąlygas. Pažymi, kad Susitarimo 6 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus (namo savininkų bendrijos) ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2012 metų, veikdama 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Remiantis ieškovės byloje pateikta medžiaga, ieškinyje nurodomu skolos laikotarpiu, ieškovė gaudavo atitinkamus mokėjimus už savo teikiamas paslaugas (pvz. 2019 m. balandžio mėn. – 5 Eur, 2019 m. gegužės mėn. – 40 Eur). Atsakovės teigimu, ji jokių sąskaitų nei iki, nei per ieškinyje nurodomą skolos laikotarpį nėra gavusi ar apmokėjusi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė galutinį reikalavimą padengti skolą atsakovei pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 8 d. patikslindama ieškinį. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad nurodoma skola buvo dengiama būtent P. P. atliktais mokėjimais. Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas P. P. 2020 m. sausio 17 d. mirė, todėl prarado teisinį subjektiškumą (civilinį teisnumą ir veiksnumą) ir negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 str. 1 d., kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė, nepaisant sau žinomų ir byloje esančių duomenų, jog P. P. skolos laikotarpiu buvo patalpų nuomininkas, faktiškai naudojosi patalpomis, mokėjo ieškovei mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas paslaugas, skolą už šias paslaugas bando išieškoti iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovei priklauso ginčo butas nesudaro pagrindo reikalauti iš jos skolos už buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais ir tenkinami, kadangi tokiu būdu būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuomet faktinis vartotojas, nevykdydamas tinkamai savo įsipareigojimų, išvengtų atsakomybės ir neigiamų padarinių našta nepagrįstai būtų perkeliama gyvenamųjų patalpų savininkui. Visų antra, ieškovė pateiktoje 2019 m. kovo mėnesio sąskaitoje, serija NBG19040463, „už suteiktas paslaugas 2019 m. kovo mėn.“ bei Ataskaitoje (likutis periodo pradžiai), nurodoma, kad jau yra susidariusi 38,30 Eur skola. Pažymėtina, kad ieškovė 38,30 skolą įtraukia į bendrą ieškinyje nurodomą 112,06 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., jokių duomenų iš kur susidarė nurodomas 38,30 Eur įsiskolinimas ieškinyje nėra.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad nuomos sutartis, kuria atsakovė siekia perkelti pareigą mokėti už administravimo išlaidas nuomininkai, nebuvo išviešinta. Nagrinėjamu atveju yra prašoma priteisti įsiskolinimą už administravimo paslaugas, kurios yra suteikiamos bendrojo naudojimo objektams, t. y. paslaugos teikiamos namui, o ne išskirtinai atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Teikiamų paslaugų kaina yra apskaičiuojama ne pagal faktinį naudojimąsi tam tikromis paslaugomis apimtį, o pagal konkrečius nustatytus normatyvus. Ieškovė nurodo, kad šių paslaugų apimčiai neturi įtakos patalpų faktinio valdymo faktas, t. y. netgi patalpoms esant ginčo laikotarpiui negyvenamam, šių paslaugų apimtis nepasikeistų. Paslaugos, už kurias prašoma priteisti skolą, buvo teikiamos nepriklausomai nuo to, kas bute gyveno ar negyveno iš viso. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai perkelia nuomininkui prievolę mokėti už administravimo išlaidas, kadangi atsakovei prievolė kilo iš nuosavybės teisės, o ne iš valdymo fakto. Ieškovė aiškindama 112,06 Eur mokėjimų likučio susidarymą, pažymėjo, jog tikslingiausia atsižvelgti į skolų valdymo žiniaraščio stulpelyje „Likutis periodo pradžiai“ įrašą „201903“ įrašytą likutį 38,30 Eur, kadangi ši suma yra padengta atsakovęs atliktais mokėjimais, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Ieškovė pažymi, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė jai sumokėjo 45,00 Eut sumą, kuri buvo skirta padengti nurodytą 38,30 Eur skolos likutį (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktame triplike nurodo kad skolos susidarymo laikotarpiu nuomininkas P. P. mokėjo už ieškovės teikiamas