- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-39-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55414-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- M. S., ir M
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Gražina Versockienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjos advokatės Gražinos Versockienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais M. S. iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės dalies – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos šios pareigos per 1 (vieną) mėnesį po paskirto bausmės vykdymo atidėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tai tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančios E. G., vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 320 Eur konfiskavimas.
UAB „M.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. UAB „M.“ naudai priteista 18 105,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.
MB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. MB „A.“ naudai priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. nukentėjusiosios naudai priteista 600 Eur turtinės žalos atlyginimo.
UAB „K.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. UAB „K.“ naudai priteista 72 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. Č. (M. Č.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 19.00 val., iki 2019 m. gruodžio 30 d., 09.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į UAB „M.“ sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kur su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu išlaužus UAB „M.“ sandėlio vartus, kurių vertė 540 eurų, įsibrovė į minėto sandėlio patalpas ir iš jų vidaus pagrobė UAB „M.“ priklausančias prekes, t. y. 14 vnt. nešiojamų kompiuterių "DELL", vieno vertė – 280 eurų, iš viso 3 920 eurų sumai; 25 vnt. „Apple“ TV priedelių, vieno vertė – 10 eurų, iš viso 250 eurų sumai; paspirtuką „Xiaomi“, 250 eurų vertės; mėlynos spalvos metalinę dėžutę (kasą), kurioje buvo 324,70 eurų; 87 vnt. ausinių („Steel series“, „Marshall“, „Sonny“, „JBL“), vienos vertė – 15 eurų, iš viso 1 305 eurų sumai; 22 vnt. „Mix“ naudotų nešiojamųjų kompiuterių („Dell“, „Lenovo“, „HP“, „Asus“), vieno vertė – 30 eurų, iš viso 660 eurų sumai; keramikinius procesorius „Intel 286, 386, 486“ 37,4 kg, vieno kg vertė – 235 eurai, iš viso 8 789 eurų sumai; tekstolinius procesorius „Inetll MMX“ 27 kg, vieno kg vertė – 82 eurai, iš viso – 2 214 eurų sumai; plastikinius procesorius 17 kg, vieno kg vertė – 32,5 eurų, iš viso 552,50 eurų sumai; mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“ su SIM kortele, kurio vertė 50 eurų, 6 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“, „Motorolla“, „Huawei“, vieno vertė – 20 eurų, iš viso 120 eurų sumai; akumuliatorinį suktuką „Dewalt“ su 2 baterijomis, 70 eurų vertės; akumuliatorinį suktuką „Makita“ su 2 baterijomis, 110 eurų vertės; akumuliatorinį siaurapjūklį „Metabo“, kurio vertė 70 eurų; 22 kg naudotų laikrodžių, vieno kg vertė 10 eurų, iš viso 220 eurų sumai; 7 vnt. „Xbox“ žaidimų kompaktinius diskus, vieno vertė – 3 eurai, iš viso 21 euro sumai; 2 vnt. navigacijų „Garmini“, vienos vertė – 25 eurų, iš viso 50 eurų sumai; žaidimų konsolę „Nintendo DS“, kurios vertė 15 eurų, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „M.“ priklausantį 18 991,20 eurų vertės turtą.
Be to jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 19.00 val., iki 2019 m. gruodžio 30 d., 09.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į UAB „M.“ sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir įrankiu išlaužė UAB „M.“ sandėlio vartus, kurių vertė 540 eurų, tokiu būdų sugadino UAB „M.“ priklausantį 540 eurų vertės turtą.
Be to jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, 2020 m. vasario 4 d., nuo 00.00 val. iki 07.00 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), kur su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu išardė tvoros dalį, patraukė į šalį du šaligatvio blokelius bei iš kiemo pagrobė MB „A.“ priklausantį keturratį „Arctik CAT Prowler XT 650“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 500 eurų.
Be to jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, nuo 2020 metų kovo mėn. pabaigos iki 2020 m. balandžio 6 d., apie 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į (duomenys neskelbtini), kur iš sodų namelio Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir įrankiu sulaužė durų spyną bei pačias duris, kurių vertė 200 eurų bei įsibrovė į namo vidų, iš kurio pagrobė J. J. priklausančius daiktus: hidroforą, kurio vertė 800 eurų; 100 litrų talpos boilerį „Ariston Thermo Spa“, kurio vertė 300 eurų; 2 vnt. radiatorių, vieno vieneto vertė – 100 eurų, iš viso 200 eurų sumai; 20 pakelių laminato (49 kvadratai), kurio vertė 400 eurų; varžtus, kurių vertė 50 eurų; medvaržčius, kurių vertė 50 eurų; vamzdelių sujungimus, kurių vertė 100 eurų; klozetą „Mito“, kurio vertė 120 eurų; apdailos detales, tvirtinamas prie stogo, kurių vertė 200 eurų. Taip pat pagrobė sodo namelyje buvusius T. G. priklausančius daiktus, t. y. elektrinį diskinį pjūklą „Einhel“, kurio vertė 60 eurų; 2 metrų gulsčiuką „Sola“, kurio vertė 40 eurų; elektrinę maišyklę „Erman“, kurios vertė 50 eurų; perforatorių „Kimpow“, kurio vertė 60 eurų; lyginimo luotą „Sola, kurio vertė 15 eurų, šiais savo veiksmais pagrobė svetimą J. J. priklausantį 2 020 eurų turtą ir T. G. priklausantį 225 eurų turtą.
