Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. (T.) D. (toliau – pareiškėjas) skunde (t. I, b. l. 1–9, abi pusės) ir jo patikslinime (t. I, b. l. 53–54) teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (15/5-7)1 lU-248(00262) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui T. D., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad nuo 2013 m. gyvena Lietuvoje. Pirminis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo užsiimti teisėta veikla uždarojoje akcinėje bendrovėje „Stokinaris“ (toliau – ir Bendrovė). Atsakovas išdavė laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad teisėtai gyvendamas Lietuvoje, susipažino su D. C., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po santuokos įregistravimo pateikė atsakovui prašymą pakeisti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovas, apklausęs abu sutuoktinius 2015 m. rugpjūčio 26 d., nenustatė fiktyvios santuokos požymių ir išdavė pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas, baigiantis turimo Leidimo laikinai gyventi galiojimui, 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Atsakovas 2016 m. liepos 12 d. atliko patikrinimą bute (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuriame sutuoktiniai gyveno. Atsakovas 2016 m. spalio 14 d. išdavė pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. spalio 14 d.

Atsakovas 2017 m. lapkričio 21 d. atliko dar vieną patikrinimą ir iškvietė sutuoktinius apklausai. Pareiškėjo manymu, atsakovo išvada, kad sudaryta santuoka tariamai yra fiktyvi, objektyviais įrodymais nepagrįsta, todėl jis nesutinka su Sprendimu.

Skunde paaiškina, kad atsakovas Sprendimą grindė dviem pagrindais – sudaryta fiktyvi santuoka ir gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas nenustatė ir nenurodė nė vieno iš šių pagrindų. Apklausos metu buvo nurodyti tiek deklaruotos, tiek faktinės gyvenamosios vietos sutuoktinių adresai. Sprendimo argumentas, kad pareiškėjas nepažįsta sutuoktinės motinos, jo manymu, neįrodo santuokos fiktyvumo, kadangi O. B. tuo metu sunkiai sirgo ir dėl blogos savijautos objektyviai negalėjo susipažinti ir pabendrauti su pareiškėju.

Pareiškėjas pažymi, jog jis nuolatos gyvena svečių namuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir svečių namai). Priverstas kartais kraustytis iš vieno buto į kitą, nes išvykus į užsienį, butas išnuomojamas kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi rimtų sveikatos problemų, jis butus keičia ir dėl to, kad svečių namuose esantys butai įrengti skirtingai, todėl atsilaisvinus jo poreikius geriau atitinkančiam butui, jis persikelia.

Sprendime nurodomos antro patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjo įsitikinimu, neįrodo, kad santuoka yra fiktyvi. Pareiškėjas antrojo patikrinimo metu buvo bute vienas, o sutuoktinė buvo darbe, neįrodo, jog sutuoktiniai gyvena atskirai, kadangi jokiame teisės akte nėra įtvirtinta sutuoktinių pareiga visur ir visada būti kartu 24 valandas per parą.

Pareiškėjui išvykus į užsienį, tenka atlaisvinti butą svečių namuose (duomenys neskelbtini), todėl sutuoktinė negali palikti savo asmeninių daiktų, tuo laikotarpiu gyvena motinos bute (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad nuo 1993 m. serga sunkiomis plaučių ligomis, priverstas nuolat tirtis ir gydytis. Pareiškėjas, 2017 m. gegužės 12 d. būdamas Vilniuje, pasijuto blogai ir kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Paaiškėjus, kad Lietuvoje nėra prieinamas visapusiškas tuberkuliozės pasekmių gydymas, buvo privestas gydytis užsienyje, todėl 2017 m. liepos 27 d. išskrido gydytis į Turkiją iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Sutuoktinės motina mirė 2017 m. rugpjūčio 2 d, todėl sugrįžęs į Vilnių, pabuvo su sutuoktine, tačiau 2017 m. spalio 2 d. vėl turėjo skristi į Turkiją tęsti gydymą, sugrįžo į Lietuvą 2017 m. lapkričio 5 d.

Tuo metu, kai jis buvo užsienyje, sutuoktinė gyveno motinos bute. Pareiškėjas, sugrįžęs iš Turkijos, paliko kelionės daiktus tuo metu laisvame svečių namų (duomenys neskelbtini) bute Nr. 34 ir nuvyko pas sutuoktinę į jos motinos butą ir nusprendė kol kas pagyventi šiame bute, kol jam pagerės sveikata.

Pareiškėjas nurodo, kad pagerėjus sveikatai, 2017 m. lapkričio 20 d. jis grįžo į svečių namus. Sutuoktinė 2017 m. lapkričio 21 d. turėjo atidirbti 24 valandų pamainą darbe, po kurios turėjo susidėti motinos bute būtinus daiktus ir paskambinti pareiškėjui, kad jis atvažiuotų. Tą pačią dieną atliktas antrasis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tariamai gyvena vienas. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad sutuoktiniai nebuvo spėję įsikurti svečių namuose, todėl jame buvo rastas lagaminas su jo drabužiais, o spinta buvo tuščia.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad dėl sveikatos problemų laikosi griežtos dietos, dėl ko nesigamina sau maisto, o užsako į namus arba valgo jam tinkamose maitinimo įstaigose. Jam grįžus į butą, šaldytuvas buvo pustuštis, o indai nenaudoti. Sutuoktinė dirba 24 valandų trukmės pamainomis, todėl kartais nakvoja vienas. Atsakovo nustatytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, patvirtina sutuoktinių iki tol Migracijos departamentui nurodytas aplinkybes, kad jie negalėjo gyventi motinos bute, kadangi jame iki mirties gyveno ligota motina.

