Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Judita Sungailaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-579-2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00096-2013-3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Audriui Ažukui, Linui Frančiakui, išteisintajam A. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems V. U. ir M. Ž., viešame teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo

A. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas tuo, kad 2012 m. gruodžio 28 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siūlydamas užsidirbti 200 Lt, melagingai V. U. teigė, kad reikia atidaryti sąskaitas banke ir gauti V. U. elektroninės bankininkystės duomenis, nes jo draugams iš užsienio turi pravesti pinigų, bei siūlydamas užsidirbti 200 Lt melagingai M. Ž. teigė, kad reikia atidaryti sąskaitas banke ir gauti M. Ž. elektroninės bankininkystės duomenis, nes jo draugams iš užsienio turi pravesti pinigų. V. U. ir M. Ž. atidarius sąskaitas ir pateikus elektroninės bankininkystės duomenis, jais neteisėtai pasinaudojo, tai yra 2012 m. gruodžio 28 d., apie 8.50 val., neteisėtai save identifikuodamas kaip M. Ž. prisijungė prie (DUOMENYS NESKELBTINI) banko informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 1000 Lt paskolos paėmimą M. Ž. vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)t bei 1000 Lt paskolos paėmimą iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir juos M. Ž. (DUOMENYS NESKELBTINI) banke, esančiame (duomenys neskelbtini), prie kasos nuėmus nuo savo sąskaitos, pinigus pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2626,06 Lt turtinę žalą, bei 2012 m. gruodžio 28 d., apie 9.40 val., neteisėtai save identifikuodamas kaip V. U. prisijungė prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 1000 Lt paskolos paėmimą V. U. vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) bei 1500 Lt paskolos paėmimą iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir juos V. U. banke „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ esančiame (duomenys neskelbtini), prie kasos nuėmus nuo savo sąskaitos pinigus pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padarydamas 3221,31 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl nepagrįsto A. L. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintasis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad A. L. 2012 m. gruodžio 28 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siūlydamas V. U. užsidirbti 200 Lt, jam melagingai teigė, kad reikia atidaryti sąskaitas banke ir gauti V. U. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nes jo draugai iš užsienio turi pervesti pinigų, bei siūlydamas M. Ž. užsidirbti 200 Lt, jam melagingai teigė, kad reikia atidaryti sąskaitas banke ir gauti M. Ž. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, nes jo draugai iš užsienio turi pervesti pinigų, M. Ž. atidarius sąskaitas ir pateikus A. L. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, A. L. M. Ž. elektroninės bankininkystės duomenis telefonu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2012 m. gruodžio 28 d., apie 8.50 val., neteisėtai save identifikuodamas kaip M. Ž., prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 1000 Lt paskolos paėmimą M. Ž. vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir 1000 Lt paskolos paėmimą iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini), prie kasos M. Ž. šiuos pinigus nuėmus nuo savo sąskaitos, A. L. juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2000 Lt turtinę žalą, bei V. U. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis A. L. telefonu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2012 m. gruodžio 28 d., apie 9.40 val., neteisėtai save identifikuodamas kaip V. U. prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 1000 Lt paskolos paėmimą V. U. vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir 1500 Lt paskolos paėmimą iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini), prie kasos V. U. šiuos pinigus nuėmus nuo savo sąskaitos, A. L. juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2500 Lt turtinę žalą.