Be to jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, nuo 2020 metų kovo mėn. pabaigos iki 2020 m. balandžio 6 d., apie 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į (duomenys neskelbtini), sodų namelį Nr. (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir įrankiu sulaužė durų spyną bei pačias duris, kurių vertė 200 eurų, tokiu būdu sugadino J. J. priklausantį nedidelės, 200 eurų vertės turtą.
Be to jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į įmonės UAB „K.“ statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), kur iš neaptvertos teritorijos pagrobė 36 vnt. įpakavimų akmens vatos „Rock Wool“, kurios vieno įpakavimo vertė – 13 eurų, iš viso 468 eurų sumai; taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir įrankiu sulaužė J. G. (J. G.) priklausančio metalinio garažo spyną, kurios vertė 20 eurų, bei iš garažo pagrobė UAB „K.“ priklausančius įrankius - maišyklę „Hervin Tools“, kurios vertė 100 eurų; 2 vnt. lietvamzdžių, kurių bendra vertė 20 eurų; lietvamzdžių laikiklius, kurių bendra vertė 25 eurai; lietaus lataką, kurio vertė 10 eurų; kampus lietvamzdžiams, kurių bendra vertė 30 eurų; varžtų dėžutes, kurių bendra vertė 20 eurų; guminį plaktuką, kurio vertė 6 eurai; 10 vnt. DSP plokščių, kurių bendra vertė 60 eurų; juodos spalvos prailgintuvą, kurio vertė 50 eurų; pistoletą silikonui, kurio vertė 10 eurų, kirvį su mediniu kotu, kurio vertė 12 eurų; vielos tinklo ruloną, kurio vertė 67 eurai; įrankių daiktadėžę, kurios vertė 10 eurų, aliumininį gulsčiuką, kurio vertė 38 eurai, šiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „K.“ priklausantį 458 eurų vertės turtą.
Be to, M. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., 13.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko prie J. G. priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir įrankiu sulaužė minėto garažo spyną, kurios vertė 20 eurų bei iš garažo paėmė UAB „K.“ priklausančius įrankius: du elektrinius grandininius pjūklus „Makita EA3501 S TLC“, kurių bendra vertė 100 eurų; du kampinius šlifuoklius „Makita“, kurių bendra vertė 150 eurų; skersinio pjūvio stakles „Makita“ medžiui pjauti su kojomis, kurių vertė 508,50 eurų; akumuliatorinį vinių šautuvą „Trawplug“, kurio vertė 450 eurų vertės; benzininį grandininį pjūklą „Makita“, kurio vertė 150 eurų; benzininį žemės grąžtą „Hecht, kurio vertė 147 eurų; sienų štrabavimo įrankį „Parkside“, kurio vertė 45 eurai; diskinį elektrinį pjūklą „Bosch“, kurio vertė 109,87 eurų; 2 vnt. akumuliatorinių suktukų „Makita“, kurių bendra vertė 299,99 eurų, 2 rulonus laidų, kurių bendra vertė 100 eurų, du LED šviestuvus, kurių bendra vertė 25 eurai, statybinį žibintą, kurio vertė 54,39 eurų, lazerinį matuoklį „Kapro“, kurio vertė 95,01 eurų, viso pagrobė svetimą UAB „K.“ priklausantį 2 234,76 eurų vertės turtą.
M. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš M. S. ir V. T. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – įrankių dėžę „Parkside“ su mūro griovelių freza, kampinį šlifuoklį „Makita“, kuriuos laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., 13.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S. kartu su V. T. pagrobė iš J. G. priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš M. S. ir V. T. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 7 vnt. „XboX“ kompiuterinių žaidimų diskų, kuriuos laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 19.00 val., iki 2019 m. gruodžio 30 d., 09.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku M. S. kartu su V. T. pagrobė iš UAB „M.“ sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini); taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš M. S. ir V. T. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – tualeto klozetą su baku ir dangčiu „Mito Kompakt“; 100 litrų talpos elektrinį boilerį „Ariston Thermo SPA“, kuriuos laikotarpyje nuo 2020 metų kovo mėn. pabaigos iki 2020 m. balandžio 6 d. apie 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S. kartu su V. T. pagrobė iš J. J. priklausančio (duomenys neskelbtini), sodų namelio (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. ir jo gynėja advokatė Gražina Versockienė (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį šiose dalyse: 1) dėl apelianto M. S. pripažinimo kaltu dėl vagystės iš UAB „M.“ (BK 178 straipsnio 3 dalis), išskyrus pripažinimą kaltu dalyje dėl šių epizodų (daiktų): 7 nauji supakuoti kompiuteriai, mėlyna dėžutė (kasa) su pinigais, kurioje buvo apie 60-70 Eur, 25 kg mikroschemų, 2 kibirai laikrodžių; 2) dėl apelianto M. S. pripažinimo kaltu dėl vagystės iš MB „A.“ (BK 178 straipsnio 2 dalis); taip pat prašo pakeisti nuosprendį individualizuojant bausmę pagal M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Dėl vagystės iš UAB „M.“ (BK 178 straipsnio 3 dalis)
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad iš UAB „M.“ sandėlio pusės daiktų jis neėmė. Jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi pavogęs iš UAB „M.“ šiuos daiktus: 1) 7 naujus supakuotus kompiuterius; 2) mėlyną dėžutę (kasą) su pinigais, kurioje buvo apie 60-70 eurų; 3) 25 kg mikroschemų; 4) 2 kibirus laikrodžių. Jis teigė, kad kitų daiktų neėmė, galbūt vienas kaltinamasis V. T. buvo sugrįžęs ir juos pavogęs, nes kartu jie į UAB „M.“ sandėlį buvo nuvykę tik vieną kartą. Tokią poziciją jis nurodė 2020 m. balandžio 8 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Analogiškos pozicijos jis laikėsi ir kitų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų metu, tiksliai įvardijo, kokius daiktus pavogė iš UAB „M.“ sandėlio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T..