paslaugas (pvz. 2019 m. balandžio mėn. – 5 Eur, 2019 m. gegužės mėn. – 40 Eur), ieškovė žinojo (tą patvirtino ir procesiniuose dokumentuose byloje), jog butu ir paslaugomis naudojasi nuomininkas P. P., priiminėjo iš nuomininko įmokas už paslaugas. Buto nuomininkas turėjo pareigą tinkamai vykdyti sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iš jos kylančias nuomininko pareigas, t. y. pareigą mokėti už administravimo, komunalines paslaugas, eksploatavimo paslaugas tenka nuomininkui. Priešingu atveju, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai faktinis paslaugų vartotojas nebūtų įpareigotas apmokėti už faktiškai gaunamas paslaugas, nors tokia jo pareiga kyla tiek iš sutarties, teisės aktų nuostatų, tiek iš teismų praktikos. Akcentuoja, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai ar kiti faktiniai vartotojai, šias išlaidas privalo atlyginti savivaldybė. Tai paaiškinama tuo, kad administratorius, kaip privatus juridinis asmuo, užsiimantis atitinkama ūkine–komercine veikla, siekia gauti materialios naudos (pelno) tenkindamas privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis) išreikšdamas sutikimą būti paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo administratoriumi turi įvertinti savo veiklos riziką ir numatyti dėl tokios veiklos vykdymo atsirandančius padarinius. Atsakovė pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o faktinis buto naudotojas skolos laikotarpiu buvo P. P., kuri turėjo pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų išlaikymu.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prieštaravimų dėl tokios bylos nagrinėjimo formos nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1948 pagrindu ieškovė paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė; nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 870. Minėtas butas 2001 m. liepos 11 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 39, sudarytos tarp UAB „Bendruva“ ir P. P., buvo išnuomotas nuomininkui P. P.. 2009 m. lapkričio 9 d. susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perėmė aukščiau nurodytos 2001 m. liepos 11 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties, nuomotojo teises ir pareigas, o nuomininkas (P. P.) įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti tiek sutarties, tiek nurodyto susitarimo sąlygas. Buto nuomininkas P. P. 2020 m. sausio 17 d. mirė.
9. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad prašomas priteisti įsiskolinimas už bendrajai dalinei nuosavybei teiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kai ginčo bute gyveno ir faktiškai teikiamomis paslaugomis naudojosi nuomininkas, todėl atsakovei negali atsirasti prievolės atsiskaityti už ginčo laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas. Atsakovės vertinimu, faktas, kad nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai ar kiti faktiniai vartotojai, nesudaro pagrindo reikalauti, kad šias išlaidas atlygintų savivaldybė, kaip patalpų savininkė.
10. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą galima įgyvendinti įsteigiant bendrijas, sudarant jungtinės veiklos sutartis arba paskiriant bendrojo naudojimo objektų administratorių, dėl kurio pasirinkimo sprendimą priima butų ir kitų patalpų savininkai, o paskiria savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 1- 2 dalys). Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek materialinėse teisės normose, tiek Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose reglamentuota bendrojo naudojimo objekto administratoriaus paskyrimo tvarka, numatyta, kokiais pagrindais yra išrenkamas ar paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
11. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad ieškinio materialinis teisinis reikalavimas kildinamas iš administracinio akto, kadangi ieškovė (administratorius) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2012 metų, veikdamas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu.
12. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).
