Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, notaras R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

3. Byloje nustatyta, kad Z. T. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir R. T. (miręs (duomenys neskelbtini)) 1984 m. kovo 12 d. sudarė santuoką; santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė. Pareiškėja I. Š. yra Z. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, vienintelė įstatyminė įpėdinė. VĮ Registrų centro duomenimis, R. T. vardu registruoto turto nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjos motinai 1991 m. lapkričio 7 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 01/1113 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad po motinos sutuoktinio mirties jos motina Z. T. liko gyventi šiame bute, naudojosi šiame bute likusiais daiktais, rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis Z. T. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) iki mirties.

4. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio santuokos metu), aktualios redakcijos 21 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

5. Pareiškėjos motinos Z. T. ir R. T. santuoka sudaryta 1984 m. kovo 12 d., taigi minėtas butas pareiškėjos motinos įgytas santuokoje ir priklausė pareiškėjos mirusiai motinai bei jos mirusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, Z. T. ir R. T. minėtas butas priklausė lygiomis dalimis.

6. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą per 6 mėnesius dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo.

7. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina Z. T. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja nurodė, kad jos motina dėl įstatymų nežinojimo laikė, jog minėtas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Sutuoktinio mirties metu, pareiškėjos motina kito nekilnojamojo turto su sutuoktiniu neturėjo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motinos gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina liko gyventi minėtame bute, naudojosi jame esančiais daiktais, prižiūrėjo šį turtą. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad jos motina Z. T. mokėjo komunalinius mokesčius už minėtą butą, tačiau Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nebuvo iškeltų bylų pareiškėjos motinai dėl skolų priteisimo už komunalinius mokesčius, todėl teismas laiko, kad pareiškėjos motina vis tik rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, mokėjo mokesčius. Byloje taip pat nustatyta, kad kiti asmenys nėra pareiškę reikalavimų į minėtą turtą.

9. Iš šių duomenų nustatyta, kad Z. T. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, tačiau dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos, nesuprato, kad turi per įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą. Pretenzijų dėl pareiškėjos motinos sutuoktiniui priklausančios turto dalies nėra. Valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo R. T. palikimo perėjimą valstybei.

10. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina Z. T. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio R. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)), mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Todėl pareiškimas dėl šio fakto nustatymo yra tenkinamas.

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio R. T. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.