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, pripažindamas M. S. kaltę, ne tik dėl jo prisipažintų daiktų vagystės iš UAB „M.“, savo išvadą grindė civilinio ieškovo UAB „M.“ įgalioto asmens R. M., direktoriaus V. T. ir M. I. paaiškinimais, tačiau nei vienas iš šių liudytojų apie vagystę atlikusius asmenis nieko paaiškinti negalėjo, nes apie vagystę sužinojo jau po fakto, kaltinamųjų nepažįsta ir UAB „M.“ nei vienas iš jų M. S. nebuvo matęs. Apeliantų teigimu, tai, kad šie liudytojai įvardijo pavogtus daiktus, niekaip nepatvirtina M. S. kaltės dėl visų daiktų vagystės. Be to, liudytojas V. T. netgi paliudijo, kad per vieną kartą vienas žmogus tiek daiktų neišneštų, dviese irgi neišneštų, abejojo ir ar dviejų kartų užtektų tokiam daiktų skaičiui išnešti. Vertinant šią aplinkybę su tuo, kad apie vagystę UAB „M.“ darbuotojai sužinojo tik po švenčių, nes tarpšventiniu laikotarpiu įmonė nedirbo, M. S. nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis V. T. galėjo grįžti į UAB „M.“ kitą dieną be jo ir kitų daiktų vagystę tęsti jau vienas, yra logiška, tačiau byloje paneigta.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog liudytojo A. G. parodymai yra teisiškai reikšmingi sprendžiant M. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už mikroschemų vagystės iš UAB „M.“ sandėlio epizodą, tačiau dėl šio epizodo M. S. prisipažino nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, liudytojas A. G. paliudijo, kaip vežė V. T. į Vilniaus metalo supirkimo įmonę ir pridavė mikroschemas, taigi, tiesiogiai su M. S. situacija šio liudytojo parodymai nesusiję.
2.4. Skunde pažymima ir tai, kad kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose nurodė, kad su M. S. jis iš UAB „M.“ sandėlio pavogė dėžes, o kas jose buvo, tiksliai neprisimena, vienoje iš dėžių, jo teigimu, buvo nauji (supakuoti) kompiuteriai, kitoje matė berods ausines. Bet šio kaltinamojo parodymai yra prieštaringi M. S. parodymams dalyje dėl ausinių vagystės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar kaltinamojo V. T., turinčio interesą išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymai dalyje dėl ausinių vagystės kartu su M. S., yra patikimi ir jais galima vadovautis grindžiant M. S. kaltę dėl šio epizodo.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybę, jog mobilųjį telefoną „Iphone 5S“, IMEI (duomenys neskelbtini), galimai pavogė V. T., patvirtina byloje esantis Vilniaus AVPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Andrejaus Markevičiaus (Andrej Markevič) tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad į šį mobilųjį telefoną buvo įdėta išankstinio apmokėjimo kortelė, kurios numeris priklausė kaltinamajam V. T. Nurodoma, kad atitinkamus M. S. neigtus pavogtus daiktus ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę kratas, rado ne pas M. S., bet pas kaltinamąjį V. T.: 2020 m. balandžio 7 d. kratos metu pas V. T., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos ausinės „JBL“, kurios apžiūrėtos ir grąžintos UAB „M.“ įgaliotam atstovui R. M. (2 t., b. l. 133, 3 t., b. l. 169-171, 4 t., b. l. 12-29). Taip pat 2020 m. balandžio 7 d. kratos pas V. T. metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, ausinės „JBL“, TV priedelis „Apple“, kurie apžiūrėti ir grąžinti UAB „M.“ įgaliotam asmeniui R. M. (2 t., b. l. 133, 3 t., b. l. 183-186, 4 t., b. l. 12-29). Skunde pažymi, kad šių kratų metu rastus daiktus apeliantas neigė vogęs kartu su V. T.
2.6. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. parodymai dėl vagystės iš UAB „M.“ sandėlio prieštarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, nes teisme apklausti UAB „M.“ darbuotojai R. M., V. T. ir M. I. patvirtino, kad iki įvykdytos vagystės visi daiktai buvo savo vietose ir kad daiktus iki Kalėdų matė, niekaip nepagrindžia išvados, kad būtent M. S. jo neigiamus pavogtus daiktus pavogė.
