- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 1-1968-919/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41888-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), sandėlio darbuotoja, anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2017-06-09 apie 17:45 val. Kauno r., kelyje Kaunas – Zapyškis – Šakiai, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama kryptimi nuo Kauno link Šakių, 13,100 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 3,54 promilės etilo alkoholio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
J. P. teismo posėdžio metu kalta prisipažino pilnai ir nurodė, kad tai buvo birželio mėnesio pradžioje. Norėjo važiuoti namo, buvo jau išgėrusi. Padarė didelę klaidą. Viskas susidėjo į vieną vietą – palaidojo tėtį, gaisras, dukra pasakė, kad turi antikūnį. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką, tai pirmas kartas kai vairavo neblaivi, anksčiau nebausta. Iš pradžių dėl streso atsisakė pūsti į alkotesterį. Automobilis priklausė tėčiui, kuris 2017-04-28 mirė, po tėčio mirties automobiliu naudojosi ji. Ji kreipėsi į draudimo bendrovę, kad atlygintų žmogui padarytą žalą. Yra dirbanti, gauna 500 eurų atlyginimą.
J. P. kaltė be jos pačios prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele bei planu, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta (b. l. 5-8);
- Kauno AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašytos aplinkybės, kurias jis nustatė atvykęs pagal iškvietimą į eismo įvykį (b. l. 10);
- G. M. paaiškinime apie tai, kad į jo kelkraštyje stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kaltinamoji, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5738/2017(01) nurodoma, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje, paimtame 2017-06-09 18:53 val. LSMUL Kauno klinikose nustatyta mažiausia koncentracija - 3,54 promilės etilo alkoholio (b. l. 15);
- J. P. parodymais, kad 2017-06-09 Kauno r., Ringauduose pas draugę namuose vartojo alkoholį - brendį. Apie 16 val. nustojo vartoti alkoholį ir nusprendė vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Automobilį nusprendė vairuoti neblaivi, nes pastaruoju metu turėjo daug streso, neseniai mirė jos tėtis. Automobiliu važiavo viena, keliu Kaunas - Zapyškis - Šakiai, apie 70 km/val. greičiu. Likus apie 500 m. iki namų nesuvaldė automobilio ir jis nuvažiavęs nuo kelio į dešinę pusę atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kurio nei markės, nei modelio neprisimena. Po eismo įvykio su niekuo nebendravo, nors iš karto po eismo įvykio prie jos buvo priėjęs vyras, kuris išlipo iš automobilio, į kurį atsitrenkė. Įvykio vietoje atvykus policijos pareigūnams J. P. atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, nes jai buvo didelis stresas. J. P. į Kauno klinikas dėl patirto streso išvežė atvykusi greitoji med. pagalba. Kauno klinikose J. P. buvo paimtas kraujas, po to ji buvo pristatyta į Kelių policiją, kur rašė paaiškinimą. Po eismo įvykio buvo susisiekusi su BTA draudimu, savanoriškai atlygino draudimui visą padarytą žalą - apie 1800 eur., kurie buvo išmokėti automobilio, į kurį atsitrenkė savininkui. J. P. šiuo metu neturi automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų ir savo vairuotojo pažymėjimo, nes po eismo įvykio visus automobilio dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą su prašymu dėl automobilio grąžinimo paliko Kelių policijos raštinėje, todėl vairuotojo pažymėjimo pateikti negali. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jos tėčiui A. P., tačiau jis mirė balandžio 29 d. Paveldėjimo tvarka automobilis gali būti perrašytas tik po mirties praėjus trims mėnesiams, todėl tuo metu, kai vairavo automobilį, jis priklausė A. P.. J. P. nurodo, kad jos mama iki šiol nesusitvarkė dokumentų, kad automobilis „Opel Astra“ priklausytų jai. Savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir dėl to, kad automobilį vairavo neblaivi, pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 34 - 35).
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Kaltinamosios J. P. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji J. P. 2017-06-09 apie 17.45 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,54 promilės etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas J. P. pripažinti kalta padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai bausmę.
Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į transporto eismo saugumą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: J. P. neteista (b. l. 40), administracine tvarka nebausta (b. l. 39), dirbanti (b. l. 44), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 41), Pilėnų sveikatos priežiūros centro psichiatrijos – psichologijos dispanserinėje įskaitoje neįrašyta (b. l. 42).
Kaltinamoji savo padarytą veiką vertina neigiamai, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas 3,54 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, yra dirbanti, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – dveji metai.
Be to, teismo nuomone, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad mirusio A. P. vardu registruotos, tačiau realiai jo dukters, kaltinamosios J. P. naudojamos transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam J. P. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Šančių Autoservisas“, Europos pr. 109, Kaune, konfiskuotinas.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Transporto priemonė – automobilis Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri saugomas UAB „Šančių Autoservisas“, Europos pr. 109, Kaune, konfiskuotina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, privalomojo draudimo sutartis, kurie saugomi VPK Kelių policijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini prie automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra konfiskuojamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendė:
J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jai bausmę - 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
Paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti J. P., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. W0L0TGF35Y2100944, kuri saugoma UAB „Šančių Autoservisas“, Europos pr. 109, Kaune.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, privalomojo draudimo sutartį, kurie saugomi VPK Kelių policijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prie automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra konfiskuojamas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.