Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 23 d. aktą Nr. (33.205E) R-3418 „Dėl prašymo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą TPDR informacinėje sistemoje“ bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl MB „Keli darbai“ (projekto vadovės J. M.) 2022 m. rugsėjo mėn. parengto „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ((duomenys neskelbtini)) patvirtinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamu aktu buvo atmestas pareiškėjo prašymas patvirtinti MB „Keli darbai“ (projekto vadovės J. M.) 2022 m. rugsėjo mėn. parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą“ (toliau – ir Koregavimas) iš esmės dėl to, kad jo tenkinimui nepritarė Kauno miesto savivaldybės Komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti (toliau – ir Komisija), tačiau teisės normos teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje jokios kompetencijos Komisijai nenumato, ir ji netgi neturi tam reikiamų specialių žinių, o visos kompetentingos ir specialių žinių aptariamoje srityje turinčios institucijos, dar prieš Komisijai apsvarstant prašymą, koregavimui buvo pritarusios. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada galima atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, tačiau nagrinėjamu atveju nė vieno iš tokių pagrindų nėra. Mano, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti patvirtinti Koregavimą. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, ginčijamas aktas yra logiškai nenuoseklus, palyginus su ankstesniais atsakovės veiksmais bei aktais, ir daugybe atžvilgių visiškai nesavalaikis, jis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kuriuos savo ankstesniais aktais bei veiksmais buvo suformavusios kompetentingos institucijos, įskaitant ir pačią atsakovę. Taip pat ginčijamas aktas yra grindžiamas ne faktais, o prielaidomis ir spėlionėmis, ir tai yra dar viena priežastis dėl kurios jis yra naikintinas visa apimtimi kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančiu savivaldybių tarybų narių. Nagrinėjamu atveju Komisija savo esme yra ir būtent aptariamu konkrečiu atveju veikė kaip vykdomasis organas. O į Komisijos sudėtį įėjo ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos narys - meras - su savo pavaduotoju, todėl tokia Komisijos sudėtis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančiu savivaldybių tarybų nariu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors Komisijos nuostatų 5 punkte teigiama, kad „Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir pateikiami subjektams, kurių kompetencijai pagal teisės aktus priskirta priimti sprendimus svarstytais klausimais“, tačiau dėl konstitucinių nuostatų neformuoti vietos savivaldos vykdomųjų institucijų iš savivaldybės tarybos narių pažeidimo, minėtas „rekomendacinis“ pobūdis tampa de facto privalomuoju pobūdžiu, nes vykdomosios institucijos negali prieštarauti savivaldybės tarybai, taigi negali prieštarauti ir savivaldybės tarybos sprendimu į Komisijos sudėtį paskirtiems savivaldybės tarybos nariams, kurie Komisijos sudėtyje veikia kaip įgalioti savivaldybės tarybos atstovai. Teigė, kad galiojančiuose teisės aktuose Komisijos dalyvavimas nėra numatytas, jai jokios kompetencijos teritorijų planavimo srityje nėra suteikta, taip pat nėra išskirta ir laiko Komisijos sprendimui priimti. Pažymėjo, kad visos institucijos, kurios turi specialių žinių teritorijų planavimo srityje ir kurioms teisės normos suteikia kokią nors kompetenciją teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje, ją teisės normose nustatytu eiliškumu realizavo ir jos visos Koregavimui pritarė. Akcentavo, kad nėra nei vieno iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo atsisakyti atsakovei patvirtinti Koregavimą. Pastebėjo, kad atsakovė sutiko, kad pareiškėjas savo iniciatyva bei lėšomis suformuotų (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą, kad tuo būtų išpildytos visos sąlygos, reikalingos tam, kad pareiškėjas galėtų parengti sklypo detaliojo plano Koregavimą, kuriuo tarp tvoros ir sklypo esanti žemės juosta būtų pareiškėjo nupirkta iš valstybės ir prijungta prie sklypo kaip įsiterpęs žemės plotas. Jau vien minėtu sutikimu atsakovė suformavo pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad suformavus (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą, Koregavimas galės būti rengiamas ir tvirtinimas, kad iš principo minėta žemės juosta galės būti prijungiama prie sklypo. Be to, pati atsakovė priėmė 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 1833, kuriuo nutarė organizuoti Koregavimo rengimą. Teigė, jog ginčijamas aktas logiškai prieštarauja pačios atsakovės anksčiau atliktiems veiksmams bei priimtiems aktams. Pažymėjo, kad atsakovės visi atlikti veiksmai bei aktai yra privalomi ne tik pareiškėjui, bet ir pačiai atsakovei, kuri jų nepaisė, t. y. priėmė jiems prieštaraujantį ginčo aktą. Be to, priimdama ankstesniems savo veiksmams bei aktams prieštaraujantį aktą, atsakovė pažeidė atsakomybės už priimtus sprendimus principą, todėl ginčijamas aktas prieštarauja ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Pabrėžė, kad nors atsakovė ginčo aktą grindžia tuo, kad ateityje galimai bus (neaišku kada ir ar iš viso bus) parengtas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas, kad projektuojamo žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonąsias linijas, gali būti reikalinga esamos (duomenys neskelbtini) susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrai, ir dėl to laiko, kad tik po to, kai bus parengtas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas, paaiškės, bus ar nebus reikalinga esamos (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrai aptariamos valstybinės žemės juostos kokia nors dalis, tačiau akto priėmimo metu Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas nebuvo parengtas ir akte pati atsakovė pripažįsta, kad dar nežino, ar kokia nors aptariamos valstybinės žemės juostos dalis bus reikalinga esamos (duomenys neskelbtini) susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrai. Taigi ginčo aktas yra grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis. Tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas ginčo aktą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą visa apimtimi ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisės aktais yra įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus diskrecijos teisė priimti galutinį sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo ar netvirtinimo. Būtent savivaldybės administracijos direktoriui tenka pareiga užtikrinti, kad patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų ir teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Dėl šios priežasties savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, turi įsitikinti tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, nes yra įpareigotas prisiimti atsakomybę už tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento pasekmes. Atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas galutinis sprendimas (individualus teisės aktas), o ne tarpiniai detaliuosius planus derinančių ar tikrinančių institucijų sprendimai, sukelia teisines pasekmes asmeniui, inicijavusiam teritorijų planavimo procesą. Nagrinėjamu atveju įstaigos direktorius, įgyvendindamas išimtinės kompetencijos teisę ir užtikrindamas priimamų sprendimų teisėtumo principą, pagrįstai vertino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, suderinamumą su kitų kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pabrėžė, jog skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą, nurodant tokio sprendimo motyvus, t. y. pagal projekto sprendinius projektuojamo laisvos valstybinės žemės ploto dalis, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, gali būti reikalinga esamos (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrai. Kadangi nurodyta detaliuoju planu projektuojamos teritorijos dalis patenka į inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją, ši laisvos valstybinės žemės dalis rezervuotina visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamo prijungti valstybinės žemės ploto naudojimo būdas turėtų būti nustatomas pagal besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirtį ir naudojimo būdą. Pareiškėjo valdomam kitos paskirties žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos. Prijungtos valstybinės žemės sklypo daliai negali būti nustatytas kitoks, savarankiškas naudojimo būdas, besiskiriantis nuo žemės sklypo, su kuriuo sujungtas šis įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Teigė, kad netgi hipotetiškai prijungus valstybinės žemės plotą prie pareiškėjo valdomo sklypo (duomenys neskelbtini), iškiltų būtinybė visam sujungtam sklypui nustatyti gyvenamosios teritorijos naudojimo būdą, kas prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams, kadangi gyvenamosios teritorijos Inžinerinės infrastruktūros zonoje nėra leistinos. Vadinasi, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose pažymėta valstybinės žemės ploto dalis, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, negali būti prijungiama prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes ši teritorija skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

