Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belasera“ ieškinį atsakovams M. K., V. K. ir V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarai Ramūnas Trečiokas ir Ona Žurauskienė.

1) pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas V. K. pardavė atsakovei M. K. 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini),

2) pripažinti negaliojančia 2021 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-1309,

3) taikyti restituciją ir priteisti atsakovui V. K. 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės M. K. priteisti atsakovui V. K. 25 500 Eur, taip pat priteisti atsakovui V. K. 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. K. iš atsakovo V. K. priteisti 25 000 Eur.

Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas laidavimo sutartimi. Vienas iš laiduotojų yra atsakovas V. K. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. ir S. J. 35 000 Eur skolos, 4200 Eur palūkanų, 20 000 Eur baudos ir 8 proc. procesines palūkanas. Anot ieškovės, atsakovas V. K., siekdamas išvengti išieškojimo iš savo turto, 2021 m. vasario 1 d. vienintelį savo turtą, t. y. 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), paskubomis, neatsižvelgiant į rinkos kainas, vos už 25 000 Eur pardavė atsakovui V. K., kuris 2021 m. rugpjūčio 23 d. tą pačią dalį buto pardavė atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovai, žinodami apie savo prievolę pagal nurodytą teismo sprendimą, sudarydami šiuos pirkimo-pardavimo sandorius, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes atsakovui V. K. nesudarius 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovės reikalavimų tenkinimas ir skolos išieškojimas galėjo būti nukreiptas į atsakovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Be to, gavęs pinigines lėšas už butą, atsakovas V. K. šių lėšų neskyrė ieškovės reikalavimų patenkinimui.

Atsakovas V. K. prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, jo ir atsakovo V. K. veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių. Atsakovo nuomone, jam 2021 m. sausio 11 d. nutraukus darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo, kaip darbuotojo, laidavimas įmonės naudai baigėsi. Be to, ieškovės ieškinys išspręstas sprendimu už akių, todėl atsakovui ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma apie pradėtą procesą teisme. Atsakovas buto pardavimo procesą pradėjo nuo rugsėjo mėn. ir nebuvo jokių apribojimų parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti ginčo turtą. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė atsakovo V. K. veiksmų nesąžiningumo, nes nepateikė įrodymų, kad V. K. žinojo apie V. K. prievoles ieškovei. Atsakovas pažymėjo, kad parduodamas nekilnojamąjį turtą, jis nesumažino savo turto, netapo nemokus ir tokiu būdu nepažeidė jokių kitų asmenų turtinių interesų. Be to, ieškovės pozicija dėl reikalavimų pareiškimo tik vienam bendraskoliui yra nesąžininga, nes paskolos santykiai susiklostė tarp dviejų ūkio subjektų, kurių galimybės turėti pajamų yra gerokai didesnės negu atsakovo, tačiau ieškovė jokių turtinių pretenzijų nereiškė nei S. J., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovas V. K. prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, buto pirkimo-pardavimo sutartis su V. K. sudaryta teisėtai, prieš sudarant sandorį nebuvo jokių duomenų ar ribojimų apie V. K. skolas ir taikytas apsaugos priemones. Anot atsakovo, buto pirkimas yra jo verslas. Atsakovas pažymėjo, kad buto dalių pirkimas neturi paklausos, todėl parduodamos buto dalies kaina skirsis nuo viso buto kainos.

Atsakovė M. K. prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė praleido senaties terminą ir nėra jokių pagrindų atsakovės veiksmus vertinti kaip nesąžiningus. Anot atsakovės, ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl skolininko prievolės įvykdymo, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 1 d. Be to, ieškovė negali reikšti ieškinio atsakovei, nes ji neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės atsakovei.

Tretieji asmenys notarai Ramūnas Trečiokas ir Ona Žurauskienė neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl nagrinėjamo ginčo.

Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinis teismas yra nurodęs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016; kt.).

Ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartį Nr. BEL2020-01/29, jos įvykdymą užtikrinant laidavimo sutartimi, kurios vienas iš laiduotojų yra atsakovas V. K. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. ir S. J. iš viso 59 200 Eur. Šios aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į teismo sprendimu už akių priteistą sumą iš atsakovo V. K., kaip iš solidaraus bendraskolio. Be to, tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovės ir atsakovo V. K. žodžiu nurodytų faktinių aplinkybių, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu likusi ieškovės neišieškota solidarios skolos dalis sudarė maždaug 11-13 tūkstančių eurų, t. y. atsakovo V. K., kaip solidaraus bendraskolio, skola ieškovei vis dar nepadengta. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditoriaus, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, teisė reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Kadangi nurodytoje kodekso nuostatoje įtvirtinta kreditoriaus teisė savo nuožiūra reikšti reikalavimus bet kuriam iš solidarių bendraskolių, tai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo V. K. atsikirtimai, kuriais apeliuojama į ieškovės nesąžiningumą reiškiant pretenzijas vien tik atsakovui V. K. ir nereiškiant pretenzijų kitiems solidariems bendraskoliams.

Į bylą nepateikta duomenų apie atsakovo V. K. turimą kitą turtą (išskyrus turėtą ginčo buto dalį), iš kurio galėtų būti vykdomas nurodytos solidarios skolos ieškovei išieškojimas. Kadangi ginčo sutartimi atsakovas savo turėtą dalį buto (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui V. K. (ir gautų lėšų neskyrė solidarios skolos padengimui), tai akivaizdu, kad toks sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditoriaus, teises į skolos (visos skolos ar skolos dalies) padengimą, t. y. sumažino ieškovės galimybes nukreipti skolos (jos dalies) išieškojimą į atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo dalį. Nors atsakovas V. K. ir teigė, kad dėl pirmojo ginčo sandorio jis netapo nemokus, o tik pakeitė turėto turto formą iš nekilnojamojo turto į grynuosius pinigus, tačiau Civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatų kontekste pabrėžtina, jog atsakovas jo nurodomų pinigų iki šiol neskyrė atsiskaitymui su ieškovu. Taigi Civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatų prasme ginčo sandorio sudarymas objektyviai apsunkino ieškovės galimybes nukreipti vis dar egzistuojančios skolos išieškojimą į atsakovo V. K. turtą, nes vietoje viešai įregistruoto atsakovo nekilnojamojo turto ieškovei (ar jos pasirinktam antstoliui) tektų ieškoti atsakovo nurodomų grynųjų pinigų. Be to, atsakovas V. K. nenurodė aplinkybių ir juolab nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo būtent pareigą (o ne tik turėtą teisę) sudaryti ginčijamą dalies buto pardavimo sandorį. Remdamasis šiais motyvais, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad ginčijamo sandorio atsakovas neprivalėjo sudaryti ir kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kaip kreditoriaus teises.

