Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, Piotrui Orlovui, Stanislavai Jorudienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ gimęs „(duomenys neskelbtini)“ Kelmės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“ kolegijos moksleivis, gyvenantis Tauragė, „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,

N. T., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ gimęs „(duomenys neskelbtini)“ Tauragės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenantis Tauragė, „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį,

V. J., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ gimęs „(duomenys neskelbtini)“ Tauragės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyvenantis Tauragė, „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji T. G., N. T. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į gyvenamąją patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

T. G., N. T. ir V. J., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, 2011 m. liepos 24 d., apie 00 val., Tauragės m., „(duomenys neskelbtini)“, išlaužę namo rūsio lango stiklo paketą, kurio vertė 300 litų, įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, iš kurio pasikėsino pagrobti materialines vertybes, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ėmė veikti namo apsaugos signalizacija ir jie išsigandę iš nusikaltimo vietos pasišalino.

Be to, kaltinamasis N. T. prievartavo didelės vertės turtą.

N. T. 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, savo namuose „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės m. parašė grasinančio pobūdžio laišką, kuriame, neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai atvirai vertė nukentėjusįjį B. P. perduoti jam 50 000 eurų ( 172 500 litų), priešingu atveju, nesumokėjus nurodytos sumos, grasino fiziniu smurtu B. P. šeimos nariams bei turto sugadinimu. Minėtą laišką 2011 m. rugpjūčio 5 d. paliko Tauragės m. „(duomenys neskelbtini)“ prie B. P. darbovietės, apie tai telefonu pranešė B. P. ir tokiu būdu pastarajam perdavė laišką. Taip pat prievartavo turtą 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir rugpjūčio 5 d. kalbėdamas su B. P. telefonu.

V. J. išteisinti dėl kaltinimo, kad jis 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnė diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val. 30 min., Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. aikštelėje, prie UAB „Gralis“ servizo, po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą 2011-07-24 įsibraunant į J. P. namą, veikdamas organizuota grupe su N. T., automobilyje „Audi A6 Avant", valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, suteikdamas N. T. visą būtiną informaciją apie P. šeimą, sukūrė, o N. T. parašė grasinančio pobūdžio laišką, kuriame, neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai vertė nukentėjusįjį B. P. perduoti jiems 50 000 eurų (172 500 litų), priešingu atveju, nesumokėjus nurodytos sumos per nurodytą laiką, grasino fiziniu susidorojimu su nukentėjusiojo šeimos nariais bei turto sunaikinimu, tokiu būdu prievartavo didelės vertės turtą.

Kaltinamieji kaltais visiškai prisipažino.

Kaltinamasis T. G. parodė, nuo 2011 m. vasaros pradžios draugavo su V. J. ir N. T.. Kartą jie atvažiavo pas jį į namus ir pasiūlė įsibrauti į V. J. pažįstamų žmonių namus, juos apvogti, pinigus, kurių kaip pasakojo V. J., šie žmonės turi daug, pasidalinti. Jis sutiko, jie viską aptarė ir ne kartą buvo nuvykę šį namą apžiūrėti. 2011 m. liepos 24 d. V. J. sužinojo, kad to namo gyventojai yra išvykę ir jie su N. T. apie 23 valandą nuvažiavo įvykdyti vagystės. V. J. atėjo pėsčias, nes gyvena kaimynystėje. Jie buvo apsirengę tamsiais drabužiais, jo patarimu užsimovė pirštines bei užsidėjo ant galvų kepures su skylėmis akims. Automobilį paliko toliau, o patys pasiėmę laužtuvą, kurį atsinešė V. J., nuėjo prie namo. Šviesa namuose nedegė ir jie suprato, kad namuose nieko nėra. Atsineštu laužtuvu jie su V. J. išlaužė rūsio langą, nes V. J. žinojo, kad rūsyje nėra signalizacijos. Pro langą abu su V. J. įlindo į namo vidų, o N. T. pasiliko saugoti, kad kas nors neužkluptų. V. J. dėl viso pikto iš vidaus atidarė kitą rūsio langą. Jie užlipo į 1 aukštą, bet ėmė veikti signalizacija. V. J. bandė signalizaciją išjungti, bet netiko kodas ir jie greitai išlipo pro langą ir pabėgo. Aikštelėje prie parduotuvės palaukė kol pravažiuos policija, po to N. T. parvežė jį namo.