Išteisintasis A. L. kaltu neprisipažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis nebuvo (duomenys neskelbtini) ir net nemoka naudotis kompiuteriu, todėl negalėjo įvykdyti nusikaltimo. Jis nukentėjusiųjų nepažįsta, dabar juos pirmą kartą mato. Apie pateiktą kaltinimą nieko negali paaiškinti. V. K. nepažįsta. L. B. jo draugo mama, ar ji moka naudotis kompiuteriu, nežino. Niekada neturėjo mėlynos spalvos automobilio, tai buvo M. B. automobilis. Vieną kartą anksčiau yra nuteistas už analogiškos veikos padarymą, bet taip pat aiškino, kad nemoka naudotis kompiuteriu, nepadarė to nusikaltimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Yra ieškojęs žmonių ir prašęs jų atsidaryti banko sąskaitas, bet ne nagrinėjamu atveju. Yra buvę tokių atvejų, kai surado vieną asmenį ir šis sutiko atidaryti sąskaitą, jie atvažiavo į banką bei atidarė sąskaitą. Asmenis pakalbindavo sutikęs gatvėje, pasiūlydavo jiems užsidirbti pinigų. Su elektroninės bankininkystės duomenimis nieko nedarydavo. Perduodavo duomenis V. Ar V. turėjo ryšį su M. B., nežino (t. 2, b. l. 88-89).

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. L. paaiškino, kad nukentėjusiųjų nepažįsta, Sintautų kaime nėra buvęs. Pavedimai buvo padaryti iš M. B. kompiuterio, išteisintasis su kompiuteriu elgtis nemoka ir nesupranta, apie ką čia nukentėjusieji pasakoja. Jie sako, kad atpažino jį iš sudėjimo, bet laisvėje jis svėrė 117 kg, tuo tarpu Šakių r. teisme - 98 kg, o dabar - 93 kg. Nurodė, kad turi du randus ant veido, ant skruostikaulio ir ties dešine akimi, vienas randas yra nuo 1992 metų, o randas ties akimi atsirado 2010 metais. A. L. neneigė, kad į Šakius važiavo, bet (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo. Su jais buvo V. Su M. B. buvo Šakiuose nuo penktadienio, jam skambino asmuo ir jie buvo susitarę susitikti autobusų stotyje, paimti kreditą, tačiau tuomet juos sulaikė policijos pareigūnai. Jie papasakojo viską policijai, kad nieko blogo nenorėjo, tik paimti kreditą ir policijos pareigūnai juos paleido. Kodėl jį kaltina padarius nusikaltimą nežino. Gal buvo koks žmogus panašus į jį.

Nors A. L. savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, atpažinimo protokolo duomenimis, kredito įstaigų pažymomis, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia A. L. kaltę ir leidžia atmesti jo pasirinktą gynybos versiją.

Nukentėjusysis M. Ž., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad su išteisintuoju A. L. jį supažindino dėdė. Išteisintasis pasiūlė užsidirbti, paaiškino, kad į jo sąskaitą banke bus pervesta tam tikra pinigų suma, tačiau kokia tiksliai, jam nepasakė, o už tai jis gaus 200 Lt. 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atvažiavo dėdė K. K. ir dar trys asmenys – išteisintasis ir dar du, kurių nepažinojo. Su tais asmenimis nuvažiavo paimti V. U., o tuomet visi nuvyko į Šakiuose esantį AB „(duomenys neskelbtini)“, kur V. U. buvo atidaryta sąskaita. Tuomet į savo sąskaitas jie įnešė po 100 Lt, kuriuos davė išteisintasis. Kaip jiems paaiškino, 100 Lt įmokėti reikėjo, kad būtų galima iš užsienio pervesti pinigus. Ir jis pats, ir V. U. savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis perdavė išteisintajam. Po to visi laukė, kol į jų banko sąskaitas bus pervesti pinigai. Kai pinigai buvo pervesti, juos paėmė iš sąskaitų ir atidavė A. L. Išteisintasis už tai jam padavė 200 Lt, o V. U. – 100 Lt. Pirmosios instancijos teisme abejojo, ar tai tas asmuo, kadangi apklausiamas prastai jautėsi, dėl to, kad ilgą laiką buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Išteisintąjį atpažįsta iš veido bruožų, rando veide, balso.