Kol sutuoktinės motina buvo gyva, ji nuolatos lankydavo ir, padedama pareiškėjo, rūpindavosi, dažnai likdavo pas ją. Pareiškėjui pavyko šiek tiek su motina susipažinti ir pabendrauti prieš jos mirtį. Sutuoktiniams po motinos mirties atsirado galimybė gyventi savo pasirinkimu dviejuose butuose.

Pareiškėjas aiškina, kad jis, 57 m. ligotas asmuo, apklausos metu nesugebėjo prisiminti tam tikrų įvykių bei konkrečių lietuviškų vardų, o jo sutuoktinė prisiminė. Mano, jog tai neįrodo, kad atsakymai yra vienas kitą paneigiantys.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmos ir antros apklausų metu jis nurodė atsakovui, kad sutuoktinė dirba Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje ir jai, saugumo sumetimais, uždrausta pasakoti kitiems asmenims apie savo darbą. Pareiškėjas, nenorėdamas pakenkti sutuoktinei, nesidomėjo dėl darbo specifikos ir neplatino šios informacijos tretiesiems asmenims, įskaitant atsakovą, ir nenorėjo jai tokiu būdu sukelti rūpesčių. Apklausų metu nurodė tik jos darbovietę ir paaiškino, kad daugiau nieko objektyviai negali atskleisti. Atsakovas, pasak pareiškėjo, šias aplinkybes Sprendime tyčia nutyli.

Pareiškėjo teigimu, atsakymai dėl mokamų mokesčių nėra vienas kitą paneigiantys ir kardinaliai priešingi, kadangi ne visi asmenys vienodai įsimena skaičius.

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai prieš antrą apklausą dar nebuvo susitarę dėl Šv. Kalėdų šventimo, kadangi po pareiškėjo grįžimo į Lietuvą buvo praėjusios kelios savaitės, kurių metu buvo iškilę svarbesnių klausimų ir reikalų, pirmiausia, motinos mirtis. Pareiškėjui atsakant į klausimą apie Šv. Kalėdas dar nežinojo, kad sutuoktinė per šventes dirbs, jis pateikė atsakymą pagal tas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos/numanomos tuo momentu.

Pasisakant dėl sutuoktinės negalėjimo įvardinti, kokį tiksliai televizorių jie turi, tai nėra įrodymas, kad santuoka yra fiktyvi, nes pareiškėjas nuolatos keičia butus svečių namuose (duomenys neskelbtini), todėl sutuoktinė antrosios apklausos metu galėjo ir neprisiminti, konkrečiai koks televizorius yra bute ir tiksliai prisiminti, ar šiuo momentu jiems yra teikiama būtent kabelinės televizijos paslauga.

Atsakovas nurodė, jog antros apklausos metu, „abu sutuoktiniai tiksliai negalėjo nurodyti vienas kito turimo išsilavinimo, abu nurodė, kad turi vidurinį, tačiau dvejojo atsakydami.“ Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju jie rinkosi gyvenimo partnerį pagal moralines ir kitas žmogiškąsias vertybes, o ne pagal tai, kas ir kur dirbo, mokėsi, kiek dabar uždirba ir ką veikia darbe.

Sprendime konstatuota, kad apklausos metu sutuoktiniai taip pat netiksliai apibūdino būstą, kuriame nurodo, kad gyvena kartu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas susiaurina bendro ūkio vedimo sąvoką, kadangi, nepaisant to, kad sutuoktiniai neturi poreikio išlaidauti ir pirkti naujų daiktų, jie veda bendrą ūkį, gyvena kartu, naudojasi savo turimais daiktais, bendrai moka komunalinius mokesčius.

Dėl atsakymų apie bendrų gimtadienių šventimą ir pareiškėjo gaunamas pajamas iš dukters, jis pažymi, kad atsižvelgiant į sveikatos pablogėjimą 2017 m. pavasarį bei sutuoktinės motinos mirtį, sutuoktiniai pastaruosius metus gyveno vien tik pareiškėjo ir sutuoktinės motinos sveikatos problemomis, nekreipdami dėmesio į gimtadienius, konkrečias pajamas.

Pareiškėjas mano, jog atsakovas antros Apklausos rezultatus vertino itin formaliai ir pareiškėjo nenaudai, nors visi sutuoktinių atsakymai iš esmės nesiskiria ir neatitinka fiktyvios santuokos požymių pagal vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau –Aprašo) 91.1 ir 91.2 punktus. Atsakovas, tikrindamas pareiškėjo ir jo sutuoktinės santykius, nesigilino į jų santykių subtilybes, o, remiantis standartizuotų testų rezultatais, padarė formalią išvadą apie santuokos fiktyvumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad vien tai, kad sutuoktinių šeiminis gyvenimas neatitinka Migracijos departamento įsivaizdavimo ir lūkesčių, nereiškia, kad toks šeiminis gyvenimas neegzistuoja.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė nė vienos aplinkybės, įrodančios, kad pareiškėjo santuokos sudarymo tikslas buvo tik leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimas. Santuoka buvo sudaryta pareiškėjui jau teisėtai gyvenant Lietuvoje dvejus metus. Santuoką sudarė, siekdamas sukurti šeimą.

Sprendime minimas faktas, jog „iš minėtos bendrovės direktoriaus pareigų T. D. buvo atleistas keli mėnesiai po to, kai gavo leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu“, pareiškėjo manymu, taip pat nepaneigia teisėto gyvenimo Lietuvoje iki santuokos sudarymo. Pareiškėjas, sukūręs šeimą ir turėdamas rimtų sveikatos problemų, su sutuoktine nusprendė, kad jis kol kas nedirbs dėl sveikatos problemų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas neteisėtą Sprendimą, santuoką vertino itin formaliai bei pažeidė jo teises į privatų gyvenimą ir santuoką.