Kaltinamasis N. T. apie pasikėsinimą apvogti P. namus iš esmės davė tokius pat parodymus kaip ir T. G.. Be to parodė, kad apie nukentėjusiuosius P. jam papasakojo V. J., sakė, kad jie yra jo kaimynai, turi daug pinigų ir jis ne kartą juos yra apvogęs. V. J. pasiūlė pro rūsio langą įsibrauti į P. namus ir vėl juos apvogti bei užsidirbti 10 000 litų. Jis sutiko, nes reikėjo pinigų. Jie su V. J. nutarę, kad sumanumui įvykdyti reikia dar vieno žmogaus, pasikvietė T. G.. V. J. stebėjo P. namus ir jam 2011 m. liepos 24 d. pranešus, kad P. išvyko, namuose nieko nėra, jie visi atvyko prie P. namo. Jis saugojo, kad niekas neužkluptų. nes yra stambesnis už kitus kaltinamuosius ir pro rūsio langą įlįsti į namą nebūtų galėjęs. Kai T. G. ir V. J. išlaužė langą, jis sulaužytą langą nunešė ir pastatė prie tvoros, kad ne taip kristų į akis aplinkiniams. Po to kai T. G. ir V. J. įlindo į namą ir ėmė ten vaikščioti, po kokių 30 sekundžių pradėjo veikti namo signalizacija ir jie iš įvykio vietos nieko nepagrobę pabėgo.

Po nepavykusios vagystės praėjus kelioms dienoms, V. J. pasiūlė parašyti P. grasinantį laišką ir pareikalauti pinigų, siūlė gautus pinigus pasidalinti per pusę. Jie aptarė laiško turinį, V. J. parodė, kur B. P. darbovietė ir jis nuo garažo vartų nusirašė telefono numerį. Jis norėjo P. įspėti, kad jie gaus laišką ir gal tada jie jam atsidėkos. Jis, tikėdamasis atlygio, paskambinęs siūlė susitikti, norėjo įspėti P. apie planuojamą nusikaltimą, bet P. atsakė, kad jis yra ne Tauragėje. Daugiau tuo reikalu B. P. nebeskambino, nes bijojo, kad P. į susitikimą gali atvykti su policija. Po to keletą kartų susitiko su V. J. ir sėdėdami jo automobilyje aptarinėjo grasinamo raštelio P. turinį. V. J. pasakė P. šeimos narių vardus, jis juos užsirašė į savo sąsiuvinį. Jie nesutarė dėl pinigų sumos, kurią reikia įrašyti į raštelį. V. J. siūlė reikalauti 10 000 eurų, o jis galvojo, kad tokia suma yra per maža ir siūlė pareikalauti 30 000 ar 40 000 eurų. Jis namuose parašė grasinamą raštelį, kaip buvo susitarę su V. J., bet reikalaujamą sumą įrašė savo nuožiūra – 50 000 eurų. Raštelį nuvežė į B. P. darbo vietą, priklijavo prie ženklo ir paskambino B. P.. V. J., būdamas savo namuose turėjo stebėti P. namus ir pranešti, ar B. P. važiuos paimti raštelio, o jis pats stovėjo netoli policijos komisariato ir stebėjo, ar nebus iškviesti policijos pareigūnai. V. J. jam nepaskambino ir nieko nepranešė, o B. P. į raštelį niekaip nereagavo. Jis paskambino B. P., paklausė, ar perskaitė raštelį ir perkeltine prasme išsakė grasinimus, sakydamas, kad perduotų linkėjimus šeimos nariams. Supratęs, kad B. P. reikalavimų nevykdys, sunaikino telefono kortelę ir patį telefoną. Iš jo rašyto raštelio P. galėjo suprasti, kad gali būti padegtas jų namas ir kas nors gali atsitikti jų dukteriai, bet jie nieko neketino daryti.

