Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, nebausta administracine tvarka, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 1 d. apie 11 val. 50 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji D. B. žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį A. B., kurį rankomis pastūmė iš nugaros ir dėl to A. B. galva trenkėsi į sieną ir dėl kliniškai jam nustatyto paviršinio galvos sužalojimo, sumušimo nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kalta prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad ji su A. B. kartu gyvena jau 15 metų, o susituokę jie jau yra beveik 10 metų. 2020 m. gegužės 1 d. apie 11.00 val. ji buvo šiltadaržyje, kai atėjo jos sutuoktinis A. B., kuris pasakė, kad jis pasiima jų vaikus ir kažkur išvažiuoja. Ji nuėjo paskui A. B., nes nenorėjo, kad šis kur nors išsivežtų jų vaikus. A. B. ėjo priekyje jos, jie konfliktavo, ji nuolat kartojo jam, kad šis vaikų niekur neveš. Būnant gyvenamojo namo viduje, ji priartėjo prie A. B. ir abejomis rankomis pastūmė A. B. iš nugaros, rankas įrėmusi jam į nugarą. Dėl šio pastūmimo A. B. kakta atsitrenkė į tinkuotą sienos kampą, prie pat durų staktos. Tada A. B. atsidarė duris ir pasakė, kad paskambins į policiją. Iš karto po šio jos pastūmimo ant A. B. kaktos pasimatė paraudimas, kuris vėliau išryškėjo ir pasimatė nubrozdinimas. Pamačiusi, kad dėl jos pastūmimo A. B. susižalojo, ji pati išsigando. Stumdama, ji net nepagalvojo, kad gali sužaloti savo sutuoktinį, tačiau stūmė būdama susierzinusi ir pikta, tai darė tyčia. A. B. iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, ji pati papasakojo, kad sužalojo savo sutuoktinį A. B. Šio įvykio jų vaikai nematė. Dėl šio įvykio ji labai gailisi, tačiau savo sutuoktinio dar nespėjo atsiprašyti. Po šio įvykio buvo atvykę ir medikai, kurie apžiūrėjo jos sutuoktinį;

Papildomos apklausos metu kaltinamoji D. B. paaiškino, kad įvykusio konflikto metu su savo sutuoktiniu A. B., pasikarščiavusi, jį pastūmė, todėl šis galva trenkėsi į sieną. Dėl tokio savo elgesio jos sutuoktiniui buvo sužalota kakta, matėsi nubrozdinimas. Dėl šio įvykio ji labai gailisi. Ji jau atsiprašė savo sutuoktinio. Ji pati nedirba, tik nuolat prižiūri savo vaikus, nes jų sūnui K. B. yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Ji prašo skirti minimalią bausmę, kadangi nuolat turi rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus (bylos lapai (toliau – b. l.) 69 – 72, 77 – 80).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios D. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. gegužės 1 d. jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kai jam reikėjo išvykti iš namų į miestą, jis paklausė savo sutuoktinės, ar ji prižiūrės vaikus, ar jam juos pasiimti kartu su savimi. Po tokių jo pasakytų žodžių sutuoktinė pradėjo rodyti jam įvairius gestus ir išėjo į kiemą. Jis išėjo paskui ją į kiemą paklausti, ar tikrai galės važiuoti ir ar ji pasiliks vaikus. Tačiau ji jam vėl parodė gestą – (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad vaikų neduoda ir važiuoti niekur jam neleidžia. Po viso šito jis ėjo į kambarį, o jo sutuoktinė ėjo paskui jį. Kai jis ėjo pro duris, sutuoktinė, paėmusi jam už galvos iš nugaros pusės, vieną kartą stūmė jį į sienos kampą. Po jos pastūmimo jis atsitrenkė į sieną ir dėl to pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo visą kaktą, matėsi nubrozdinimai. Po šio įvykio jis išsikvietė policijos pareigūnus. Viso šito įvykio jų vaikai nematė;