Pareiškėjui neaišku, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis teikė sutuoktiniai, todėl neturi galimybės objektyviai apsiginti nuo tokios atsakovo pozicijos.

Pasak pareiškėjo, atsakovas nesurinko ir Sprendime nenurodė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad sutuoktiniai gyvena skyrium, todėl, jo nuomone, argumentas apie tariamai tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas.

Teigia, kad atsakovo Sprendimas nepagristas jokiais įrodymais, kurie leistų teigti, kad santuoka yra fiktyvi. Sprendimo motyvacija pareiškėjui neaiški ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Sprendime atsakovas tiesiog išvardino kelis apklausų ir patikrų metu nustatytus faktus, kurie neįrodo santuokos fiktyvumo, ir niekaip neanalizuodamas šių duomenų ir nekomentuodamas savo išvadų, tiesiog konstatavo, kad sprendimas naikintinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu. Sprendimo motyvų išdėstymas yra chaotiškas, neaiškus ir nepakankamas pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimui.

Skunde nurodo, kad atsakovas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino savo paties surinktus įrodymus apie santuoką. Išvadas apie sutuoktinių šeiminį gyvenimą grindė išimtinai savo prielaidomis, kurios paneigiamos jo paties nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimas nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas nepagrįstai Sprendimu konstatavo, kad sutuoktiniai tariamai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, dėl to santuoka yra fiktyvi.

Atsakovas, tariamai nustatęs, kad santuoka yra fiktyvi, Sprendimą grindžia taip pat tuo pagrindu, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu būdu vien tik atsakovo abejonės dėl jo migracijos istorijos, patvirtina nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas Sprendime nenurodo nė vieno motyvo, kuris patvirtintų, kad tokios abejonės buvo pagristos, o ne vien subjektyvios prielaidos.

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad nuo 2013 m. iki šiol jis gyvena Lietuvoje teisėtai, per visą savo buvimo laikotarpį nepažeidė migracijos teisės aktų reikalavimų, nebuvo baustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas sprendžia, kad yra kilusi jo nelegalios migracijos grėsmė. Leidimo laikinai gyventi panaikinimas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu yra nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjas aiškina, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodo, jog 2016 m. birželio 2 d. – 2017 m. lapkričio 1 d. „buvo įdarbintas formaliai“ UAB „AHA company“ vien dėl to, kad „minėtos bendrovės dalyviams užsieniečiams 2017 m. spalio 31 d. buvo priimti sprendimai panaikinti leidimus laikinai gyventi. Atsakovas nenurodo, kokiu būdu pareiškėjo darbas šioje įmonėje turėtų būti susijęs su darbdavio dalyviams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimu, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo darbas buvo formalus. Pareiškėjas paaiškina, jog 2017 m. lapkričio 1 d. jis atleistas dėl to, jog po gydymo Turkijoje suprato, kad sveikata negerėja ir jis negalės tęsti darbo.

Atsakovas nusprendė panaikinti Leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu dėl to, kad tariamai nustatė, jog pareiškėjo santuoka yra fiktyvi. Pareiškėjas pažymi, jog šio teisinio pagrindo taikymas vien dėl to, kad atsakovas taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, negalimas, kadangi nelegalios migracijos grėsmė Sprendime turi būti ištirta ir įrodyta atskirai nuo fiktyvios santuokos, tačiau šiuo atveju ši grėsmė nėra nei tiriama, nei įrodyta.

Pažymi, kad jo apklausos ir patikrinimai buvo vykdomi be gruzinų kalbos vertėjo dalyvavimo, su juo bendraujant tik rusų kalba, dėl ko pareiškėjas kartais netinkamai suprasdavo tam tikrus jam užduodamus klausimus ar nurodomas aplinkybes, todėl komunikacija su atsakovo darbuotojais būdavo apsunkinta. Atsakovas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir visus paaiškinimus ir atsakymus vertino formaliai ir pareiškėjo nenaudai, net nebandymas pasitikslinti kai kuriuos atsakymus.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Nesutiko su atsakovo išvadomis dėl fiktyvios santuokos ir nelegalios migracijos grėsmės. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad kiekviena santuoka yra individuali ir visos aplinkybės turėjo būti ištirtos. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime (t. I, b. l. 100–111) nurodo, kad 2016 m. liepos 4 d. pareiškėjas, tuo pagrindu, kad atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, t. y. kad Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė D. C., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir susijusius dokumentus.

Migracijos valdyba 2016 m. spalio 14 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. spalio 14 d.

Atsakovas, turėdamas pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės santuoka galimai yra fiktyvi, kad minėti asmenys negyvena kartu Lietuvos Respublikoje ir neveda bendro ūkio, atliko patikrinimą, kurio metu raštu buvo apklausti abu sutuoktiniai. Siekiant nustatyti, ar gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko sutuoktinių nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), be to, apklausė svečių namų (duomenys neskelbtini), kuriuose tuo metu buvo apsistojęs pareiškėjas, administraciją, taip pat pareiškėjo sutuoktinės, kurios deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaimynus. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta ir pareiškėjo migracijos istorija, anksčiau vykdytų patikrinimų ir apklausų rezultatai. Įvertinęs visus turimus duomenis, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Konstatavo, kad patikrinimų duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. C. pažįsta vienas kitą, tačiau tarp jų nėra susiklostę šeiminiai santykiai, jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad tai yra fiktyvi santuoka. Buvo konstatuota, kad pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kadangi atsakovui kilo rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo tikrieji tikslai yra kiti nei atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, buvo konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti trys leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai.