Kaltinamasis V. J. parodė, kad draugavo su N. T. ir T. G.. N. T. buvo vagystės iniciatorius - pasiūlė apvogti N. T. dėdę, nes N. T. reikėjo pinigų. V. J. vykdyti šią vagystę nesutiko, bet papasakojo N. T., kad iš kaimynų P. yra ne kartą pavogęs pinigų, nes jie namuose laiko nemažas pinigų sumas. Jis papasakojo N. T. apie P. šeimą, parodė P. namą ir B. P. darbovietės vietą ir jie susitarė P. apvogti. N. T. įkalbėjo vagystėje dalyvauti ir T. G.. Kadangi P. namas yra prieš V. J. namus, 2011 m. liepos 24 d. vakare jis pastebėjo, kad P. namuose nedega šviesa, suprato, kad P. yra išvykę ir apie tai pranešė N. T.. Jie, t.y. jis, N. T. ir T. G., susitiko netoli P. namų, jis atsinešė laužtuvą. Jie nuėjo prie namo ir išlaužė langą, N. T. išlaužto lango rėmą padėjo prie augančių tujų. Į namo vidų pro langą įlindo jis ir T. G., o N. T. liko saugoti kieme. Kai jie nuėjo į pirmą aukštą, pradėjo veikti namo signalizacija. Jis ankščiau žinojo signalizacijos kodą ir bandė signalizaciją išjungti, bet nepavyko. Tada jie greitai išbėgo iš namo ir nubėgo į sutartą vietą. Susėdo į automobilį ir nuvažiavo prie parduotuvės IKI. Matė, kad nuvažiavo policija. Jie nuvežė T. G. namo, po to N. T. atvežė ir paleido jį prie parduotuvės „Norfa“. Po kelių dienų N. T. kelis kartus įkalbinėjo rašyti P. grasinantį raštelį ir pareikalauti pinigų, bet jis nesutiko. Kad N. T. parašė P. šį raštelį, jis sužinojo policijoje. Visą informaciją apie P. šeimą jis buvo N. T. suteikęs prieš vagystę, stebėti P. namus po raštelio įteikimo jis nebuvo prižadėjęs ir prie šio nusikaltimo nėra prisidėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ne tik jų parodymais, bet ir nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad gyvena kaimynystėje su V. J., bendraudavo, išvykdami patikėdavo V. J. savo namų raktus, bet 2008 m. kovo 2 d. V. J. įvykdė vagystę iš jų namų ir santykiai nutrūko. 2011 m. liepos 23 d. jie visa šeima buvo išvykę į Palangą ir naktį apie 00 val. 30 min. gavo pranešimą, kad namuose pradėjo veikti signalizacija. Grįžę į namus, rado išlaužtą 300 Lt vertės langą, suprato, kad kažkas kėsinosi apvogti namus. Po kelių dienų su vyru buvo išvykę į Vilnių ir apie 22 val., kai jie jau buvo atsigulę miegoti, vyrui paskambino kažkoks vyriškis ir pasiūlė susitikti, sakydamas, kad turi informacijos apie vagystę. Nenorėdamas išsiduoti, kad yra išvykęs iš namų, vyras pasakė, kad gali susitikti rytoj. Kai kitą dieną grįžo namo, apie 19 val. 50 min. vėl vyrui paskambino vyriškis ir pasakė, kad prie garažo vartų yra palikta informacija. Ji tą vakarą vyrui važiuoti prie garažo neleido, bijodama, kad kas nors neužpultų. Apie 20 val. 30 min. vėl paskambino vyriškis ir paklausė, kur pinigai. Kai jos sutuoktinis atsakė nesuprantantis apie ką kalbama, vyriškis paminėjo jų vaikų vardus, linkėdamas jiems sėkmės. Jie kitą rytą nuvyko prie garažo, paėmė laišką ir iš jo turinio suprato, kad reikalaujant pinigų yra grasinama susidoroti su vaikais ir padegti namus. Su šiuo laišku kreipėsi į policiją. Šeima patyrė didelį stresą ir baimę, gyveno nuolatinėje įtampoje, įtarinėjo visus ateinančius į namus, skambino dukrai, kuri tuo metu buvo stovykloje, kad ji būtų atsargi, sakė jai, kad jeigu ją pagrobtų, jie darys viską, kad ją išgelbėtų, saugojo kitus vaikus, išgyveno, jei šie negrįždavo laiku namo, bijodavo likti namuose, kai vyras išvykdavo su reikalais, nieko neįsileisdavo į namus. Kaimynei buvo davusi namų raktą ir paprašiusi, kad jeigu jų namuose kiltų gaisras ar kas nors atsitiktų, kad kviestų greitąją pagalbą ir tarnybas. Dėl nuolatinio ilgalaikio streso ir baimės dėl šeimos narių saugumo, kol 2011 m. spalio 10 dieną viskas paaiškėjo, pašlijo jos sveikata, tai paveikė nervus ir širdį. Taip pat nukentėjo dukros mokslas, nes ji negalėdavo miegoti, naktį sapnuodavo košmarus, rytais verkdavo. Po pasikėsinimo padaryti vagystę ir grasinimų jie apie namus įrengė apsaugos kameras, įsivedė priešgaisrinę signalizaciją, rūsyje, kuriame iki tol signalizacijos nebuvo, taip pat įrengė signalizaciją.