Atmetami kaip nepagrįsti ir atsakovo V. K. atsikirtimai apie tai, kad, sudarydamas 2021 m. vasario 1 d. ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, jis neva nežinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių ir todėl nežinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises. Šiuo aspektu, viena vertus, pažymėtina, jog tam, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, įstatymas nereikalauja nustatyti aplinkybės, kad skolininkas subjektyviai žino tą aplinkybę, jog sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus (pakanka nustatyti, kad skolininkas „turėjo žinoti“ apie tokią aplinkybę). Taigi sandorį sudarančio skolininko žinojimas ar nežinojimas apie kreditoriaus teisių pažeidimą yra teisiškai mažareikšmis. Kita vertus, atsakovas galėjo ir turėjo žinoti apie savo solidariąją kartu su kitais bendraskoliais skolą ieškovei jau vien iš pačios sudarytos laidavimo sutarties, nepaisant vėliau priimto teismo sprendimo (kuris ir buvo priimtas remiantis, be kita ko, atsakovo V. K. sudarytu laidavimo sandoriu). Taigi teismo sprendimu už akių buvo tik teismine tvarka išspręsti-įforminti skolos priteisimo klausimai, kilę iš jau anksčiau egzistavusių paskolos ir laidavimo teisinių santykių, kurie ir be teismo sprendimo už akių priėmimo atsakovui V. K. galėjo ir turėjo būti žinomi. Be to, iš pridėtų apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1292-656/2021 duomenų matyti, kad priimtas 2021 m. sausio 14 d. sprendimas už akių atsakovui V. K. buvo asmeniškai įteiktas 2021 m. sausio 18 d., t. y. dar iki sudarant ginčo 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Spręsdamas dėl atsakovų sąžiningumo sudarant atlygintinius ginčo sandorius, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, anot paties V. K., buto pirkimas yra jo verslas, t. y. atsakovas V. K. turi patirties perkant butus. Teismas sutinka su atsakovų atsikirtimais, kad Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta 2021 m. sausio 28 d. nustatyta 48 500 Eur viso buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi, šiuos Nekilnojamojo turto registro duomenis teismas vertina kaip pakankamus įrodymus viso buto vidutinei rinkos vertei nustatyti, juolab kad nurodoma vertės nustatymo data – 2021 m. sausio 28 d. – yra pakankamai artima ginčo sandorių sudarymo laikotarpiui. Taip pat pakankamai akivaizdu, todėl teismo vertinama kaip pakankamai įrodyta faktinė aplinkybė, kad buto dalies pirkimo paklausa įprastai būna mažesnė negu viso buto, todėl buto dalies pirkimo-pardavimo kaina įprastai būna santykinai mažesnė negu viso buto kaina (nes įsigyjama buto dalimi teks naudotis, ja disponuoti kartu su kitu(-ais) bendraturčiu(-iais), t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas bus atitinkamai apsunkintas-ribotas). Be to, ginčo sandoriais nagrinėjamo buto dalys buvo parduotos už, atitinkamai, 25 000 ir 25 500 Eur, t. y. už kainas, kurios viršijo pusę Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės viso buto rinkos vertės (48 500 / 2 = 24 250). Remdamasis šiais motyvais, teismas, viena vertus, atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus ieškovės argumentus, kad ginčo sandoriais turtas buvo perleistas už akivaizdžiai per mažas kainas.

Kita vertus, teigdamas apie prekybą nekilnojamuoju turtu, kaip apie savo verslą, atsakovas V. K. šioje byloje taip ir nenurodė, kokią naudą jis, kaip verslininkas, gavo iš sudarytų ginčo sandorių. Šiuo aspektu atsakovas V. K. neteigė ir juolab neįrodinėjo, kad pirmuoju ginčo sandoriu įsigijęs buto dalį jis ketino apsigyventi atitinkamoje buto dalyje, ją išnuomoti ar gauti kitokios asmeninės turtinės-finansinės naudos. Antruoju ginčo sandoriu tą pačią buto dalį atsakovas V. K. pardavė (tik) už 500 Eur didesnę kainą. Be to, iš pirmos ginčo sutarties 6.2 punkto matyti, kad būtent pirkėjas, t. y. atsakovas V. K., įsipareigojo sumokėti sutarties sudarymo išlaidas – iš viso 143,73 Eur sumą (92,50 + 10 + 2,72 + 8 + 30,51). Taigi iš sudarytų abiejų ginčo sandorių atsakovas V. K. gavo (tik) 356,27 Eur pelno (25 500 – 25 000 – 143,73). Tokia palyginti maža investicinė grąža (kai į nekilnojamąjį turtą beveik septynių mėnesių laikotarpiui investavus 25 000 Eur sumą (šio turto nenuomojant ir iš jo negaunant jokios kitos finansinės naudos) gaunama tik 356,27 Eur pelno ir dar tuo pačiu laikotarpiu prisiimama bendraturčio pareiga mokėti įgyto turto priežiūros-eksploatacijos išlaidas), teismo vertinimu, paneigia atsakovo V. K. teiginius, kad ginčo sandorius jis sudarė išimtinai vykdydamas savo verslą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų su istorija matyti, jog laikotarpiu nuo 1993 m. rugpjūčio 27 d. iki 2000 m. gruodžio 15 d. atsakovui V. K. priklausė nuosavybės teisės į visą butą (duomenys neskelbtini). Atsakovės M. K. nuosavybės teisės į 1/2 dalį šio buto įregistruotos nuo 2000 m. gruodžio 15 d. Abiejų atsakovų V. K. ir M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo butą (po 1/2 dalį) buvo įregistruotos laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki pat pirmojo ginčo sandorio sudarymo 2021 m. vasario 1 d., kai atsakovo V. K. nuosavybės teisės buvo perleistos atsakovui V. K. Teismo posėdžio metu atsakovo V. K. atstovas nurodė, kad iki atsakovo išsikraustymo iš buto jo ir atsakovės santykiai buvo „kaip kaimynų“, tuo metu abu atsakovai mokesčius už butą mokėjo per pusę. Nors atsakovo V. K. atstovas teismo posėdžių metu nurodinėjo vis kitokius laikotarpius, iki kada atsakovas gyveno ginčo bute (teigta, kad atsakovas V. K. iš buto išsikraustė 2020, 2019 ar net 2017-2018 metais), tačiau iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1292-656/2021 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad teismo 2021 m. sausio 14 d. procesiniai dokumentai (sprendimas už akių) atsakovui V. K. buvo išsiųsti būtent adresu (duomenys neskelbtini) ir šiuos dokumentus 2021 m. sausio 18 d. priėmė asmeniškai pats atsakovas V. K. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad 2020 m. pradžioje atsakovas V. K. vis dar gyveno ginčo bute. (Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas V. K. savo gyvenamąją vietą kitu adresu deklaravo (tik) 2021 m. rugpjūčio 18 d.).