Nuolatiniai pareiškėjo patikrinimai įrodo, kad Migracijos departamentas turėjo pagrįstų įtarimų dėl jo tikrųjų tikslų, patikrinimų metu nustatomos aplinkybės neišsklaidydavo migracijos pareigūnų abejonių dėl galimai fiktyvios santuokos, todėl, siekiant surinkti kuo išsamesnius ir visapusiškesnius duomenis, būdavo tęsiami pareiškėjo ir jo sutuoktinės patikrinimai.

Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys įrodo, jog, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas sistemingai ir kruopščiai vykdė pareiškėjo patikrinimus, rinko duomenis, juos tikrino. Ginčijamą Sprendimą priėmė tik tuomet, kuomet buvo nustatyta pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine nurodytu adresu negyvena, neveda bendro ūkio ir yra rimtas pagrindas manyti, kad jų sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Kai pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 26 d. pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo santuokos pagrindu, atsakovas pastebėjo, kad nė vienas iš sutuoktinių nepasikeitė pavardės į santuokinę, taip pat skyrėsi jų nurodyti gyvenamosios vietos adresai. Apklausos metu, kuri vyko netrukus po pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, sutuoktiniai nurodė skirtingus gyvenamosios vietos adresus: sutuoktinė nurodė, kad jie gyvena: (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nurodė, kad „Mes dabar gyvename (duomenys neskelbtini) <...> Nuomoju kambarį svečių namuose“. Siekiant nustatyti, ar sutuoktinių nurodyti adresai atitinka tikrovę, 2015 m. rugsėjo 3 d. Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nustatyta, kad Smolensko gatvėje tokio namo nėra. Apklausos metu taip pat pastebėta, kad abu negali be klaidų parašyti savo sutuoktinio pavardės, pareiškėjas suklydo nurodydamas sutuoktinės gimimo datą, jo sutuoktinė nepažįsta pareiškėjo artimųjų, šeimos narių, o pareiškėjas nepažįsta sutuoktinės motinos. D. C. nurodė, kad mama nematė žento ir iš viso nežino, kad ji ištekėjo. Apklausos metu pareiškėjo sutuoktinė negalėjo nurodyti jo vaiko vardo, pavardės, pilietybės.

Migracijos departamentas 2017 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į Migracijos valdybą su pavedimu nuvykti sutuoktinių gyvenamosios vietos adresu bei patikrinti, ar minėti asmenys gyvena kartu bei veda bendrą ūkį. Migracijos departamentas rėmėsi Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistės I. K. 2017 m. lapkričio 28 d. tarnybiniu pranešimu (toliau – Tarnybinis pranešimas).

Atsakovui nėra pagrindo abejoti Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatais. Pareiškėjui buvo žinoma, kodėl Migracijos valdybos pareigūnai atvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą, kad yra atliekamas patikrinimas siekiant nustatyti, ar sutuoktiniai faktiškai gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pareiškėjui patikrinimo metu buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, tačiau pareigūnams nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos patikrinimo vertinimui, Migracijos departamento vertinimu, patikrinimo metu surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas su sutuoktine jų nurodytu adresu kartu negyvena.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Migracijos valdybos pareigūnai bendravo su svečių namų administratoriumi, kuris nurodė, kad jam žinoma, jog pareiškėjas gyvena vienas. Aplinkybės, kad moteriškų daiktų nėra patikrintame bute, sutampa su svečių namų darbuotojo žiniomis, kad pareiškėjas gyvena vienas. Atsakovas pabrėžia, kad jeigu pareiškėjo sutuoktinė iš tikrųjų būtų gyvenusi svečių namuose (duomenys neskelbtini), pro patalpų administratorių/registratūrą ji turėtų praeiti po kelis kartus per dieną, patalpų administracija būtų tikrai įsiminusi ne tik tai, kad šiuo adresu gyvena pareiškėjas, bet ir įsidėmėję jo sutuoktinę. Atsakovas nemato pagrindo abejoti svečių namų administratoriaus Migracijos valdybos pareigūnams pateiktais paaiškinimais.

Kuomet patikrinimo metu sutuoktinės nerasta pareiškėjo gyvenamoje vietoje, nuvykus ieškoti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur, anot pareiškėjo, tuo metu ji gyveno, motinos buto durų niekas neatidarė. Apklausta gretimo buto kaimynė Migracijos valdybos pareigūnams nurodė, kad „dabar bute gyvena tik viena moteris, jokių vyrų pas ją ateinančių ar gyvenančių nemato“. Atsakovas pažymi, kad kaimynės paaiškinimai sutampa su byloje esančiais duomenimis, todėl, kaimynų paaiškinimus vertinant visų surinktų duomenų visumoje, galima daryti išvadą, kad pastaruoju laikotarpiu jo sutuoktinė gyveno būtent adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gyveno atskirai.

Migracijos departamentas atsiliepime pabrėžia, kad išvada, jog sutuoktiniai kartu negyvena ir neketino kartu gyventi, patvirtina byloje esančių duomenų visuma. Aplinkybę, kad pareiškėjo sutuoktinė negyvena kartu su juo Lietuvos Respublikoje bei tai, kad tai nėra trumpalaikis epizodas, kuomet jie negali kartu gyventi, patvirtina ir Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenys – pareiškėjo sutuoktinė yra deklaravusi, kad išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Šie duomenys taip pat įrodo ir tai, kad pareiškėjas negyvena kartu su sutuoktine Lietuvos Respublikoje, todėl nepriklauso leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Siekiant atlikti kuo išsamesnį tyrimą dėl santuokos fiktyvumo, sutuoktiniai buvo iškviesti į apklausą Migracijos departamente. 2017 m. gruodžio 21 d. apklausos metu nustatyta, kad sutuoktiniai neturi bendro turto, bendrų finansinių įsipareigojimų, taip pat skirtingai apibūdino artimiausius bendrus planus, gyvenamojo būsto išplanavimą.