Nukentėjusysis B. P. patvirtino sutuoktinės duotus parodymus ir parodė, kad gavęs grasinantį laišką su reikalavimu perduoti pinigus, labai išgyveno dėl šeimos saugumo, pašlijo sveikata, geria raminamuosius vaistus. Jie įrengė namuose papildomą apsaugą, kuri kainavo apie 16 tūkstančių litų, darbovietėje jis naktį palikdavo žmogų saugoti garažą. 50 000 eurų, kurių reikalavo nusikaltėliai, jam yra didelė suma.

Liudytoja R. T. parodė, kad N. T. yra jos sūnus, todėl ji dėl jo padarytų nusikaltimų labai išgyvena. Mano, kad sūnus padarė nusikaltimą, susiklosčius labai sunkiai situacijai, kai baigęs aukštąjį mokslą sūnus ilgą laiką negalėjo rasti darbo. N. T. buvo gerai auklėjamas, anksčiau jokių nusižengimų nebuvo padaręs, šiuo metu jau dirba, padeda jai namuose, nes ji slaugo sunkiai sergantį vyro tėvą.

Byloje yra protokolas-pareiškimas, iš kurio matosi, kad 2011m. liepos 24 d. J. P. kreipėsi į policiją, pranešdama, kad sulaužius jos namų ( Tauragė, „(duomenys neskelbtini)“) lango rėmą, buvo įsibrauta šį namą. Sugadinus lango rėmą, padaryta 300 Lt žala ( t. 1, b. l. 1).

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrėjus nukentėjusiosios namus, jų rytinėje pusėje rasti atidaryti rūsio langai, išimtas vieno lango rėmas, nuo lango palangės numesti vazonai su gėlėmis. Kieme rasta išmindžiota žolė, prie namo po egle padėtas lango rėmas ( t. 1, b. l. 4-10).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. G. parodė pro kur įlindo į namo vidų ir pro kur išlipo iš namo ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. 1. 72-75 ).

Ikiteisminio tyrimo metu N. T. vietoje parodė pro kurį langą V. J. ir T. G. įlindo į namo vidų ir pro kur jie išlindo ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. 1. 96-99 ).