14. Kaip minėta, 2001 m. liepos 11 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 39, sudarytos tarp UAB „Bendruva“ ir P. P., butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas nuomininkui P. P., kuris 2020 m. sausio 17 d. mirė. Nuomos sutartimi butas išnuomotas nuomininkui tikslu jame gyventi (sutarties 3 punktas). Nuomos sutarties 2.2. punkte sulygta, kad nuomininkas kas mėnesį turi sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. Aiškinant nuomos sutarties sąlygas, matyti, kad nuomos sutartyje aiškiai nebuvo sulygta, jog išlaidas už bendrajai dalinei nuosavybei teiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas administratoriui apmoka nuomininkas. Teismo vertinimu, buto faktinis valdymas gali sukurti tik prievoles apmokėti už konkrečiai valdytojui teikiamas paslaugas (prekes), kurių apimtis ir buvimas priklauso nuo valdytojo valios ir naudojimąsi šiomis paslaugomis (prekėmis). Prievolėms, kylančios iš nuosavybės teisės, neturi įtakos faktinis valdymo buvimas. Be to, šiai dienai savivaldybei priklausančio buto nuomos sutartis pasibaigusi mirus nuomininkui, todėl šios sutarties pagrindu negali būti keliamos prievolės materialinio subjektiškumo neturinčiam asmeniui.
15. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad nei nuomos sutartyje nei teisės aktuose, reglamentuojančiose administratoriaus veiklą, nenustatyta, jog tais atvejais, kai šių išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkas, jas privalo sumokėti patalpų savininkas – savivaldybė. Ši pareiga atsakovei yra nustatyta CK CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Taip pat atmeta argumentus, kad ieškovė neteikė savivaldybei jokių sąskaitų, priminimų, pranešimų ar kitų dokumentų dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai neatleidžia jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, nuo privalomosios pareigos atlyginti išlaidų dalį, tenkančią už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, būtent savivaldybė, kaip ginčo buto savininkė, galėjo ir privalėjo kontroliuoti tinkamą gyvenamųjų patalpų nuomininko pareigų vykdymą.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo buto nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), kas galimai turėjo įtakos ieškovei sprendžiant klausimą dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje nustatymo. Buto nuomos sutartyje ir buto perdavimo patikėjimo teise tarp šiuos sandorius sudariusių asmenų susiklostė atitinkamos teisės ir pareigos, bet šie sandoriai, jų neįregistravus viešajame registre, nesukūrė ir nepakeitė jokių santykių, atsiradusių tarp buto savininko ir namo, kuriame yra butas administratoriaus, t. y. ieškovės.
17. Teismas, įvertinęs faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kaip ginčo buto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su administratoriumi už ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama teismui pirminį ieškinį, pateikė skolų valdymo ataskaitą (Exel formatu). Kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. susidarė 112,06 Eur įsiskolinimas už bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas. Tikslindama ieškinį ieškovė pateikė pirminius duomenis (sąskaitas-faktūras), kuriais įrodinėja atsakovei apskaičiuotos skolos pagrįstumą. Kaip matyti iš byloje esančių ginčo objektui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, šiuose pirminiuose dokumentuose nurodytos sumos už atskiras suteiktas paslaugas iš esmės sutampa su skolų valdymo ataskaitoje esančiais duomenimis. Atsakovė neginčija atitinkamų tarifų už ginčo butui suteiktas paslaugas.
19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė tinkamai pagrindė prašomo priteisti įsiskolinimo dydį ir pagrindą, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinas 112,06 Eur įsiskolinimas.
20. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 112,06 Eur sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikė įrodymus apie patirtas 0,87 Eur išlaidas už bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų gavimą iš registrų ir 544,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sudaro 60,00 Eur išlaidos už pirminio ieškinio surašymą ir 484,00 Eur išlaidos už dubliko parengimą.
23. Įvertinus byloje kilusio ginčo teisės ir fakto klausimais sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (dviejų procesinių dokumentų, kurių argumentai iš esmės tapatūs, parengimas), pareikšto reikalavimo dydį (112,06 Eur), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinas 135,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už duomenų iš registrų gavimą ir 120,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.
24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas 121452091) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 112,06 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 06 ct) skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (112,06 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,87 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.