Atsakovas pastebi, kad, pragyvenę daugiau negu dvejus metus santuokoje, neišmoko vienas kito pavardžių. Pareiškėjas sutuoktinės pavardę nurodė kaip (duomenys neskelbtini) (turėtų būti (duomenys neskelbtini)), o sutuoktinė pavardę nurodė kaip (duomenys neskelbtini), nors yra D.. Pareiškėjas negalėjo nurodyti sutuoktinės gimimo datos, pastaroji net apytiksliai negalėjo nurodyti, kada susipažino su pareiškėju.

Pareiškėjas negalėjo apibūdinti sutuoktinės darbo, atsakė: „apie darbą ji prašė nieko neklausinėti“. Atsakovas nurodo, jog apklausos metu nebuvo klausiama apie darbo detales, kurios gali sudaryti tarnybines paslaptis, o siekiant nustatyti, ar pareiškėjas orientuojasi, domisi, ką kiekvieną dieną dirba jo sutuoktinė, kiek maždaug uždirba jų šeimos namų ūkiui ir pan. Pareiškėjo sutuoktinė duomenis apie savo darbą nurodė be jokių išlygų, kad tai būtų riboto naudojimo informacija ar pan.

Apklausose paaiškėjo, kad sutuoktiniai neturi jokio bendro turto. Atsakovas mano, kad tai tik patvirtina patikrinimo metu padarytą išvadą, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio.

Apklausos, vykusiosios 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. likus vos keletui dienų iki metų pabaigos švenčių, sutuoktiniai skirtingai nurodė savo Kalėdų šventimo planus.

Pareiškėjas, reaguodamas į apklausos klausimus, susijusius su sutuoktinės darbu, turimu išsilavinimu ir pan., teigia, kad sutuoktinę rinkosi pagal žmogiškąsias vertybes, o ne pagal tai, kas ir kur dirbo, mokėsi, kiek dabar uždirba ir ką veikia gyvenime. Neneigdamas to, ką nurodė pareiškėjas, atsakovas pabrėžia, kad tokiais klausimais siekiama nustatyti, kokia apimtimi sutuoktiniai vienas kitą pažįsta, kiek vienas kitu domisi, todėl nemano, kad tokie klausimai santuokos fiktyvumo vertinimo kontekste yra netinkami.

Atsakovas tvirtina, kad ginčijamame sprendime detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, taip pat nurodyti duomenys, patvirtinantys tokias išvadas. Buvo atliktas patikrinimas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, apklausti abu sutuoktiniai. Šie veiksmai rodo, kad Migracijos departamentas ir Migracijos valdyba ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, sudarė sąlygas jiems pateikti paaiškinimus.

Pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo apklausti 2015 m. rugpjūčio 26 d. bei 2017 m. gruodžio 21 d., taip pat vykdyti keli patikrinimai jų nurodytų gyvenamųjų vietų adresais. Apklausų metu jiems užduoti klausimai, susiję su deklaruojama bendra praeitimi, duomenimis apie sutuoktinį, kasdiene veikla. Pažymi, kad užduoti įvairūs klausimai, į kuriuos pateikti atsakymai gali įvairiapusiškai atskleisti bendrą šeimos gyvenimą - klausimų pobūdis skirtingas, jie susiję ne tik su dabartine veikla, bet ir praeitimi, ateities planais. Į šiuos įvairaus pobūdžio klausimus pareiškėjai atsakė skirtingai – sutuoktinių atsakymai į pateiktus klausimus buvo prieštaringi, neišsamūs, taip pat skirtingi savo turiniu.

Atsakovas mano, kad per dvejus metus vykdyti patikrinimai, individualizuotos apklausos leido surinkti visapusiškus duomenis apie sutuoktinių šeiminį gyvenimą ir padaryti surinktų duomenų visuma grindžiamą išvadą, nurodytą ginčijamame sprendime, kad nors sutuoktiniai pažįsta vienas kitą, galbūt yra draugai, tačiau tarp jų per dvejus metus nuo santuokos sudarymo nėra susiklostę faktiniai šeiminiai santykiai, jie gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad ši santuoka yra fiktyvi, sudaryta pareiškėjui siekiant legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog net ir tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo susituokęs, o leidimą laikinai gyventi turėjo teisėtos veiklos pagrindui, Migracijos departamentas turėjo pagrįstų įtarimų dėl jo vykdomos veiklos, neatmeta tikimybės, kad pareiškėjas, pajautęs, jog kitas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu jam gali būti ir neišduotas, sudarė santuoką dėl akių, kad galėtų pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi kitu, t. y. šeimos susijungimo, pagrindu.

Atsakovas paaiškina, kad ginčijamame sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai kartu negyvena, leidžia daryti išvadą, jog buvo teikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Atsakovas mano, kad kartu su skundu teismui pateiktos nuotraukos nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad jos nebuvo pateiktos Migracijos departamentui ar Migracijos valdybai iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, prie nuotraukų nėra pateikiama paaiškinimų, kada, kur, kokiomis aplinkybės buvo padarytos nuotraukos. Atsakovas kritiškai vertina skundo teiginius dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamente buvo apklaustas be vertėjo, „dėl ko pareiškėjas kartais netinkamai suprasdavo tam tikrus jam užduodamus klausimus“. Pažymi, kad pareiškėjo rusų kalbos žinios, nors ir neleidžia sklandžiai bendrauti, tačiau buvo pakankamos susikalbėti, todėl atsakovas mano, kad jo apklausa buvo įvykdyta tinkamai. Jokių pretenzijų dėl kalbos nei apklausos metu, nei iškart po apklausos jis nepateikė. Apklausos metu į klausimą „Kokia kalba bendraujate tarpusavyje? Ar laisvai kalbate nurodyta kalba? Kur išmokote šios kalbos?“ pareiškėjas atsakė, kad kalba rusiškai. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytas argumentas dėl apklausos vykdymo kalbos laikytinas gynybine pozicija, kuria siekiama pateisinti negalėjimą atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl žinių trūkumo, o ne dėl kalbinio barjero.

Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu Lietuvoje, kyla pagrįstų įtarimų dėl santuokos fiktyvumo, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas jau buvo baustas administracine tvarka dėl piktnaudžiavimo migracijos procedūromis (byloje yra administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-3042696-13, pareiškėjas baustas pagal ATPK 206 str.).

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nei apklausų metų, nei skunde teismui nepateikė duomenų, paneigiančių ginčijamo sprendimo išvadą dėl santuokos tikrumo. Jis tik formaliai deklaruoja, kad tyrimas dėl sudarytos santuokos nebuvo tinkamai atliekamas, o jo santuoka su D. C. nėra fiktyvi. Atsakovo nuomone, skunde nurodomi paaiškinimai panašūs į gynybinę poziciją, kadangi patikrinimo metu pareiškėjas Migracijos valdybos pareigūnams nenurodė jokių paaiškinimų, kad bute sutuoktinės daiktų nėra dėl kaip tik tą dieną vykstančio kraustymosi. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturi bendrų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, neveda bendro ūkio, gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose. Duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo ir D. C. santuoka sudaryta siekiant sukurti šeimos santykius. Atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės tarpusavio santykių, o nagrinėjo klausimą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjo ir jos sutuoktinės santuoka yra fiktyvi.

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius, nustatė, kad jo su Lietuvos Respublika šiuo metu nesieja jokie ryšiai: ekonominiai ryšiai pasibaigę (pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nedirba), apie kitus svarbius ryšius pareiškėjas Migracijos departamentui nėra nurodęs. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų susiklostę pareiškėjo tvirti, ilgalaikiai ryšiai su Lietuvos Respublika.

Migracijos departamento nuomone, visų aplinkybių visuma patvirtina, kad sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų, todėl priėjo prie išvados, kad yra pagrindas manyti, jog jų santuoka sudaryta tik siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, neturint tikslo sukurti šeiminių santykių, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne sukurti realius šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad tyrimas yra išsamus, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad sutuoktiniai vienas kitą pažįsta, tačiau tarp jų nėra susiklostę faktiniai šeiminiai ryšiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 17 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 112). Nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje. Pridėjo šios bendrovės Steigimo aktą (t. I, b. l. 120–121), įstatus (t. I, b. l. 122–124), paprastųjų vardinių akcijų 2013 m. gegužės 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 (t. I, b. l. 125–127), Vienintelio akcininko 2013 m. gegužės 15 d. Sprendimą Nr. 01 (t. I, b. l. 128), patvirtinantį, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 15 d. išrinktas Bendrovės direktoriumi, nustatytas 1 000 Lt (289,62 Eur) atlyginimas per mėnesį. Pareiškėjas kaip Bendrovės direktorius įregistruotas Juridinių asmenų registre 2013 m. gegužės 21 d. (t. I, b. l. 140–142).

(duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 16 d. pateikė sutikimą suteikti T. D. gyvenamąją vietą ir teisę deklaruoti šią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) leidimo gyventi Lietuvoje laikotarpiu (t. I, b. l. 130).

Migracijos departamentas 2013 m. spalio 11 d. Pranešimu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Nr. (15/4-6)10K-36252 (t. I, b. l. 143) informavo pareiškėją, jog Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 14 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10AN-3042696-13 (t. I, b. l. 146) užfiksuota, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2014 m. liepos 3 d. gyveno Lietuvos Respublikoje pasibaigus teisėtam buvimo laikui pagal daugkartinę vizą, galiojusią iki 2014 m. liepos 3 d.

Atsakovas 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. (15/4-6)10K-10155 (t. I, b. l. 151) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD), prašydamas įvertinti, ar pareiškėjo gyvenimas nekelia grėsmės valstybės saugumui, nes buvo gauta informaciją apie tai, kad jis gali užsiimti nelegalia veikla.

Pareiškėjas 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 153–157).

(duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 19 d. pateikė Sutikimą pareiškėjui suteikti gyvenamąją vietą ir teisę deklaruoti gyvenamąją vietą (t. I, b. l. 175).

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2014 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Nr. (15/4-3)10k-36944 (t. I, b. l. 200) pareiškėją informavo, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pakeitė leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus.

Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė 2015 m. rugpjūčio 26 d. (t. II, b. l. 3–8), jame nurodė, jog Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė. Santuoka su D. C. įregistruota (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo atitinkamus dokumentus (t. II, b. l. 11–16).

Byloje pateiktas A. S. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Įsipareigojimas suteikti pareiškėjui gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 19) ir galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą iki 2020 m.

Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnės 2015 m. rugsėjo 4 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-49644 nurodyta, jog patikrinus pareiškėjo nurodytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog tokio namo nėra, o jo sutuoktinės buto (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė.

Atsakovas, atlikęs patikrinimus, nenustatė kliūčių, dėl ko nebūtų galima išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl 2015 m. spalio 15 d. pranešimu Nr. (15/4-6)110K-57956 (t. II, b. l. 42) informavo, jog priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus.

Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (t. II, b. l. 44–52) ir dokumentus (t. II, b. l. 56–61) pareiškėjas pateikė 2016 m. liepos 4 d., gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atliko patikrinimą, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, išsiuntė paklausimus į atitinkamas institucijas (t. II, b. l. 72–75), nenustačius kompromituojančių faktų, 2016 m. rugsėjo 5 d. pranešė, jog priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduotas naujas leidimas, galiojantis dvejus metus (t. II, b. l. 76).

Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-48309 (t. II, b. l. 85) nurodyta, kad, atvykus (duomenys neskelbtini) adresu, buvo rastas kelių aukštų namas, kuriame yra svečių namai (duomenys neskelbtini). Priėmime (duomenys neskelbtini) direktorius J. J. pareigūnams paaiškino, kad čia pareiškėjas yra išsinuomojęs butą, kiek jis yra matęs, gyvena vienas. Migracijos valdybos pareigūnams užėjus į 34 butą, kuriame turėtų gyventi pareiškėjas su sutuoktine, buvo rastas tik pareiškėjas, jokių sutuoktinės gyvenimo požymių minėtame bute nustatyta nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad sutuoktinės nėra namuose, nes ji yra darbe. Migracijos valdybos pareigūnams apžiūrėjus butą, pastebėta, kad jokių moteriškų daiktų nei spintoje, nei vonioje nėra. Buvo tik lagaminas, kuriame sudėti vien vyriški daiktai (drabužiai ir higienos reikmenys). Koridoriaus spintoje, kur yra dedami viršutiniai drabužiai, nebuvo jokių nei moters, nei vyro drabužių; šaldytuvas buvo pustuštis; virtuvinės spintelės tuščios, matosi, kad indai nenaudoti ilgą laiką. Miegamajame, kuris taip pat yra ir svetainė, stovi lova, kurioje matėsi, jog paskutinę naktį miegota vieno asmens. Bute daiktai tik vyriški. Nuvykus pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute pareiškėjas buvo vienas, sutuoktinė, pasak jo, dirbo, tačiau jokių moteriškų daiktų, rūbų nerasta. Nustatyta, kad indai ilgą laiką nenaudoti, šaldytuvas pustuštis.

D. C. namų durų niekas neatidarė. Neprisistačiusi kaimynė paaiškino, jog pastaroji bute gyvena viena, vyrų ateinančių ar gyvenančių kartu su ja, nepastebėjusi.

Byloje pateiktas išrašas iš Sodros duomenų bazės (t. II, b. l. 118) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d. dirbo Bendrovėje, nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 25 d. dirbo pagal verslo liudijimą, o nuo 2017 m. birželio 2 iki 2017 m. lapkričio 1 d. dirbo UAB „AHA Company“.

Atsakovas 2018 m. vasario 12 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. spalio 14 d. (t. II, b. l. 107–110), padaręs išvadą, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė ir kad sudaryta fiktyvi santuoka. Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas 2018 m. vasario 14 d. pranešimu Nr. (15/5-7)10K-5468 (t. II, b. l. 111).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas.

Įstatymo 50 straipsnyje reglamentuoti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas), vienas iš pagrindų, jei buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Sprendimas grindžiamas ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (3 punktas).

Atsakovo atliktas tyrimas patvirtina Sprendimo išvadas dėl fiktyvios santuokos sudarymo.

Byloje nustatyta, kad Migracijos valdybos pareigūnai buvo nuvykę sutuoktinių nurodytu gyvenamosios vietos adresu, apklausė svečių namų (duomenys neskelbtini), administraciją, pareiškėjo sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos kaimynus. Taip pat vertino ir anksčiau vykdytų patikrinimų bei apklausų rezultatus.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė vienas kitą pažįsta, nėra. Šiuo atveju esminė aplinkybė, ar sudaryta santuoka nebuvo fiktyvi, ar tarp jų buvo susiklostę šeiminiai santykiai (gyvenimas kartu, bendras ūkis).

Atsakovas padarė išvadą, kad faktiškai ir realiai kaip sutuoktiniai pareiškėjas su žmona negyvena.

Teisme liudytojais buvo apklausta pareiškėjo sutuoktinė D. C. bei šeimos draugai, t. y. A. M. (A. M.), M. B., N. B., O. S. J., R. J. ir S. P..

Pareiškėjo sutuoktinė D. C. parodė, kad jos vyras turėjo sveikatos problemų ir vykdavo į Turkiją gydytis. Nekeitė pavardės, nes nenorėjo prarasti ryšio su sūnumi. Nurodo, kad buvo išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas tik dviem savaitėms atostogauti. Sutuoktinis nevyko dėl sveikatos. Kartu atostogauti nei karto nevyko. Bendrauja rusų kalba. Mama dėl ligos nedalyvavo vestuvėse. Ji žinojo apie santuoką. Gyvena kartu su pareiškėju, kai jis būna Lietuvoje. Kol neaiški pareiškėjo sveikata, negali planuoti ateities planų. Pažymi, kad antrojo patikrinimo metu ji buvo darbe.

Liudytojas M. B. parodė, kad žino, jog pareiškėjas vedė, dalyvavo vestuvėse. Nurodė, kad daug kartų buvo susitikę. Liudytoja S. P. parodė, kad susitinka su šeima, dažniau bendrauja su pareiškėjo žmona Daiva. Nežino, ar buvo išvykę atostogauti kartu. Dalyvavo vestuvėse, buvo daug žmonių. Buvo svečiuose pas abu sutuoktinius ir jie pas ją lankosi.

Liudytoja S. P. parodė, kad susitinka su šeima, dažniau bendrauja su pareiškėjo žmona. Nežino, ar buvo išvykę atostogauti. Dalyvavo vestuvėse, buvo daug žmonių. Svečiavosi pas abu sutuoktinius ir jie pas ją lankėsi.