Kaip matosi iš protokolo, 2011 m. rugpjūčio 3 d. J. P. pateikė policijai gautą grasinantį laišką su reikalavimu perduoti pinigus. Spausdintomis raidėmis ranka rašytame laiške reikalaujama per 05 valandos paruošti 50 000 eurų ir laukti prie turgaus, priešingu atveju grasinama, kad iki Naujųjų metų ištiks šios nelaimės: vienam iš 2 sūnų nutiks nelaimė, dukrai nutiks, ko net košmare nesapnuoja, įmonės investicijos bus sunaikintos, būstas pasklis dūmais po visą miestą ir nespės viską apsaugoti. Įspėjama, kad tai ne juokas ir šį kart eis ne pro rūsio langus, kad nukentėjusieji yra stebimi. Taip pat pabrėžiama, kad turi „kanalų“ policijoje, „kriminalkėj“, prokuratūroje ( t. 1, b. l. 24-25 ).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad šį laišką parašė N. T. ( t.1, b. l. 30-46).

Veikų kvalifikavimas.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji T. G., N. T. ir V. J. veikdami bendrininkų grupe, sugadinę svetimą turtą – sulaužę rūsio lango rėmą, ir įsibrovę į P. gyvenamąjį namą pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą, bet nusikaltimo nepabaigė dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių – ėmė veikti namo apsaugos signalizacija, kurios nepavykus išjungti, visi išsigandę sulaikymo iš įvykio vietos pabėjo.

Taip kaltinamieji pasikėsino padaryti svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąją patalpą. Ši T. G.. N. T. ir V. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Be to, kaltinamieji sulaužė 300 Lt vertės namo lango rėmą – tyčia sugadino svetimą turtą. Ši T. G., N. T. ir V. J. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Be to nustatyta, kad kaltinamasis N. T. prievartavo didelės vertės svetimą turtą- parašė grasinančio pobūdžio laišką, kuriame neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai vertė B. P. perduoti jam 50 000 eurų ( 172 500 Lt), grasindamas susidoroti su šeimos nariais bei sunaikinti turtą.

Ši N. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

V. J. kaltinamas, kad „jis 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnė diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val. 30 min., Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. aikštelėje, prie UAB „Gralis“ servizo, po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą 2011-07-24 įsibraunant į J. P. namą, veikdamas organizuota grupe su N. T., automobilyje „Audi A6 Avant", valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, suteikdamas N. T. visą būtiną informaciją apie P. šeimą, sukūrė, o N. T. parašė grasinančio pobūdžio laišką, kuriame, neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai vertė nukentėjusįjį B. P. perduoti jiems 50 000 eurų (172 500 litų), priešingu atveju, nesumokėjus nurodytos sumos per nurodytą laiką, grasino fiziniu susidorojimu su nukentėjusiojo šeimos nariais bei turto sunaikinimu, tokiu būdu prievartavo didelės vertės turtą“.

Kaltinamasis N. T. parodė, kad šią nusikalstamą veiką padarė kartu su V. J. – su V. J. susitarė dėl šios nusikaltimo padarymo, abu aptarė grasinamo P. raštelio turinį, tik nesusitarė dėl reikalaujamos sumos. Kai N. T. parašė ir perdavė raštelį nukentėjusiesiems, pagal susitarimą V. J. turėjo stebėti P. namą ir apie kokius nors neįprastus P. veiksmus informuoti N. T.. Su grasinamo laiško turiniu V. J. nesupažindino, dėl reikalaujamos sumos dydžio su juo nesitarė, neprisimena kaip informavo V. J., kad grasinamą raštelį su reikalavimu perduoti pinigus jau įteikė nukentėjusiesiems ir kad reikia stebėti jų namus.

Kaltinamasis B. J. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu visiškai neprisipažino, parodė, kad šioje veikoje nedalyvavo, nors N. T. jį įkalbinėjo. Grasinamo raštelio P. nerašė, jo turinio su N. T. neaptarinėjo, apie tai, kad N. T. pareikalavo iš P. pinigų grasindamas susidorojimu, jie nieko nežinojo, N. T. prašymu P. namo nestebėjo.

