Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Kristinai Latožienei, gynėjui advokatui Nijolei Gaižutienei, nukentėjusiajam A. L., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui Janui Kovalskiui,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2009 m. gegužės 17 d., apie 17:00 val., prie Utenos miesto senųjų kapinių, esančių Vytauto a., Utenoje, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia vieną kartą smogė kumščiu į veidą A. L. ir dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo nesunkai sutrikdė A. L. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jį vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-05-17 jis gėrė alkoholinius gėrimus kartu su nukentėjusiuoju. Begeriant jie nusprendė dar išgerti. Beeinant nukentėjusysis jį visaip įžeidinėjo, jis prašė jį liautis, tačiau nukentėjusysis jį toliau įžeidinėjo. Neapsikentęs sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą kumščiu. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus kaip ir kaltinamasis.

Iš specialisto išvados Nr. G 187/09(08) matyti, kad A. L. padarytas sužalojimas: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas. Kadangi konstatuota traumuota viena anatominė sritis, minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. L. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b. l. 15).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nurodė, kad sužalojimas buvo padarytas prie Utenos miesto senųjų kapinių, esančių Vytauto a., Utena, G. R. vieną kartą smogus nukentėjusiajam į veidą ( b. l. 22-23, 8-9 ).

Nukentėjusysis tiesiogiai nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris jį sužalojo. Kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtino teismo medicinos specialisto išvada. Aukščiau aptarti įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu šiais įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką-nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aptartos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė staiga susiformavusia tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Tai rodo, kad kaltinamasis suduodamas smūgį nenumatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to nenorėjo ir to nesiekė. Tačiau suduodamas smūgį kumščiu į veido sritį, jis suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes ( BK 15 str. 3 d. ). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2, 6 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą netiesiogine staiga susiformavusia tyčia, kas rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka: 2008-06-02 pagal LR ATPK 131 str. 5 d. - 20 Lt pinigine bauda; 2008-12-09 pagal LR ATPK 131 str. 5 d.- 35 Lt pinigine bauda (b. l. 38), į priklausomybių įskaitą neįrašytas, į psichiatro įskaitą įrašytas nuo 2005 m. (b.1. 39); iš 2009-06-23 pateiktos specialisto išvados Nr. 99U-30matyti, kad teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (b. l. 41), į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, daro išvadą, kad jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str. ).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis pareiškė 1870 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis kentė fizinį skausmą, buvo gydytas dėl žandikaulio lūžimo, buvo sunku maitintis. Kentė fizinį skausmą. Kaltinamasis jį sužalojo tyčia. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys tenkintinas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų jog nukentėjusiajam dėl šio padaryto sužalojimo ateityje būtinos chirurginės intervencijos, specialios procedūros, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra bedarbis, neturi nekilnojamojo turto), į tai, kad nukentėjusysis savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį suduoti smūgį, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad priteistinos sumos dydis mažintinas (CK 6.283 str. 1 d.).

Taip pat nukentėjusysis pareiškė 2130 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad autobusu vyko į Vilnių, dantį būtina protezuoti, tai kainuoja 300 Lt, taip pat reikia gydyti dantį, gydymas kainuos 150 Lt, buvo nedarbingas ir negavo viso darbo užmokesčio.

Ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie turėtas ir galimas išlaidas, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

Civilinio ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė ieškinį dėl 735,11 Lt išieškojimo iš kaltinamojo, nes dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam buvo išmokėta 735,11 Lt ligos pašalpos.

Byla šioje dalyje nutrauktina.

BPK 109 str. numato, kad baudžiamajame procese asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamajame procese turi teisę pareikšti tik asmuo tiesiogiai nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos. Civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo regreso tvarka baudžiamajame procese nenagrinėjami. Todėl byla šioje dalyje nutrauktina ( BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 1 p. ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš G. R. vieną tūkstantį penkis šimtus (1500) litų neturtinės žalos atlyginimo A. L. naudai.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.