Nukentėjusysis V. U., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pas jį atėjo M. Ž. ir paklausė, ar nori užsidirbti pinigų. Kartu nuėjo į jų laukusį automobilį, kuriame buvo trys asmenys. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur atidarė sąskaitą. Grįžus į automobilį asmuo, pasivadinęs A., kuriam ant veido buvo randas, paėmė iš jo visus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. kažkam paskambino ir padiktavo gautus duomenis. Kaip suprato, į jo atsidarytą sąskaitą turėjo būti pervesta tam tikra pinigų suma. Tą pačią dieną, po kurio laiko vėl nuvažiavo į banką, paėmė pinigus ir visus atidavė asmeniui, vardu A., kuris jam už paslaugą davė 100 Lt. A. atrodė šiek tiek panašus į kaltinamąjį, su ūsais. Kadangi buvo truputį išgėręs, todėl tiksliai neatsimena. Kas yra elektroninė bankininkystė, nežino.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. Ž. paaiškino, kad vieną rytą jam paskambino dėdė ir pasiūlė užsidirbti 200 Lt. Jis sutiko, todėl netrukus dėdė (K. K.) atvažiavo su keliais asmenimis. Visi nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur liko K. K., bet prie jų prisijungė V. U. Po to, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur banke paėmė kreditą. Visus gautus pinigus atidavė asmeniui, pasivadinusiam A., kuris jam grąžino asmens tapatybės kortelę, taip pat prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Už paslaugą jam taip pat davė 200 Lt ir parvežė namo. Žinojo, kad reikės paimti kreditą, sutiko, kadangi reikėjo pinigų alkoholiui. Kad reikės grąžinti kreditą, nesuprato. Jam buvo paaiškinta, kad kreditą perves iš užsienio A. draugas. Kaltinamasis šiek tiek panašus į A..

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. Ū. nurodė, kad buvo su V. K. Sintautų kaime, kai automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo nepažįstami asmenys. Jie buvo keturiese, vienas jų – M. Ž.. Vienas iš nepažįstamų asmenų jam pasiūlė užsidirbti 200 Lt. Kartu nuvyko į Šakius, nuėjo į banką gauti elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Tačiau banke buvo daug žmonių, todėl jis grąžino gautus pinigus ir atsisakė pasiimti duomenis. Tarp minėtų trijų asmenų buvo ir A. L. Būtent šis asmuo skambino į banką ir prisistatęs jo (D. Ū.) vardu klausė, ar jam nėra išduotas kreditas. A. L. matė vieną kartą, tačiau jo bruožus gerai įsidėmėjo.

Liudytoja R. I., apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, teko apklausti nukentėjusiuosius, liudytojus. Apklausiant liudytoją V. K. šis apibūdino asmenį, kaip galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką, kad jo veide yra randas, taip pat, kad tas asmuo yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, o jo vardas A.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. nurodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą. Parodymai atpažinti iš nuotraukų buvo atliekami todėl, kad tuo metu įtariamasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir buvo sunku suorganizuoti jo pristatymą. Nukentėjusieji atpažino A. L. iš veido bruožų, jie buvo apklausti ir paaiškino požymius. Apklausiamas įtariamasis A. L. elgdavosi agresyviai, keisdavo savo parodymus, neatsakinėdavo į klausimus.

UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 28 d., 9.39 val., V. U. vardu iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) užsiregistruota UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinėse svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir pateiktos paraiškos paskoloms gauti, ir 2012 m. gruodžio 28 d., 8.50 val., M. Ž. vardu iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) užsiregistruota UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinėse svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir pateiktos paraiškos paskoloms gauti (t. 1, b. l. 31-33, 39-41).