2.7. Skunde kritiškai vertinama teismo išvada dėl to, kad M. S. automobilyje „(duomenys neskelbtini) buvo šie UAB „M.“ priklausantys daiktai: žaidimų konsolė „Nintendo“, 2 vnt. navigacijų „Garmini“ ir ausinės „Marshall“, kompaktiniai diskai „Xbox“, patvirtina, jog dėl visų UAB „M.“ daiktų vagystės nustatyta M. S. kaltė. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė, kokiu būdu šie daiktai pas M. S. atsirado – ar jie atsirado juos pavogus iš UAB „M.“, ar kitu pagrindu (pvz. perdavimas iš V. T. ar pan.). Skunde pažymi, kad net jei teismas sprendė, kad minėti daiktai apelianto buvo pavogti veikiant bendrininkų grupėje su V. T., tai lieka neaišku, kaip šių daiktų vagystė pagrindžia, kad M. S. pavogė elektrinį paspirtuką (kuris vien dėl savo dydžio nebūtų tilpęs į dėžę – o daiktus iš UAB „M.“ kaltinamieji išnešė dėžėse), telefonus, akumuliatorinius suktukus, naudotus kompiuterius, „Apple TV“ priedelius. Apeliantų manymu, teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcija ir ją paneigė.
2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. S., veikdamas bendrininkų grupėje su V. T. iš UAB „M.“ sandėlio pavogė šiuos daiktus: elektrinį paspirtuką, telefonus, akumuliatorinius suktukus, naudotus kompiuterius, „Apple TV“ priedelius, jo kaltė dėl šių epizodų pripažinta nepagrįstai. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, kokius daiktus bendrininkai pavogė iš UAB „M.“ sandėlio, tuo tarpu kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo pradžioje atsisakė duoti parodymus, nebendradarbiavo ir tik vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose davė prieštaringus parodymus, o tai, apeliantų teigimu, patvirtina, kad jo parodymais negali būti vadovaujamasi, konstatuojant M. S. kaltę.
Dėl vagystės iš MB „A.“ (BK 178 straipsnio 2 dalis)
2.9. Viena iš aplinkybių, kuri, teismo teigimu, patvirtina M. S. kaltę dėl MB „A.“ keturračio vagystės, yra nurodomi civilinio ieškovo MB „A.“ įgalioto atstovo V. M. paaiškinimai teismui. Skunde pabrėžiama, kad šie parodymai M. S. kaltės niekaip nepagrindžia, nes V. M. nurodė jo nepažįstantis, o tai, kad keturratis pavogtas, pastebėjo tik apie 8.00 val. ryto. Jis nurodė nenumanantis, kas padarė šią nusikalstamą veiką, kaimynai nieko nematė. Be to, V. M. nurodė, kad keturratis yra sunkus, kaip mažas automobilis, todėl jam nustumti reikėjo mažiausiai trijų žmonių. Buvo didžiulis griovys, šlapia. Vienam žmogui nustumti nėra jokių šansų. Net vienam žmogui su automobiliu, prikabinus keturratį, nebūtų įmanoma jo ištempti iš kiemo.
2.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. S. vyko į MB „A.“ teritoriją neturėdamas jokio susitarimo su V. T. pavogti keturratį, vyko tik jo pažiūrėti, bet kieme užsidegus šviesoms M. S. apskritai pabėgo ir kelias valandas ėjo laukais atgal į Nemenčinę. Vadovaujantis šiais nuosekliais M. S. parodymais, nuo jo pabėgimo iš įvykio vietos iki sugrįžimo į ją praėjo keletas valandų, kurių metu keturratis ir buvo ištemptas iš MB „A.“ teritorijos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad M. S. vogė keturratį.
2.11. Skunde pastebima, kad liudytojas V. M. nurodė, kad vagys ne tik atkirpo segmentinę tvorą, bet ir patraukė betoninius šaligatvio bordiūrus, kurių vienas sveria apie 30-40 kg ir tik tada išstūmė keturratį. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, M. S. šių veiksmų atlikimo metu įvykio vietoje nebuvo.
2.12. Skunde pažymima, jog M. S. kaltė dėl keturračio vagystės grįsta netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai yra visiškai nesusiję ir nesujungia tarpusavyje galutinių faktų, kurių pagrindu buvo konstatuotas nusikalstamos veikos padarymas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas M. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė liudytojo V. M. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad vienas žmogus negalėtų išstumti keturračio iš kiemo, juo labiau, kad matė kelių žmonių pėdsakus. Tačiau teismas visiškai nevertino nuoseklios M. S. pozicijos, kad kieme užsidegus šviesoms jis apskritai pabėgo ir kelias valandas ėjo laukais atgal į Nemenčinę. Taigi, nuo jo pabėgimo iš įvykio vietos ir sugrįžimo į ją buvo praėję keletas valandų, kurių metu keturratis ir buvo ištemptas iš MB „A.“ teritorijos. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar kitas kaltinamas šiuo laikotarpiu buvo kur nors išvykęs, atsivežęs jam talkinti reikalingus asmenis ir pan., o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienas asmuo pavogti keturračio nebūtų fiziškai pajėgęs.