Kaip matosi iš byloje surinktų įrodymų, N. T. pats parašė grasinamą laišką P., kaip jis pats pripažino, savo nuožiūra šiame laiške įrašė reikalaujamą pinigų sumą, pats šį laišką nuvežė į nukentėjusiojo P. darbovietę ir pritvirtino prie kelio ženklo, kelis kartus telefonu skambino P.. Jokių duomenų, kurie patvirtintų N. T. parodymus, kad šiame nusikaltime dalyvavo ir B. J., byloje nėra, abiejų kaltinamųjų parodymai dėl šio kaltinimo epizodo prieštaringi.

Be to, net jei ir patikėti, kad B. J. kalbėjosi su N. T. dėl turto prievartavimo iš P. ir aptarinėjo grasinamo raštelio turinį, kaip matosi iš B. T. parodymų, B. J. daugiau niekuo prie šio nusikaltimo neprisidėjo ir galima teigti, kad jis šios nusikalstamos veikos darymo atsisakė. Kaip parodė B. T., jie nesusitarė dėl reikalaujamos sumos, N. T. vienas parašė savo namuose raštelį, pats jį nugabeno prie nukentėjusiojo P. darbovietės, skambino telefonu nukentėjusiesiems. B. T., nors teigia, kad buvo susitarę, kad B. J. perdavus raštelį P., stebės aplinką, negali prisiminti kaip informavo B. J., kad jis stebėtų aplinką, nežino ar B. J. jo žinią gavo, nežino, ar B. J. jam perdavus grasinamą raštelį nukentėjusiems, stebėjo aplinką, nes jokio ryšio su juo nepalaikė, apie savo atliekamus veiksmus jo neinformavo ir pats nesidomėjo, ar B. J. jo prašymu atlieka kokius nors veiksmus prisidėdamas prie daromo nusikaltimo.

V. J. išteisinamas dėl kaltinimo, kad jis su N. T. prievartavo P. turtą, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmių skyrimas.

Kaltinamasis N. T. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas: baigtą sunkų nusikaltimą ( BK 181 straipsnio 3 dalis), pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą ( BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir vieną baigtą nusižengimą ( BK 187 straipsnio 3 dalis).

N. T. baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad svetimo turto vagystę pasikėsino padaryti bei sugadino svetimą turtą veikdamas bendrininkų grupe.

Baudžiamąją atsakomybę dėl visų veikų lengvina, kad kaltu visiškai prisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

N. T. neteistas ( pažyma, t. 1, b. l. 104) administracine tvarka nebaustas (b. 1. 108), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. 1. 105), buvo registruotas darbo biržoje nuo 2011-12-12 ( pažyma, t. 1, b. l. 107). N. T. 2010 m. liepos 3 d. yra įgijęs Socialinių mokslų kolegijos profesinio bakalauro diplomą ir jam suteiktas vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir vadybininko kvalifikacija ( diplomo kopija, t. 2, b. l. 21). Individualios įmonės savininkas N. T. charakteristikoje nurodo, jog jis visada laiku atlieka pavestas užduotis, saugo įmonės turtą, yra punktualus ir sąžiningas, dirba noriai ( t. 2, b. l. 22). Iš pažymų matosi, kad R. T. slaugo neįgalų asmenį, ji parodė, kad kaltinamasis jai labai padeda. N. T. šeima nėra asociali, N. T. brolis L. yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto trečio kurso studentas, kitas brolis M. ir sesuo G. mokosi pagrindinėje mokykloje, abu labai gerai charakterizuojami. ( t. 2, b. l. 23- 26). Todėl negalima atmesti, kad N. T. nusikalto iš dalies ir dėl to, jog baigęs mokslą ir įsigijęs specialybę, ilgai nerado darbo, kaip jis pats paaiškino, siekė nebebūti našta šeimai, o gyventi savarankiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes N. T. skiriama atitinkamame BK straipsnyje numatyta minimali bei artima minimaliai bausmei, bausmė.