UAB „Bitė“ pateikta pažyma nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso L. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis tik teisme duotais nukentėjusiųjų, liudytojo M. B. ir išteisintojo parodymais. Tokiu būdu teismas įrodymus vertino atsietai nuo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, teisme minėtų asmenų duotų parodymų nelygino tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji M. Ž. ir V. U. nurodė, kad A. L. atrodė truputį panašus į asmenį, kurie jie vadina A., jie buvo išgėrę, todėl jo neprisimena. Tokių parodymų pagrindu teismas konstatavo, kad nukentėjusieji neatpažįsta A. L., todėl, teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nusikalstamas veikas įvykdė būtent jis. Teismas nurodė, kad nors ikiteisminio tyrimo metu abu nukentėjusieji atpažino išteisintąjį pagal fotonuotraukas, tačiau teismas negali remtis šiais parodymais, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra visiškai nepagrįsta. Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu ne tik iš nuotraukų atpažino A. L., tačiau ir tiksliai įvardijo požymius, pagal kuriuos jį atpažįsta, bei papildomai nurodė, kad asmuo turėjo randą ant veido. Be nukentėjusiųjų A. L., kaip asmenį, kuris kaltinime nurodytu būdu siūlė užsidirbti, teisme atpažino ir liudytojas V. Ū.. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai buvo Sintautų kaime, kaltinamasis atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kartu buvo V.K., M. Ž.. Patvirtino, kad būtent A. L. pasiūlė jam užsidirbti 200 Lt, kad jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jam buvo liepta eiti į banką ir gauti elektroninės bankininkystės duomenis, tačiau D. Ū. apsigalvojo ir atsisakė pasiūlymo. Teismas šio liudytojo parodymų nuosprendyje niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat be pagrindo skundžiamame nuosprendyje nesiremta ir liudytojo V. K. parodymais. Nors V. K. teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad 2012 metų gruodžio pabaigoje (duomenys neskelbtini) jį užkalbino nepažįstami žmonės iš mėlynos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tas asmuo, kuris jam siūlė užsidirbti, gaunant elektroninės bankininkystės duomenis, buvo pasakęs, kad jo vardas A., ant jo veido matė randą – siūtinę žaizdą, iš jo girdėjo, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Liudytojas taip pat nurodė, kad kartu minėtas asmuo vežėsi ir M. Ž. bei V. U. (t. 1, b. l. 26). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais, nes jie visiškai atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Nagrinėjant bylą teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, taip pat buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti M. B., kaip įtariamojo, parodymai, kuriuose jis pakankamai išsamiai papasakojo, kaip kartu su A. L. važiavo į (duomenys neskelbtini), kaip buvo gauti bankininkystės duomenys ir paimti kreditai, tačiau teismas šiais parodymais nesivadovavo, nepagrįstai konstatuodamas, jog liudytojas šiuos parodymus teisme paneigė. Pažymėtina, kad M. B., priešingai nei teigia teismas, savo parodymų nepaneigė, tik nurodė, kad jis nežino, ar apklausoje parodymai duoti apie nukentėjusiuosius V. U. bei M. Ž., be to, patvirtino, kad kartu su A. L. yra važiavęs automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini), į kažkokį kaimą. Šio liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka teismo išvadoms pagrįsti, todėl teismui šie parodymai yra svarbūs, kaip veiksniai, formuojantys vidinį teismo įsitikinimą.