2.13. Akcentuojama, kad kaip M. S. kaltę pagrindžiančią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nurodė liudytojos E. G. parodymus, kad keturratį M. S. paprašė laikyti pas jos tėvus, tačiau jos parodymai jokios M. S. kaltės dėl keturračio vagystės nepatvirtina, nes ši liudytoja nurodė, kad jis jai sakė šį keturratį nusipirkęs, o iš ko ir už kiek, ji nesidomėjo. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu M. S. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad keturratį jis nusipirko iš V. T. Apeliantas paaiškino, kad V. T. nesakė, kad vyksta vogti keturračio, vyko jo parodyti. Tikslas nusipirkti keturratį iš V. T. ir šio tikslo realizavimas, apeliantų teigimu, negali būti kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neatitinka šios veikos požymių ir bendrininkavimo požymių, kadangi apeliantas nebuvo susitaręs su V. T. vogti keturratį.
2.14. Remiantis teismų praktika, netiesioginiu įrodymu konstatavus tarpinį faktą, kad asmuo su nusikalstama veika susijusioje vietoje buvo šios veikos darymo metu, tačiau neturint kitų įrodymų visumos, neįmanoma patikimai nuspręsti, jog tas asmuo tyčia tuo metu atliko nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o ne tarpiniai faktai. Apeliantų teigimu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė. Dėl aptartų pagrindų netiesioginiai įrodymai neleidžia spręsti, kad M. S. nurodytus jo neigiamus vogus daiktus pavogė, bet ir apskritai yra nesusijęs su jų vagyste.
2.15. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas M. S. kaltę bendrininkų grupėje padarius keturračio vagystę konstatavo remdamasis tik prielaidomis ir spėjimais, nes nėra jokių įrodymų, kad jis tarėsi su V. T. pagrobti keturratį, automobiliu nuvyko keturračio apžiūrėti, nes ketino jį nusipirkti, tačiau galiausiai visgi pabėgo iš įvykio vietos. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų įsibrovęs į teritoriją ar atlikęs kokius nors keturračio pagrobimo veiksmus. M. S. padėjo keturratį parvaryti ir laikė jį pas liudytojos E. G. tėvus tik dėl to, kad jį nusipirko iš V. T., o tai patvirtina, kad V. T. laikė keturračio savininku tik save. Skunde akcentuojama, kad bendrininkaujant, vagiamus daiktus abu kaltinamieji visada pasidalindavo per pusę, tą pripažino savo parodymuose tiek vienas, tiek kitas, o šiuo atveju M. S. keturratį iš V. T. nusipirko.
2.16. Dėl keturračio vagystės teismas M. S. kaltę konstatavo ne pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, bet išimtinai tik kritiškai vertindamas jo paaiškinimus. Teismas nurodė, kad jo kaltę dėl vagystės patvirtina tai, kad jo garaže buvo rastos nuardytos keturračio dalys: priekinis stiklas, plastmasinė detalė, stogas. Tačiau neaišku, kodėl šie epizodai teismui sukėlė abejonių, nes jeigu asmuo nusiperka daiktą, tai jis gali šį daiktą pertvarkyti taip, kaip jam yra patogu – M. S. taip ir padarė.
2.17. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad M. S. pozicija yra nelogiška, nes jis važiavo apžiūrėti keturračio nakties metu, o užsidegus šviesoms – pabėgo, taip pat negali būti laikomi pagrindu konstatuoti asmens kaltę dėl šio keturračio vagystės. Jeigu jau vykimas apžiūrėti keturračio nakties metu savaime kelia įtarimų, kad keturračio važiuojama vogti, tai pabėgimas iš įvykio vietos nepradėjus vykdyti objektyviuosius vagystės požymius atitinkančių veiksmų turėtų būti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti nusikalstamą veiką.
2.18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. S. turėjo suprasti ir suprato, kad keturratis yra vagiamas, tuo labiau, kad pats pripažino pagalvojęs, kad V. T. keturratį pavogė, nepatvirtina jo dalyvavimo vagystėje, nes net jei jis atvykęs į vietą ir turėjo suprasti, kad keturratis yra vagiamas, tai jis užsidegus šviesoms iš įvykio vietos pabėgo ir nusikalstamos veikos nepradėjo, o tai, kad jis suprato, kad V. T. keturratį pavogė, galėtų būti pagrindu spręsti klausimą dėl M. S. atsakomybės pagal BK 189 straipsnį, tačiau bet kuriuo atveju, tikslas nusipirkti iš V. T. keturratį, neatitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
2.19. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog in dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Kaip teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, kuriuo siekta įrodyti, jog M. S. yra nekaltas, atsakė padarydamas prielaidas, kad galėjo būti ir kitaip, nes apelianto pozicija yra nelogiška, pvz. kam naktį važiuoti apžiūrėti keturračio. Tačiau byloje nėra įrodymų, paneigiančių M. S. argumentus ir rašytinius įrodymus. Teismų apkaltinamieji nuosprendžiai negali būti pagrįsti vien prielaidomis „kaip galėjo būti“ ar, kad tam tikra pozicija yra nelogiška – tai prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai ir tikslui, o asmens kaltė privalo būti įrodyta tvirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.
Dėl M. S. paskirtos bausmės
2.20. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nenustatyta M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. S. viso proceso metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantų teigimu, teismas iš dalies netinkamai individualizavo paskirtą bausmę.
2.21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirta bausmė turi būti sumažinta dėl neteisingo M. S. pripažinimo kaltu dėl dalies vagystės iš UAB „M.“ sandėlio ir MB „A.“ priklausančio keturračio vagystės, nes dalies nusikalstamų veikų apeliantas nepadarė, todėl prašo jį išteisinti dėl jų padarymo iš šioje dalyje jam paskirtas bausmes panaikinti.