Ši aplinkybė, kad atsakovai V. K. ir M. K. ilgą laiką (virš 13 metų) bendrai naudojosi jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe (bute esant bendrai virtuvei ir nesant nustatytos buto naudojimo tvarkos), teismo vertinimu, patvirtina ieškovės argumentus apie šių atsakovų artimus tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad iš pridėtos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. pažymos matyti, jog atsakovui V. K. adresuotus teismo dokumentus 2020 m. lapkričio 20 d. priėmė M. K., kuri pažymoje savo ryšį su adresatu nurodė kaip „žmona“. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų (rašysenos ekspertizės ar pan.), kurie paneigtų aplinkybę, kad aptariamoje pažymoje pasirašė būtent atsakovė. Kadangi visi pažymoje esantys įrašai („K. M. žmona“ ir parašas) yra atlikti nuosekliai, be intarpų, prierašų, braukymų, tai teismas neturi pagrindo abejoti aptariamos 2020 m. lapkričio 17 d. pažymos ir joje padarytų įrašų tikrumu. Atsižvelgdamas į tokius paaiškėjusius atsakovų V. K. ir M. K. artimus ilgalaikius tarpusavio santykius, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad šie du atsakovai Civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatų prasme gali būti vertinami kaip tarpusavyje susiję asmenys.

Nurodytų aplinkybių (netiesioginių įrodymų) visuma (t. y. atsakovų V. K. ir M. K. ilgalaikiai artimi tarpusavio santykiai, atsakovo V. K., kaip verslininko, dalyvavimas ginčo sandoriuose iš esmės negaunant investicinės grąžos ir (arba) kitokios turtinės-finansinės naudos, taip pat ginčo sandorių galutinis rezultatas, kai atsakovui V. K. priklausiusi buto dalis galiausiai per atsakovą V. K., kaip tarpininką, perleidžiama su atsakovu V. K. susijusiam asmeniui – kitai tuometei buto bendraturtei atsakovei M. K., kuri savo ryšį su atsakovu V. K. įvardijo kaip „žmona“), teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovės argumentus ir įrodinėtą aplinkybę, kad abiejų ginčo sandorių sudarymo metu visi trys atsakovai veikė bendrai, t. y. turėjo bendrą tikslą-siekį išvengti atsakovo V. K. skolos ieškovei išieškojimo iš atitinkamos nekilnojamojo turto dalies. Taigi toks visų trijų atsakovų bendras veikimas teikia pagrindą konstatuoti, kad tiek pirmojo, tiek antrojo ginčo sandorių šalys veikė nesąžiningai Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 2 dalies prasme ir kad abu ginčo sandoriai gali būti vertinami kaip tarpusavyje tiesiogiai susiję vientisi-sudėtiniai atsakovų bendri veiksmai.