Nukentėjusieji pirmosios instancijos teisme aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad visus veiksmus – įkalbinėjimą atidaryti sąskaitą, nurodymus ką ir kada daryti, visų dokumentų ir pinigų paėmimą, skambinimą ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų diktavimą, atliko automobilyje buvęs tas pats vyras, vardu A., ant kurio veido buvo randas. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, apklausti nukentėjusieji kategoriškai patvirtino, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko išteisintasis A. L., jį tikrai atpažįsta. Nukentėjusiųjų ir liudytojo V. K. nurodyti kaltininko bruožai (apie (duomenys neskelbtini), randas ant veido) atitinka A. L. individualius požymius. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos operacijų ataskaitos duomenys visiškai atitinka nukentėjusiųjų parodymus dėl įvykių eigos (atvyko į banką, sudarė sutartį, į banko sąskaitą įnešė grynuosius pinigus (100 Lt), kredito bendrovė atliko mokėjimus pagal kredito sutartis, nukentėjusysis V. U. išėmė iš sąskaitos pervestus pinigus) (t. 1, b. l. 62). Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltininkas su nukentėjusiaisiais važinėjo mėlynos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso liudytojo M. B. motinai. Kad šiuo automobiliu A. L. su M. B. vyko į (duomenys neskelbtini)s, jie abu patvirtino. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta ir tai, kad kreditai M. Ž. ir V. U. vardu paimti, pasinaudojant interneto prieiga, kurios IP adresas priklauso M. B. motinai L. B.. Teisme apklausta L. B. patvirtino, kad buvo sudariusi sutartį dėl interneto tiekimo, kad internetu naudojosi sūnus, kad modemas buvo bevielio interneto. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad A. L. buvo kelis kartus atėjęs pas jos sūnų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad išteisintojo versija, jog jis negalėjo atlikti inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi nemoka naudotis kompiuteriu, atmetama kaip nepagrįsta. Kaip nustatyta šioje byloje, A. L., iš nukentėjusiųjų sužinojęs šių asmenų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, juos telefonu perdavė kitam, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tai yra išteisintasis pats prie informacinės sistemos nesijungė ir finansinių operacijų neiniciavo, todėl kompiuterinės žinios jam šiuo atveju net nebuvo reikalingos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. ankstesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl analogiško nusikaltimo (svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėto įgijimo ir panaudojimo) padarymo, kas taip pat paneigia jo gynybinę versiją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, yra pakankami pagrįsti išvadai, kad A. L. atliko veiksmus, atitinkančius visus nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, tai yra A. L., siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, iš V. U. ir M. Ž. neteisėtai įgijo jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir šiuos duomenis telefonu perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui (BK 214 straipsnio 1 dalis), kuris šiuos duomenimis neteisėtai panaudojo (nukentėjusiųjų vardu sudarė paskolos sutartis), o po to nukentėjusiesiems pagal kredito sutartis į jų sąskaitas pervestus pinigus nuėmus, A. L. šiuos pinigus pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančius 4500 Lt (BK 182 straipsnio 1 dalis). Išteisintasis veikė tiesiogine tyčia. Tokie A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir jis yra baustinas.

Tačiau apygardos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentais, kad A. L. padaryta veika dar turėtų būti kvalifikuojama ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vienos ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių inicijavimą ar atlikimą arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą <...>.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad pasinaudodamas A. L. neteisėtai įgytais nukentėjusiųjų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis ir jų pagrindu identifikuodamas save kaip kitą asmenį, prie internetinės bankininkystės sistemos prisijungė ir finansines operacijas iniciavo (nukentėjusiųjų vardu sudarė paskolų sutartis) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (pagal atliktų veiksmų pobūdį ir sudėtingumą teismui nekyla abejonių, kad šis asmuo yra sulaukęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžiaus, duomenų apie galimą jo nepakaltinamumą taip pat nėra). Tačiau byloje nėra nustatyta, kad A. L. būtų pats pasinaudojęs svetimais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis save identifikuodamas kaip kitą asmenį, jis neiniciavo ir finansinių operacijų. Todėl skundžiamu nuosprendžiu A. L. pagrįstai išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Nors skundžiamu nuosprendžiu A. L. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį yra išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas kitu pagrindu – nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą). Kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju iš viso nebuvo padaryta veika, atitinkanti minėto straipsnio sudėtį.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Aptariamo įstatymo dispozicijoje yra numatytas konkretus nusikaltimo padarymo būdas – kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos (techninės arba programinės įrangos, skirtos apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairių pažeidimų ir duomenų praradimo dėl techninių priežasčių ar neteisėtų veiksmų) pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus.