Šalies argumentai
2.22. Apeliaciniame skunde prašoma švelninti paskirtą bausmę ir skirti laisvės atėmimo bausmę kuo trumpesniam laikui, likusios dalies atlikimą atidedant, nes M. S. turi 2 mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Apeliantas pateikė į bylą duomenis, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą – verčiasi patalpų remontu ir smulkiais statybiniais darbais, yra šią veiklą įforminęs atitinkamai VMI sprendimais, tai patvirtina, kad jis deda dideles pastangas, kad galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl vagystės iš UAB „M.“ (BK 178 straipsnio 3 dalis)
6. Sprendžiant dėl nuteistojo M. S. kaltės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl vagystės iš UAB „M.“ sandėlio, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, tarnybinis pranešimas, kratų protokolai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis M. S. pripažįsta kaltę dėl to, kad iš UAB „M.“ pavogė septynis naujus supakuotus kompiuterius, mėlyną dėžutę (kasą) su pinigais, kurioje buvo apie 60-70 eurų, 25 kg mikroschemų ir 2 kibirus laikrodžių. Nuteistasis nurodo, kad daugiau jokių daiktų jis neėmė, juos galėjo paimti V. T.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. S. kaltę ne tik dėl jo pripažintų daiktų vagystės iš UAB „M.“, savo išvadą grindė civilinio ieškovo UAB „M.“ įgalioto asmens R. M., direktoriaus V. T. ir M. I. paaiškinimais, tačiau nei vienas iš šių liudytojų negalėjo nieko paaiškinti apie vogusius asmenis, jų nepažįsta ir nėra matę, apie vagystę sužinojo jau po jos įvykdymo. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad paminėti liudytojai iš tiesų nepažįsta nuteistojo M. S. ir jo nėra matę, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia šių liudytojų duotų parodymų svarbos, vertinant M. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog teisme apklausti UAB „M.“ darbuotojai R. M., V. T. ir M. I. išsamiai paaiškino, kokių daiktų buvo pasigesta UAB „M.“ priklausančiame sandėlyje, šie asmenys nurodė, kad buvo atlikta inventorizacija ir padarytas vidinis auditas. Daiktai buvo apskaityti ir pagal tai surašytas dingusių daiktų sąrašas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų duotais parodymais, o apeliaciniame skunde nepateikta jokių svarių argumentų, dėl kurių būtų galima daryti priešingą išvadą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šių liudytojų parodymai nepatvirtina M. S. kaltės dėl visų kaltinime nurodytų daiktų vagystės, pažymėtina, jog M. S. kaltė grindžiama ne vien tik minėtų liudytojų parodymais, tačiau byloje surinktų ir teisme betarpiškai ištirtų įrodymų visuma.
9. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytojas V. T. nurodė, jog per vieną kartą vienas žmogus ar net dviese tiek daiktų neišneštų, abejojo ir ar dviejų kartų užtektų tokiam kiekiui daiktų išnešti. Šiame kontekste pažymėtina, jog apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. S. nurodė, kad į UAB „M.“ priklausantį sandėlį grobti prekių vyko du kartus, t. y. nurodė, kad pirmąjį kartą rado dvi dėžes su naujais kompiuteriais ir juos pavogė, o kitą dieną tokiu pačiu būdu jie vėl grįžo į tą sandėlį ir iš jo pavogė du kibirus laikrodžių ir dėžę mikroschemų (apie 20-25 kg) (t. 6, b. l. 68-70). Teisme pagarsinus šiuos liudytojo parodymus, jis patvirtino, kad parodymai yra teisingi ir galima vadovautis. Teisme nuteistasis M. S. parodė, jog jam atrodo, kad ten buvo vieną kartą, tačiau gali būti, kad su V. T. buvo ne vieną kartą ten nuvykę. Paaiškino, kad kompiuterius ir mikroschemas paėmė pirmą kartą. Taigi, remiantis paties nuteistojo M. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat ir liudytojo V. T. duotais parodymais apie tai, kad tokio kiekio daiktų vienas asmuo ar net dviese per vieną kartą neišneštų, darytina išvada, jog asmenys grobti prekių į UAB „M.“ priklausantį sandėlį galėjo vykti ne vieną kartą.
