Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai bei atstovei pagal įstatymą Z. S.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, LR pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2016 m. liepos 24 d., apie 19.00 val., artimoje aplinkoje, t.y. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas ir mušdamas savo šeimos narius – nepilnametį sūnų L. S., gim. 2000 m., ir sutuoktinę Z. S., sukėlė šiems asmenims fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo nukentėjusįjį L. S., o būtent: ginčo metu sudavė vieną kartą delnu į veidą L. S., padarydamas jam odos nubrozdinimą nosies srityje, trenkė kumščiu į krūtinę bei smūgiavo riešu į sprandą sutuoktinei Z. S., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo sekmadienį, 2016 m. liepos 24 d., apie 18.00 val., kai jis grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), truputį išgėręs alaus ir degtinės. Viskas gavosi iš nieko, įvyko nesusipratimas, dėl šaukšto arbūzo. Namuose buvo jo sutuoktinė Z. S. ir sūnus L. S.. Sūnus valgė arbūzą, todėl jis paprašė sūnaus, kad šis ir jam duotų šaukštą arbūzo. Sūnus atsisakė, todėl jis sūnui vieną kartą atbula ranka sudavė per veidą, pataikė sūnui į nosį ir dėl to jam ėmė bėgti kraujas iš nosies. Ta vieta sūnui yra silpna. Sutuoktinė, pamačiusi, kad sūnui ėmė bėgti kraujas iš nosies, pradėjo šaukti ant jo. Tuomet, supykęs, kad ji užstoja sūnų, vieną kartą delnu sudavė jai į krūtinę ir vieną kartą delnu sudavė jai per veidą ir sprandą. Dėl savo elgesio gailisi, žada atsiriboti savo kampelyje ir gyventi su šeima toliau. Jis atsiprašė sūnaus ir žmonos, bet nori sustiprinti susitaikymą. Teigia, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Su paaugliu sūnumi sutaria gerai. Supranta, kad žmona labiausia norėtų, kad jis negertų ir jis pažada nebegerti, su tuo gali susitvarkyti savarankiškai, be medikų pagalbos. Jis buvo sulaikytas areštinėje pirmą kartą ir tai jį labai paveikė. Jis pažada nenaudoti smurto, padarė išvadas, bendrauti su žmona tiek, kiek ji pati leis ir leis galimybės.

Po kaltinamojo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, pats V. S. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusieji ir jo atstovai bei gynėjas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

2016-07-24 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad Z. S. pranešė apie įvykį bei apie tai, kad sutuoktinis trenkė sūnui į veidą bei kumščiu trenkė jai į širdies plotą, ranka trenkė per sprandą (5-6 b.l.).

2016-07-24 tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto iš kurių matyti, kad 2016-07-24 apie 19.47 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) nepilnametį pranešėją L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sumušė jo tėvas. Taip pat buvo nustatyta, kad V. S. supykęs, trenkė žmonai Z. S. ranka į kaklo sritį ir į krūtinę, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris įvykio vietoje buvo susijaudinusi, smurto žymių nesimatė. Smurtą patyręs asmuo L. S., paaiškino, kad tėvas V. S., kilusio žodinio konflikto metu, ranka trenkė jam į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Smurtą naudojęs asmuo V. S. neblaivus (1,16 prom. girtumas), smurtą patyrę šeimos nariai, blaivūs. V. S. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad sūnus jam nedavė paragauti arbūzo, todėl supykęs pradėjo žodiškai konfliktuoti su sūnumi. Neigė, kad sūnui ir žmonai, trenkė. Įvykio vietoje sulaikant V. S. pristatant jį laikino sulaikymo patalpas jis elgėsi ramiai, fizinės ar psichinės prievartos priemonės nebuvo naudotos (b. l. 8-9, 10-11).

2016-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

2016-07-24 liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotais nukentėjusiosios bei atstovės pagal įstatymą Z. S. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016-07-24 apie 19 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilo konfliktas. V. S. namuose, kambaryje, pradėjo kabinėtis prie jų sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. S. reikalavo, kad sūnus L. S. atiduotų jam savo arbūzo dalį. Sūnus L. S. pasakė, kad jam "nieko neduos". Po šių žodžių, V. S. delnu vieną kartą trenkė L. S. į veidą. Sūnui po smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji pati šį konfliktą matė, nes buvo tame pačiame kambaryje. Ji puolė ginti, sūnų L. S., tuomet V. S. kumščiu, vieną kartą jai trenkė į širdies plotą, ten, kur jai yra įdėtas širdies stimuliatorius. Ji išbėgo iš kambario į virtuvę, nes jai pasidarė labai bloga. Virtuvėje, V. S., priėjęs prie jos iš dešinės rankos riešo trenkė jai per sprandą. Sūnus L. S. iškvietė policiją bei greitosios pagalbos medikus. Viso konflikto metu V. S. buvo neblaivus. Anksčiau V. S. nebuvo smurtavęs prieš ją ar vaikus. Būdamas neblaivus V. S. tampa agresyvus. Neprieštarauja, kad kuomet V. S. bus paleistas iš areštinės į laisvę, gyventų jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nori, kad teismas V. S. įpareigotų negerti (b. l. 14-15, 18-19).

Nukentėjusioji bei nepilnamečio L. S. atstovė pagal įstatymą Z. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad patvirtina, jog ji su V. S. susitaikė, jam atleido, neturi pretenzijų.