Šioje byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris jungėsi prie banko informacinės sistemos, save identifikuodamas kaip V. U. ir M. Ž., būtų įgyvendinęs tokio pobūdžio veikimą, tai yra kad būtų kažkaip pažeidęs AB „(duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos apsaugos priemones, jas sugadindamas ar pakenkdamas apsaugos priemonių režimui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prie informacinės sistemos neteisėtai jungėsi nepažeisdamas elektroninės bankininkystės apsaugos priemonių, o jas įveikdamas tikrais, nors ir neteisėtai gautais, banko klientams V. U. ir M. Ž. išduotais slaptažodžiais ir kodais – elektroniniais duomenimis.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika iš viso nebuvo padaryta, todėl, kaip minėta, A. L. turi būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atitinkamai keičiamas skundžiamas nuosprendis, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai taikyta BPK norma, reglamentuojanti išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindus (BPK 328 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Skirdamas A. L. bausmes, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalyje), o kitas apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Tokiais savo neteisėtais veiksmais išteisintasis padarė 4500 Lt turtinę žalą kredito bendrovei. A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo reikšmingas – jis aktyviai ieškojo asmenų, kurie sutiktų sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį su banku, tuos asmenis suradęs, juos vežė iki banko skyriaus, nukentėjusieji jam davė jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kuriuos jis telefonu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris nukentėjusiųjų vardu sudarė kredito sutartis, o šių sutarčių pagrindu išmokėtus pinigus iš nukentėjusiųjų paėmė A. L., už tai jiems pats sumokėdamas tam tikrą užmokestį. Išteisintasis charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 35), niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, įrašytas į psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitą ((duomenys neskelbtini) gydėsi dėl patocharakteriologinės reakcijos) (t. 2, b. l. 36). A. L. administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 26), tačiau nusikaltimo padarymo metu buvo ne kartą teistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat vieną kartą teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kadangi aptariamus tyčinius nusikaltimus A. L. padarė esant neišnykusiam teistumui už taip pat tyčinį nusikaltimą, jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Visuma šių duomenų leidžia daryti išvadą, kad išteisintajam anksčiau taikytos poveikio priemonės ir bausmės nebuvo veiksmingos, šiuos nusikaltimus jis padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti A. L., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl paminėtų bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių A. L. už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Bausmės A. L. bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu taip pat bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Į galutinį bausmės laiką jam įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Byloje pareikšti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimais padarytos 2626,06 Lt ir 3221,31 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas prašo iš kaltininko priteisti 2013-06-14 dieną susidariusias grąžintinas sumas: pagal paskolos sutartį Nr. 766733001 –1000 Lt grąžintiną paskolos sumą, 426,77 Lt vėlavimo palūkanas; pagal paskolos sutartį Nr. 9896741001 – 1500 Lt grąžintiną paskolos sumą, 290,08 Lt palūkanas, 4,46 Lt vėlavimo palūkanas; pagal paskolos sutartį Nr. 766738001 – 1000 Lt grąžintiną paskolos sumą, 426,77 Lt vėlavimo palūkanas; pagal paskolos sutartį Nr. 9896751001 – 1000 Lt grąžintiną paskolos sumą, 196,31 Lt palūkanas, 2,98 Lt vėlavimo palūkanas (t. 1, b. l. 34-35, 42-43).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje pareikštų civilinių ieškinių, iš visos prašomos priteisti 5847,37 Lt sumos turtinei žalai atlyginti, 1347,37 Lt sudaro palūkanos ir vėlavimo palūkanos (delspinigiai). Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2004). Šiuo atveju palūkanos ir delspinigiai pagal greitojo kredito sutartį nelaikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl kaltininko padarytų nusikaltimų patirtais nuostoliais. Civilinis ieškinys dėl palūkanų ir delspinigių gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kartu su civiliniais ieškiniais civilinis ieškovas net nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, už kokį laikotarpį buvo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, taip pat nustatyti ar jų dydis yra pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, iš A. L. priteisiant civilinio ieškovo naudai 4500 Lt tiesioginės nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinius ieškinius paliekant nenagrinėtus.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių užtikrinimui prokuroro 2014-02-19 nutarimu (t. 2, b. l. 30-31) paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. L. priklausančiam turtui: automobiliui „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoms – (duomenys neskelbtini) Lietuvos Banko padalinys „Snoro“ įmokoms priimti, (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, paliktina iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. L. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

pagal BK 214 straipsnio – 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-12-10.

Civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš A. L. civilinio ieškovo naudai priteisti 4500 Lt (1303 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. turtui: automobiliui „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoms – (duomenys neskelbtini) Lietuvos Banko padalinys „Snoro“ įmokoms priimti, (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. L. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pakeisti, nurodant, kad jis išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.