Atsakovės vertinimu, teisėtai ir pagrįstai priimtas skundžiamas sprendimas netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo, kadangi detaliuoju planu projektuojamos laisvos valstybinės žemės dalis pagal Bendrąjį planą patenka į Inžinerinės infrastruktūros teritorijas, o pagal rengiamą Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą galimai yra numatyta miesto reikmės, t. y. numatyta racionaliai panaudoti miesto reikmėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas patenkančiame valstybinės žemės plote, skirtame gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, prioritetiškai privalo vertinama galimybė racionaliam žemės naudojimui (infrastruktūros plėtrai), todėl nagrinėjama teritorija šiuo aspektu neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų. Paaiškino, jog pagal teisinį reglamentavimą, planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą tvirtinti detalųjį planą tuomet, kai šis atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo tvirtinti motyvų. Mano, kad skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyti motyvai, kuriais remdamasis atsisakyta tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą. Paminėjo, jog teisė priimti sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo ar netvirtinimo priklauso išimtinei Kauno mieto savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, todėl nagrinėjamu atveju šios institucijos direktorius teisėtai, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo sprendinius, prieštaraujančius teisės aktams ir ribojančius galimybę tenkinti visuomenės poreikius, dėl to mano, kad pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo nepagrįstas ir atmestinas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau –ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (33.205E) R-3418 „Dėl prašymo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą TPDR informacinėje sistemoje“, kuriuo atsisakyta tvirtinti žemės sklypo detaliojo plano koregavimo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovei iš naujo priimti sprendimą dėl žemės sklypo detaliojo plano koregavimo.

Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) ir jo eksploatavimui suformuotą žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A-428 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytas planavimo tikslas - prijungti tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės įsiterpusią laisvą valstybinę žemę (apie (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus bei papildomus reglamentus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A-1833 ,.Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo“ priėmė sprendimą organizuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A-428 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu.

Administracijos direktorius 2022 m. gegužės 27 d. su pareiškėju sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo ir finansavimo. 2022 m. birželio 6 d. patvirtina planavimo darbų programa.