Kaltinamasis T. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir padarė nusižengimą ( BK 187 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, atsakomybę lengvina, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

T. G. neteistas ( pažyma, t. 1, b. l. 79) psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. 1. 81), administracine tvarka nebaustas (b. 1. 80); „(duomenys neskelbtini)“, kurioje T. G. mokėsi IV klasėje, T. G. charakterizuoja kaip gerai sutariantį su savo šeima, klasės draugais bei mokytojais, aktyviai dalyvaujantį užklasinėje veikloje ( charakteristika, t. 1, b. l. 81a). T. G. bendrininkų grupėje pats jauniausias, į nusikaltimą buvo įtrauktas bendrininkų. Teismo nuomone, T. G. gali būti pataisytas neizoliuojant nuo visuomenės, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Kaltinamasis V. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir padarė nusižengimą ( BK 187 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, atsakomybę lengvina, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

V. J. psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, tačiau vėliau buvo konsultuotas, atlikta psichiatrinė ekspertizė (b. 1. 164-177); V. J. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka (b. 1. 158-159) V. J. ir jo tėvų šeimą seniūnija charakterizuoja teigiamai ( charakteristika, t. 1, b. l. 136). V. J. nedirbo, iš darbo biržos registracijos pašalintas be teisės registruotis 6 mėn. ( pažymos, t. 1, b. l. 160-161). V. J. nuo 2012-02-10 iki 2012-10-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ scenos švietėju, darbovietės charakterizuojamas kaip reiklus sau, kruopštus, atsakingas darbuotojas ( darbo sutartis, pažyma t. 2, b. l. 30-32, 33, charakteristika, t. 2 ). Nuo 2012-09-04 įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį. Iš gynėjo rašto nukentėjusiesiems ir jų atsakymo matosi, kad nukentėjusiesiems buvo siūloma atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ( t. 2, b. l. 27-28).

Byloje yra nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matosi, kad V. J. buvo įtariamas, kad 2008 m. kovo 1 d. apie 21 val. Tauragės m. veikdamas bendrininkų grupe su E. G., atrakinę duris, įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Tauragėje, iš kurio slapta pavogė rankinę ir pinigų, padarydami 31 377,69 Lt žalą. Įtariami asmenys nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino turtinę žalą, jie susitaikė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ( t.1, b. l. 156-157). Išvengęs atsakomybės dėl pirmosios vagystės iš nukentėjusiųjų namo, V. J. savo nusikalstamų ketinimų apvogti kaimynus neatsisakė. Informavo kitus kaltinamuosius apie nukentėjusiųjų turtinę padėtį, šeimos narius, pasakė, kad rūsyje nėra apsauginės signalizacijos, stebėjo nukentėjusiųjų namus, pranešė kitiems kaltinamiesiems, kad nukentėjusieji išvykę, įsibrovus į namo rūsį, pažadėjo signalizaciją kitose patalpose išjungti, nes iš anksčiau žinojo slaptažodį. Kaltinamasis V. J. yra artimas nukentėjusiųjų kaimynas, nuo vaikystės draugavo su nukentėjusiųjų vaikais, lankydavosi jų namuose, tačiau tai jo nesulaikė nuo vagysčių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. J. nusikalstamos veikos, dėl kurių yra teisiamas šioje byloje, nėra atsitiktinio pobūdžio ir kad V. J. yra linkęs nusikalsti, jo asocialios nuostatos yra susiformavusios. V. J. galima pataisyti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad V. J. yra jauno amžiaus, nusikaltimas nebuvo pabaigtas, V. J. skiriama artima minimumui bausmė.

Nukentėjusieji J. P. ir B. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. 1. 20-21).