10. Be kita ko, skunde nesutinkama su teismo išvada dėl to, kad M. S. automobilyje „(duomenys neskelbtini) rasti UAB „M.“ priklausantys daiktai (žaidimų konsolė „Nintendo“, 2 vnt. navigacijų „Garmini“ ir ausinės „Marshall“, kompaktiniai diskai „Xbox“) patvirtina, jog dėl visų UAB „M.“ daiktų vagystės nustatyta M. S. kaltė. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog kompaktiniai diskai „Xbox“ buvo rasti M. S. automobilyje, kadangi šie kompaktiniai diskai buvo rasti pas M. Č. Tačiau pažymėtina, kad M. S. teisme nurodė, jog galbūt kompiuterinius žaidimus yra pardavęs M. Č. (t. 3, b. l. 110-113, 133-165). Taigi, pagrįsta manyti, jog M. S. kompaktinius diskus „Xbox“ pavogė iš UAB „M.“ sandėlio ir vėliau juos pardavė M. Č. Tuo tarpu, dėl M. S. automobilyje rastų daiktų, t. y. žaidimų konsolės „Nintendo“, 2 vnt. navigacijų „Garmini“ ir ausinių „Marshall“ apeliacinės instancijos teisme nutarta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąjį M. S. M. S. dėl daiktų, rastų kratos metu jo automobilyje, paaiškino, kad tie daiktai buvo paimti ne iš tos firmos bei nurodė, kad raudonos spalvos žaidimų konsolę „Nintendo“ ir ausines pirko tam, kad galėtų žaisti žaidimus, kai važinėjo į Baltarusiją. Paklaustas, kur ir kada šiuos daiktus pirko, nuteistasis neatsakė, kur įsigijo, tik pasakė, kad pirko prieš metus ar pusantrų metų iki nusikaltimo padarymo. Paklaustas, kokios tai buvo ausinės, nuteistasis atsakė, jog pavadinimo neatsimena, gal tai buvo „Marshall“ ausinės. Taip pat nuteistasis M. S. nurodė, kad navigacijos priklausė jam, viena navigacija buvo veikianti, kita neveikianti. Vis tik, įvertinus šiuos nuteistojo paaiškinimus, negalima daryti išvados, jog paminėti kratos metu automobilyje rasti daiktai iš tiesų priklausė nuteistajam, juolab, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių šių daiktų įsigijimą patvirtinančių duomenų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nenurodė, kur šiuos daiktus įsigijo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuteistojo automobilyje kratos metu rasti daiktai sutampa su tais daiktais, kurių buvo pasigesta UAB „M.“ darbuotojų, teismas laiko įrodytu. jog šie daiktai buvo pavogti iš UAB „M.“.
11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, daug dėmesio skiriama siekiant įrodyti, jog daiktus, kurių vagystės nepripažįsta nuteistasis M. S., galėjo pagrobti V. T. Skunde akcentuojama, jog mobilųjį telefoną „Iphone 5 S“ galimai pavogė V. T., nes, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, į šį mobilųjį telefoną buvo įdėta išankstinio apmokėjimo kortelė, kurios numeris priklausė kaltinamajam V. T. Taip pat akcentuojama ir tai, kad kai kurie daiktai, kuriuos M. S. neigė pavogęs, kratos metu buvo rasti pas V. T., t. y. ausinės „JBL“, nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, TV priedelis „Apple“. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturi reikšmės tai, kuris iš jų, t. y. ar M. S., ar V. T., ar jie abu kartu ėmė tam tikrus daiktus, kadangi šie asmenys veikė bendrininkaudami, jie abu suprato, kad įsibrovė į svetimas patalpas ir iš šių patalpų grobė svetimą turtą – UAB „M.“ priklausančias prekes, matė vienas kito veiksmus ir jiems pritarė, todėl atsako už bendrai padarytą veiką, t. y. bendrais veiksmais pavogtą visą turtą, nepriklausomai nuo to, kaip vėliau pagrobtas turtas buvo pasidalintas tarp kaltinamųjų. Šios išvados nepaneigia ir skunde dėstomi argumentai, jog nuteistasis M. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, kokius daiktus bendrininkai pavogė iš UAB „M.“ sandėlio, o kaltinamasis V. T. iš pradžių atsisakė duoti parodymus ir tik vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose davė parodymus.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti M. S. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl visų kaltinime nurodytų UAB „M.“ priklausančių daiktų vagystės.
Dėl vagystės iš MB „A.“ (BK 178 straipsnio 2 dalis)
13. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantai nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimą išteisinti M. S. dėl keturračio motociklo vagystės, manant, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo remiamasi tik prielaidomis, kas sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
14. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tiesiogiai keturračio vagystę mačiusių asmenų nebuvo nustatyta, vis tik baudžiamojoje byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį M. S. veiksmuose atskleidžiančių duomenų, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais. Pirmosios instancijos teisme MB „A.“ atstovas V. M. detaliai paaiškino, kur stovėjo keturratis ir kokiomis aplinkybėmis jis galėjo būti pavogtas. Jis paaiškino, kad keturratis buvo laikomas privataus namo kieme, kuris yra aptvertas statybine tvora. Teritorija saugoma, apšviesta iš dalies. Ant įvažiavimo stovėjo didžiulis ekskavatorius, o tvora buvo priremta prie ekskavatoriaus ir prisegta prie jo. MB „A.“ atstovo teigimu, asmenys, įvykdę vagystę, atkirpo tą tvorą, patraukė betoninius šaligatvio bordiūrus, kurių vienas sveria apie 30-40 kg, ir išsistūmė keturratį. Jis naktį negirdėjo jokio triukšmo, o užvestas keturratis skleidžia ganėtinai didelį garsą, be to, asmenys neturėjo raktelių, todėl sprendė, kad keturratis buvo išstumtas. Taip pat paaiškino, jog matė nustumto keturračio vėžes ir žmonių pėdsakus, kurie ėjo per tas vėžes, tokie patys pėdsakai buvo ir kieme, ir kelkraštyje. V. M. pažymėjo, kad keturračio išstumti vienas žmogus negalėjo, nes jis pakankamai sunkus, net vienam žmogui su automobiliu, prikabinus keturratį, nebūtų įmanoma jo ištempti iš kiemo. Taip pat teismas vertino aplinkybę, jog iš MB „A.“ pagrobtas ir nuardytas keturratis buvo rastas pas M. S. draugės E. G. motiną (t. 2, b. l. 166, t. 4, b. l. 103-119, 156-159). Liudytoja E. G. teisme nurodė, kad M. S. jos prašė leisti palikti keturratį pas jos tėvus. Keturračio įsigijimo aplinkybių kaltinamasis jai nedetalizavo. Nuardytos keturračio detalės buvo rastos M. S. garaže (t. 2, b. l. 166, t. 4, b. l. 103-119, 156-159). Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas M. S. įvykių versiją, jog jis nedalyvavo vagiant minėtą keturratį motociklą, atmetė kaip nelogišką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl keturračio motociklo vagystės, laikė tai, kad M. S. ir V. T. keturračio apžiūrėti vyko nakties metu, taip pat tai, kad M. S. išsigando įvykio vietoje užsidegusios šviesos ir pabėgo, kas liudija, jog jis suprato, kokiu tikslu atvyko į įvykio vietą, t. y. siekdamas pagrobti keturratį. Taip pat reikšmingomis laikytos aplinkybės, jog neužvestą keturratį nuvarė kartu su V. T., jį nutempdamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visų aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad M. S. nesuprato apie vykdomą keturračio vagystę, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad jis pats teisme nurodė, jog pagalvojo, kad keturratis gali būti pavogtas.