Nustačius visų trijų atsakovų bendrus tarpusavyje susijusius nesąžiningus veiksmus, konstatuotina, kad ir antrojo ginčijamo sandorio šalys veikė nesąžiningai, t. y. atsakovas V. K., ne(pa)siekdamas šioje byloje jo deklaruotų verslo interesų ar kitokios asmeninės turtinės-finansinės naudos, po palyginti neilgo laikotarpio nuo buto dalies įsigijimo 2021 m. vasario 1 d. kita 2021 m. rugpjūčio 23 d. sutartimi tą pačią buto dalį perleido su pradiniu turto savininku atsakovu V. K. susijusiam asmeniui – atsakovei M. K. Pažymėtina, kad atsakovei M. K. 2020 m. lapkričio 20 d. buvo asmeniškai įteikti atsakovui V. K. adresuoti ieškovės ieškinys ir apygardos teismo pranešimas (dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo), todėl atsakovė jau nuo tos dienos galėjo ir turėjo žinoti apie atsakovui V. K. reiškiamus ieškovės reikalavimus, kurių patenkinimas-išieškojimas galėjo būti nukreipiamas į atsakovo V. K. turėtą nekilnojamojo turto dalį.

Kadangi tiek ieškinio pateikimo, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu vis dar egzistavo atsakovo V. K. solidari skola ieškovei, tai pareikšto ieškinio patenkinimas vis dar turi teisinės reikšmės ieškovės teisėtų interesų gynimui. Dėl to teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo V. K. (jo atstovo) atsikirtimais, kuriais apeliuojama į protingumo kriterijų sprendžiant, ar ieškinio patenkinimas (sandorių pripažinimas negaliojančiais) būtų proporcinga ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių gynimo priemonė (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjant atsakovų atsikirtimus dėl senaties termino, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmasis ginčo sandoris buvo sudarytas 2021 m. vasario 1 d., o ieškovė ieškinį pareiškė 2021 m. rugpjūčio 4 d. Antrasis sandoris sudarytas 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. jau po bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 11 d. Darytina išvada, kad teisme 2021 m. rugpjūčio 4 d. gautas ieškinys (kurio trūkumai pašalinti 2021 m. rugpjūčio 11 d.) pareikštas nepraleidus ieškinio senaties terminų (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškinys pakankamai įrodytas, todėl tenkinamas. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Ieškovė prašė skirti atsakovams V. K. ir M. K. baudą už teisminio proceso vilkinimą (nedalyvavimą teismo posėdžiuose). Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovų dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, t. y. dalyvavimas teismo posėdyje buvo atsakovų teisė, o ne pareiga. Dėl atsakovų nedalyvavimo teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, todėl ieškovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nagrinėdamas atsakovo V. K. procesinį prašymą dėl 2000 Eur baudos skyrimo ieškovei dėl jos nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, paneigia šias atsakovo nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. K. prašymas atmetamas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 3084 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 639 Eur žyminio mokesčio ir 2445 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 1028 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atsižvelgdamas į ieškovės atstovių atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina.

Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 146,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 48,80 Eur iš kiekvieno atsakovo. Nurodytos sumos turi būti įmokėtos į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą 1/2 (vienos antrosios) dalies buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3864.

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti 1/2 (vieną antrąją) dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn, o atsakovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 25 500 (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus) Eur.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 1 d. sudarytą 1/2 (vienos antrosios) dalies buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-1309.

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti 1/2 (vieną antrąją) dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini,) nuosavybėn, o atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Eur.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Belasera“, j. a. k. 304427910, lygiomis dalimis iš atsakovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3084 (tris tūkstančius aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1028 (tūkstantį dvidešimt aštuonis) Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 146,39 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis eurus 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 48,80 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.