Kaltinamieji prašo civilinio ieškinio dydį sumažinti.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) CK 6. 263 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kaltinamieji, siekdami įsibrauti į nukentėjusiųjų namą ir padaryti vagystę, sugadino namo lango rėmą. Iš kaltinamųjų T. G., N. T. ir V. J. solidariai nukentėjusiesiems P. priteistina nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala – sugadinto lango rėmo vertė, kurios dydžio kaltinamieji neginčija ir ją pripažįsta.

Taip pat nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamųjų jiems kiekvienam po 10 000 Lt neturinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nukentėjusieji paaiškino, kad dėl pasikėsinimo padaryti vagystę bei turto prievartavimo išgyveno stresą, pranešus apie vagystę, turėjo naktį skubiai grįžti iš Palangos, kurioje ketino ilsėtis ir nakvoti, gavę grasinamą laišką su reikalavimu perduoti pinigus labai išgyveno, nes buvo tiek laiške tiek ir po to telefonu buvo grasinama susidoroti su šeimos nariais, jų vaikais, sudeginti namus. Dėl to patyrė ilgalaikį stresą, pašlijo sveikata, teko gerti vaistus, prašyti bendradarbių ir kaimynų stebėti darbo vietą ir namus, įrengti papildomą signalizaciją, kol viskas paaiškėjo, negalėjo niekur išleisti savo vaikų, teko juos visur lydėti.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl grasinimų labai jaudinosi, rūpinosi šeimos, namų ir darbovietės saugumu, išgyveno stresą bei didelius nepatogumus ir dėl to patyrė didelę neturtinę žalą, kurią kaltinamieji privalo atlyginti. Kadangi didžiausius neigiamus išgyvenimus ir stresą nukentėjusieji patyrė dėl turto prievartavimo, kurį padarė kaltinamasis N. T., iš N. T. priteistina didesnė neturtinės žalos dalis.

Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama, kad realiai jokie grasinimai nebuvo įvykdyti, nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų labai smarkiai pašlijusi nukentėjusiųjų sveikata, įrodymų, kad nukentėjusieji dėl to būtų kreipęsi į gydytojus, nėra.

Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas mano, kad nukentėjusiesiems P. priteistina kiekvienam po 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamieji yra darbingi, todėl turi galimybę nors ir per ilgesnį laiką padarytą žalą atlyginti.

Nukentėjusiesiems priteistinos atstovo samdymo išlaidos, kurios, kaip matosi iš byloje esančių kvitų ( t. 2, b. l. 19-20) sudaro po 800 Lt kiekvienam nukentėjusiajam ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, - 1 metams laisvės atėmimo.

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto;

pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – 3 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, antra dalimi, penktos dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį- 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, antra dalimi, penktos dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. J. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti mokslą arba dirbti;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį- laisvės apribojimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, antra dalimi, penktos dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant T. G. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti mokslą arba dirbti.

Priteisti iš T. G., N. T. ir V. J. solidariai J. P. ir B. P. 300 Lt turtinę žalą.

Priteisti J. P. ir B. P. neturtinę žalą kiekvienam iš T. G. po 500 Lt,. iš V. J. po 500 Lt, iš N. T. kiekvienam po 4000 Lt.

Priteisti iš T. G., N. T. ir V. J. iš kiekvieno po 266,67 Lt J. P. ir iš kiekvieno po 266,67 Lt B. P. atstovo samdymo išlaidas.

Dvi skaitmenines laikmenas su įtariamojo N. T. apklausos įrašu, esančius voke Nr. 1, saugoti prie bylos.

Iš V. J. sulaikymo metu paimtus pinigus – 526,59 Lt, saugomus Tauragės apskrities VPK ( 2011 m. lapkričio 22 d. kvitas serija KPO Nr. 0445387, t. 1, b. l. 50-51 ) perduoti civilinio ieškinio bei advokato samdymo išlaidų padengimui.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-24 iki 2011-10-25) T. G. vieną parą, V. J. nuo 2011-10-25 iki 2011-12-16.

Kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.