2020 m. gegužės 5 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. B. parodė, jog jis kartu su savo sutuoktine D. B. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 1 d. apie 11 val. 50 min. jis nuėjo pas sutuoktinę pasiteirauti, kas prižiūrės vaikus. Sutuoktinė jam nieko neatsakė ir išėjo į kiemą. Jis nuėjo paskui savo sutuoktinę ir paklausė antrą kartą, kas prižiūrės vaikus, o ši atsakė, kad jis niekur negali važiuoti ir kad negali žiūrėti vaikų. Tada ji pradėjo jam rodyti nepadorius gestus, vidurinį rankos pirštą, ir nesileido su juo į diskusijas. Jis, nekreipdamas į sutuoktinę dėmesio, ėjo į kambarį norėdamas pasiimti savo vaikus ir juos vežtis kartu su savimi kur nors į gamtą. Eidamas į namą, jis atidarinėjo vidines namo duris. Jis matė, jog D. B. eina jam iš paskos, tačiau pats nesitikėjo jokio agresyvaus jos elgesio ir, jam atidarinėjant minėtas namo duris, pajautė D. B. ranką ant savo pakaušio, staiga ši pastūmė jo galvą ir dėl to jis galva atsitrenkė į sienos kampą, prie durų staktos. Ta siena yra tinkuota. Tuo metu jis kaktoje pajautė fizinį skausmą. Ar tuo metu, kai D. B. stūmė jo galvą, ši kažką sakė, jis neprisimena. Jis atsisuko į D. B. ir ši savo abejomis rankomis įsikibo jam į drabužius, tačiau jis lengvu judesiu atstūmė ją nuo savęs ir ši atsitraukė. Jis iš karto pasakė D. B., kad iškvies policiją. Šio įvykio nė vienas iš jų vaikų nematė, nes jie buvo kambaryje. Buvo atvykę ir medikai, kurie jį apžiūrėjo ir liepė dar kreiptis, jeigu pablogės jo sveikata;

2020 m. gegužės 27 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. B. parodė, jog jam padarytos žalos jis nevertina pinigine išraiška. Jis nenori taikytis su savo sutuoktine D. B. Jis jautė skausmą tik tuo momentu, kai dėl to pastūmimo kakta atsitrenkė į sieną (b. l. 1 – 5, 33 – 36, 37 – 39).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, A. B. pareiškė, jog 2020 m. gegužės 1 d. apie 11 val. 54 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtavo jo sutuoktinė D. B., kuri vieną kartą jį pastūmė bei sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, dėl to jis jautė fizinį skausmą. A. B. prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat iš šio protokolo matyti, jog buvo atlikta pirmoji A. B. apklausa (b. l. 1 – 5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 1 d. nuo 13 val. 48 min. iki 13 val. 59 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu tyrimui reikšmės turinčių objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 10 – 14).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. gegužės 1 d. apie 11 val. 54 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjo sutuoktinė stumdosi ir neišleidžia jo iš namų. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo – A. B., kuris nurodė, kad apie 11 val. 54 min. adresu (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė D. B. prieš jį panaudojo fizinį smurtą. D. B. pastūmė jį į sieną, dėl to jis galva atsitrenkė į sienos kampą. Apžiūrėjus A. B. galvą, virš šio dešinės akies matėsi nedidelis kaktos nubrozdinimas, daugiau sužalojimų nėra. Prie šio tarnybinio pranešimo yra pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuota sužalota A. B. kakta (b. l. 15 – 18).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 1 d. 11 val. 54 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjo A. B. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjo sutuoktinė stumdosi, prievarta laiko pranešėją, neišleidžia iš namų. Iš šio išrašo matyti, jog pranešimas pasitvirtino, buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 23 – 26).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos O. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. gegužės 1 d. ji dirbo policijos ekipaže A1024 kartu su tyrėju V. V. Apie 11 val. 54 min. jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjo sutuoktinė stumdosi bei neišleidžia jo iš namų. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. B., kuris nurodė, kad apie 11 val. 54 min. adresu (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė D. B. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, tai yra ji pastūmė jį į sieną ir dėl to jis galva atsitrenkė į sienos kampą. Apie 12 val. 27 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBF-0234, D. B. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Pranešėjui A. B. blaivumas nebuvo tikrinamas, kadangi šis atrodė blaivus ir nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai (b. l. 27 – 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 421/2020 (06) nurodyta, jog A. B. kliniškai nustatyta paviršinis galvos sužalojimas, sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 59).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji D. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktiniui A. B. ir tuo ji padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamoji D. B., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. D. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 99 – 102, 103).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji D. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamoji D. B. iki šiol nėra teista, ji nebausta ir administracine tvarka (b. l. 89, 90). Kaltinamoji yra nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ji slaugo neįgalų asmenį – savo nepilnametį sūnų (b. l. 81, 82, 91). D. B. yra (duomenys neskelbtini), ji turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 87 – 88). D. B. nėra įrašyta psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose (b. l. 94, 96, 97). Nagrinėjamu atveju kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 69 – 72, 77 – 80). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamosios D. B. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajai prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamosios D. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji pilnai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajai D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog <...> dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, <...> gali būti skiriamas kartu su bausme <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju D. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinį A. B., todėl jai gali būti skiriama ir minėta prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, D. B. kartu su bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83 – 85). Ši kardomoji priemonė kaltinamajai panaikinama tik pradėjus jai paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti ją šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajai D. B. tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai D. B.