Administracija 2022 m. birželio 15 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) rengiamo žemės sklypo detaliojo plano koregavimui. Į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemą (toliau – ir TPDRIS) 2022 m. rugsėjo 14 d. įkelti parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo sprendiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Atlikus parengto detaliojo plano koregavimo sprendinių viešinimą, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas buvo derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose. Teritorijų planavimo komisija, sudaryta iš teritorijų planavimo sąlygas išdavusių ir teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų atstovų, 2022 m. lapkričio 4 d. nutarė derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo sprendinius (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, kuri 2022 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė teikimui tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo sprendinius.

TPDRIS 2022 m. lapkričio 9 d. pateiktas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka parengtą, suderintą Teritorijų planavimo komisijoje ir patikrintą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo dokumentą (projektą).

Atsakydama į pateiktą prašymą, Administracija 2022 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (33.205E) R-3418 „Dėl prašymo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą TPDR informacinėje sistemoje“ informavo, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“, pradėtas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo procesas, kurio tikslai: konkretizuoti ir detalizuoti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros teritorijų plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis; numatyti plėtrai reikalingas teritorijas, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms susisiekimo komunikacijų inžinerinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, kurio rengimo tikslas - sujungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, sprendiniuose nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos patenka į prijungiamo valstybinės žemės sklypo ribas, daroma išvada, kad projektuojamo žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonąsias linijas, gali būti reikalinga esamos (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrai. Taip pat informavo, kad svarstyti klausimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo projekto patvirtinimo Administracija turės galimybę, kai bus parengtas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (33.205E) R-3418 „Dėl prašymo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą TPDR informacinėje sistemoje“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nes jo įsitikinimu, aktas yra nelogiškas palyginus su ankstesniais Administracijos veiksmais bei aktais, jis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kuriuos savo ankstesniais aktais bei veiksmais buvo suformavusios kompetentingos institucijos, įskaitant ir Administraciją. Nagrinėjamu atveju Skundžiamame sprendime nėra nurodytas nei vienas Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytas pagrindas, taigi Administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti patvirtinti koregavimo projektą.

Administracija nesutinka su pateikto skundo argumentais ir mano, kad skundas turėtų būti atmestas, nes vadovaujantis Teritorijų planavimo 27 straipsnio 2 dalimi, teisė priimti sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo ar netvirtinimo priklauso išimtinei Administracijos direktoriaus kompetencijai. Administracijos direktorius teisėtai, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo sprendinius, prieštaraujančius teisės aktams ir ribojančius galimybę tenkinti visuomenės poreikius, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 12 01 iki 2023 01 04) 27 straipsnio 4 dalį detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 10 darbo dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.

To paties įstatymo 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.

Pažymėtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pritarta teikimui tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo sprendinius, nėra apskųstas teismui, o Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis pasirašoma tik, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra bei kitais Vyriausybės nustatytais atvejais (Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindų, kuriais remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius galėjo atsisakyti tvirtinti detaliojo plano koregavimo projektą.

Kadangi specialiajame įstatyme, reglamentuojančiame kompleksinio teritorijų planavimo procedūras, t. y. Teritorijų planavimo įstatyme, yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada tvirtinančioji institucija (šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius) gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, atsakovui Skundžiamame sprendime nurodžius motyvus, kurie Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nėra numatyti, toks atsakovo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. (33.205E) R-3418 „Dėl prašymo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą TPDR informacinėje sistemoje“ yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina teisės aktų nustatytu terminu iš naujo spręsti prašymą dėl MB „Keli darbai“ (projekto vadovės J. M.) 2022 m. rugsėjo mėn. parengto „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ((duomenys neskelbtini)) patvirtinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-119-502/2021).

Likusieji tiek pareiškėjo (jo atstovės), tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas D. K. prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo advokatė N. Ž. (2023 m. sausio 3 d. Atstovavimo sutartis). Pateiktas prašymas (reg. Nr. DOK-15212) grindžiamas išlaidų teisinei pagalbai apmokėti detalizacija bei 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV 496 ir 2023 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderiu Nr. 103.

Pareiškėjo į bylą pateiktas 2023 m. sausio 17 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 70 patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėdamas žyminį mokestį patyrė 23,00 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Kaip minėta, iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjui išlaidos, kurias sudaro skundo teismui parengimas ir pateikimas bei atstovavimas teisme – 1 500,00 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. sausio 18 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1799,00 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 799,00 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 4 497,50 Eur suma (1799,00 x 2,5 = 4497,50). Kadangi prašoma priteisti 1 500,00 Eur suma skundo teismui parengimą ir pateikimą bei atstovavimą teisme neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista iš atsakovės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (23,00 Eur + 1 500,00 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 1 523,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios pareiškėjui D. K. priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. (33.205E) R-3418 „Dėl prašymo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą TPDR informacinėje sistemoje“.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatytu terminu iš naujo spręsti prašymą dėl MB „Keli darbai“ (projekto vadovės J. M.) 2022 m. rugsėjo mėn. parengto „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ ((duomenys neskelbtini)) patvirtinimo.

Pareiškėjo D. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti.

Priteisti pareiškėjui D. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 523,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.