2016-07-25 liudytojo apklausos protokole užfiksuotais nukentėjusiojo nepilnamečio L. S. parodymais bei jo apklausos vaizdo įrašu, iš kurių matyti, kad 2016-07-24 apie 18.30 val., jis grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tėtis V. S. ir mama Z. S.. Jis į namus parsinešė arbūzą. Perpjovęs arbūzą pusiau, vieną pusę pasiėmė sau ir valgė su šaukštu. Kitą pusę arbūzo jis paliko tėčiui ir mamai. Arbūzą jis valgė kambaryje prie kompiuterio. Šalia jo sėdėjo mama. Kai prie jo priėjo tėtis ir liepė duoti arbūzo ir jam, jis atsisakė tėčiui, kad jam yra palikta ant stalo. Tuomet tėtis griebė arbūzą. Kadangi jis arbūzo tėčiui nedavė, šis jam vieną kartą savo rankos atbulu delnu sudavė į nosį. Smūgio metu tėtis jam perbrėžė savo nagu nosį, todėl iš nosies ėmė bėgti kraujas. Jis išsigando tėvo tokio poelgio. Nosį jam skaudėjo. Tėvas jo atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Jis mano, kad tėvas taip pasielgė būdamas girtas. Mama jį gynė, rėkė ant tėvo, kad jis nelįstų prie jo, tuomet tėvas vieną kartą rankos kumščiu sudavė mamai per stimuliatorių, krūtinės srityje. Tuo metu jis išbėgo į kiemą skambinti policijai. Po to, mamai jau būnant virtuvėje, tėvas vieną kartą dešinės rankos riešu sudavė mamai per sprandą, sakė, kad jie su mama čia nebegyvens, kad jis ( tėtis) mamą nuvarys į kapus. kalbėdamas tėvas norėjo dar kartą trenkti mamai, bet jis mamą apgynė. Jie su mama išėjo iš namų ir jis dar kartą paskambino 112, kad būtų iškviesta ir greitoji medicinos pagalba, nes matė, kad mamai bloga. Į namus jie su mama įėjo tik po to, kai išvažiavo policija, o tėvas buvo sulaikytas. (b. l. 23-24).

Posėdžio metu nukentėjusysis L. S. patvirtino, jog su tėčiu susitaikė, jam atleido.

2016-07-25 specialisto išvada Nr. G 836/2016 (05), iš kurios matyti, kad Z. S. apžiūros metu sužalojimo žymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Neatmetama galimybė, kad užduotyje 2016-07-24 apie 19 val. smūgio sudavimo rankos delnu į krūtinę ir į sprandą, metu Z. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 27).

2016-07-25 specialisto išvada Nr. G 835/2016 (05), iš kurios matyti, kad L. S. apžiūros metu nustatytas odos nubrozdinimas nosies srityje, todėl L. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 29).

2016-07-24 asmens blaivumo testu Nr. 6810 (Drager mobile Nr. ARZH-0078), iš kurio matyti, kad 2016-07-24, 20:54 val., policijos pareigūnams tikrinant asmenų blaivumą, V. S. nustatytos 1,16 promilės girtumo (b.l. 47).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš kartu su juo gyvenantį nepilnametį sūnų L. S. ir sutuoktinę Z. S.. Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus neneigė, kad šeimyninio ginčo metu, tyčia ginčo metu sudavė vieną kartą delnu į veidą sūnui L. S. bei trenkė kumščiu į krūtinę, sudavė ranka į sprandą sutuoktinei Z. S.. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino specialistų išvados, jog V. S. šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo nukentėjusįjį L. S.. Todėl V. S. veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo V. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, tai patvirtino pats nepilnametis L. S., nukentėjusioji bei nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą motina Z. S., kurie jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia, ieškinio nereiškia. Kaltinamasis V. S. neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (42 b. l.), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka vieną kartą (43-45 b. l.), dirbantis (38,39 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, įskaitoje neįrašytas (41 b.l.). Dėl padaryto nusikaltimo V. S. nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, teismui pažadėjo nevartoti alkoholio, nesmurtauti prieš šeimos narius. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą jam susitaikius su nukentėjusiaisiais nepilnamečiu L. S. ir Z. S., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje prieš savo nepilnametį sūnų, sutuoktinę, o šiuo metu siejamas su ta pačia aplinka, kurioje padaryta nusikalstama veika, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, jog tokiomis sąlygomis bei priemonėmis bus pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, t.y. asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 eurų ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatė V. S. (72 b.l.). Taip pat nukentėjusiojo L. S. įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatas Antanas Cemnolonskas, kurio užmokestis paskaičiuotas - 34,74 eurų (66,67,75 b.l.). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas tiek kaltinamajam, tiek nepilnamečio nukentėjusiojo, negalinčio pasinaudoti savo teise atstovauti jo interesams pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamojoje byloje (BPK 51 str. 1 d. 9, 2, 10 p., BPK 55 str. 4 d., 5 d.). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su minėtų asmenų teise į gynybą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo, nukentėjusiojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (62-63 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 – 298, 301 – 308, 313 straipsniais, BK 38 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje – nutraukti kaltininkui V. S. ir nukentėjusiajai Z. S. bei nukentėjusiajam nepilnamečiui L. S., susitaikius.

V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu V. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokatų darbui apmokėti iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.