15. Nuteistojo M. S. pozicija, kad jis nesuprato, jog keturratis yra vagiamas, grindžiama tuo, kad jis, užsidegus šviesoms, iš įvykio vietos pabėgo ir nusikalstamos veikos nepradėjo. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis įsijungus šviesai pabėgo iš įvykio vietos, negali būti vertinama kaip paneigianti jo kaltę, kadangi jis vėliau sugrįžo prie keturračio ir kartu su V. T. jį nuvarė. Šiuo atveju, tai, kad M. S., įsijungus šviesai, išsigandęs pabėgo iš įvykio vietos, tik dar kartą patvirtina, jog jis iš tiesų suprato savo ketinimų neteisėtumą. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. atliko kokius nors keturračio pagrobimo veiksmus, tačiau vadovaujantis paties M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino ir teisme, kad po to, kai įsijungus šviesai, jis išsigandęs pabėgo, jį su savo automobiliu pasivijo V. T., kuris M. S. nuvežė prie keturračio, jie keturratį prisikabino, M. S. sėdo prie keturračio vairo, o V. T. sėdo į savo automobilį ir tokiu būdu nutempė keturratį. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad M. S. savo veiksmais kartu su V. T. pagrobė keturratį.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl M. S. atsakomybės pagal BK 189 straipsnį, t. y. dėl neteisėtu būdu gauto turto įgijimo, kadangi M. S. pavogtą keturratį motociklą nusipirko iš V. T., tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, padaryta pagrįsta išvada, jog M. S. bendrais veiksmais su V. T. pavogė keturratį motociklą. Šios išvados niekaip nepaneigia skunde dėstomi motyvai, jog keturratį motociklą pavogė V. T., o M. S. šią transporto priemonę iš jo nusipirko. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliaciniame skunde nurodyta versija yra nelogiška ir nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.
17. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog in dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl M. S. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad M. S. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
18. Taigi, įvertintų faktinių aplinkybių bei įrodymų visuma, aptarta šios nutarties 14 punkte, leidžia teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. keturračio motociklo vagystė iš MB „A.“ yra įrodyta, o nuteistojo ir jo gynėjos pozicija yra paneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. S. yra pagrįstai nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą.
Dėl M. S. paskirtos bausmės
19. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti M. S. paskirtą bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir paskirti laisvės atėmimo bausmę kuo trumpesniam laikui, likusios dalies atlikimą atidedant. Nurodoma, kad M. S. turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą – verčiasi patalpų remontu ir smulkiais statybiniais darbais, o tai, apeliantų vertinimu, patvirtina, kad jis deda dideles pastangas, kad galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
20. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų, tris apysunkius, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į tai, kad padarytos baigtos nusikalstamos veikos, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu – nusikalstamos veikos nuosavybei padarytos bendrais veiksmais. Teismas taip pat įvertino tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose. Įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys bei tai, kad jis daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Be to, nuteistasis vengė vykdyti anksčiau jam paskirtas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, neatlikdavęs paskirtų bausmių arba tik išėjęs iš įkalinimo įstaigų vėl nusikalsdavo. Įvertinęs aptartas M. S. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą arešto bausmę, o už padarytus nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydį parenkant artimą sankcijose numatytiems vidurkiams.
21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes bei nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina neproporcinga ar per griežta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įskaitant ir numatytosios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte aplinkybės, kadangi M. S. nepripažino kaltės dėl dalies nusikalstamų veikų, kurias jis padarė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis išlaiko nepilnamečius vaikus ir šiuo metu vykdo individualią veiklą, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, nors apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam atidėti bausmės vykdymą, pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytomis nuostatomis, nuteistajam M. S. buvo pritaikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, todėl pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėtį nėra.
22. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo nuteistajam M. S. klausimą išsprendė tinkamai, o apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios ypač lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. ir jo gynėjos advokatės Gražinos Versockienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.