Liudytoja R. J. parodė, kad pareiškėjui pasiūlė apsigyventi svečių namuose. Prieš penkerius metus jis gyveno vienas, paskui vedė. Ji dirba kas antrą savaitę, mato, kad į restoraną ateina pavalgyti, kavos išgerti abu sutuoktiniai. Parodė, kad pareiškėjas visą laiką gyvena svečių namuose, kartais išvyksta gydytis.

Liudytojas O. S. J. nurodė, kad pareiškėjas su moterimi apie 3–4 metus pastoviai gyvena svečių namuose.

Liudytoja N. B., pareiškėjo sutuoktinės buvusi kolegė, parodė, kad dalyvavo vestuvėse, daugiau draugauja su D. C.. Nurodo, kad sutuoktiniai gyvena kartu, tačiau nėra tokios artimos draugės su D. C. ir nežino apie jų laisvalaikį.

Liudytojas A. M. parodė, kad pareiškėjas gyvena svečių namuose, ne kartą pas jį buvo. Taip pat nurodė, kad sutuoktiniai buvo pas jį atvykę į sodą, kepė šašlykus, leido laiką kartu. Kiek matė, sutuoktiniai būdavo kartu, jei žmona nedirbdavo. Nurodo, kad gyvena sutuoktiniai kartu kaip šeima.

Liudytoja I. K. (Migracijos valdybos specialistė) parodė, kad nustatė faktą, jog sutuoktiniai negyvena kartu ir tai užfiksavo Tarnybiniame pranešime. Nustatė, kad pareiškėjas gyvena viešbutyje, rado jį ir du vyrus. Pareiškėjo daiktai tilpo į vieną lagaminą. Žmonos nebuvo, sakė, kad dirba. Nurodė, kad buvo apklausta sutuoktinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynė, kuri paaiškino, kad prieš keletą metų gyveno ir sutuoktinis, tačiau išsikraustė, nežino kur.

Teismo vertinimu, liudytojų parodymai yra paviršutiniški, jų santykis su šeima nėra artimas ir jie, išskyrus aplinkybes, kad vyko vestuvės, pareiškėjas gyvena svečių namuose, kartais gydosi bei tai, kad gyvena kartu, nenurodė individualių minėtos šeimos gyvenimo aplinkybių. Kaip sutuoktiniai leidžia laisvalaikį ar švenčia šventes, liudytojai negalėjo nurodyti.

Nustatyta, kad per trejus metus jokio bendro turto sutuoktiniai neįsigijo, jokių skolinių įsipareigojimų neprisiėmė, apie mokamus mokesčius nurodė skirtingai, o įvertinus tai bei kitas nustatytas aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių dėl realaus šeimos gyvenimo. Taip pat ir tos aplinkybės, kad vestuvėse artimi giminaičiai nedalyvavo, pareiškėjo sutuoktinės motina net nežinojo apie santuoką, be to, bendrų išvykų, sutuoktinės daiktų nebuvimas svečių namuose, kai visi liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas juose gyvena, kelia tik dar daugiau abejonių. Be to, pareiškėjas net nebuvo nurodęs, kad nespėjo daiktų išsikraustyti dėl persikraustymo.

Teismo vertinimu, neaišku, kada darytos pareiškėjo pateiktos fotokopijos (atspausdintos popieriaus lape), neaprašytos, jos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir negali būti vertinamos kaip įrodymai. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl šių fotokopijų atsakovui nepateikė.

Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas su sutuoktine faktiškai kaip šeima negyveno, pagrįstos. Individualus šios bylos tyrimas rodo, kad šeimos santykius sutuoktiniai tik imitavo, jie yra pažįstami, tačiau savaime realiam santuokiniam ryšiui pagrįsti, tokių aplinkybių nepakanka. Liudytojų parodymai abstraktūs, iš esmės panašūs ir neindividualizuoja realių šeiminių santykių tarp sutuoktinių. Esminis šeiminių santykių požymis – sutuoktinių bendras gyvenimas kartu, siekiant vesti bendrą ūkį, gyventi kartu ir kurti bendrą ateitį. Teismo vertinimu, nei pareiškėjo, nei sutuoktinės, nei teismo posėdyje liudytojais apklaustų po sudarytos santuokos šeimos draugų parodymai, nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad sutuoktiniai gyvena kartu kaip reali šeima.

Esminė aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas buvo išduotas būtent šeimos susijungimo pagrindu. Taigi, ne tik leidimo išdavimo momentu, bet ir visą laikotarpį šeiminiai santykiai turėjo būti realūs ir tikri. Būtent gyvenimas kartu, bendras šeimos ūkis tokias aplinkybes galėjo patvirtinti. Negyvenant kartu, neįsigijus jokių bendrų daiktų per trejus metus, santykiai negali būti vertinami kaip realūs. Akcentuotina, kad nors pareiškėjui leidimas buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu, tačiau atsakovas turėjo pagrindą atlikti tyrimą, vertinant santuokos fiktyvumą.

Teismas neturi pagrindo abejoti Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatais ir pritaria išvadai, kad pareiškėjas su sutuoktine jų nurodytu adresu kartu negyvena.

Ta aplinkybė yra ta, kad svečių namų administratoriumi prisistatęs asmuo nurodė, jog žino, kad pareiškėjas gyvena vienas, sutampa su Tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, nuvykus į pareiškėjo sutuoktinės motinos butą, durų niekas neatidarė. O apklausta kaimynė nurodė, kad „dabar bute gyvena tik viena moteris, jokių vyrų pas ją nemato ateinančių ar gyvenančių“. Šie kaimynės paaiškinimai irgi patvirtina faktą, kad sutuoktiniai gyveno atskirai.

Pagal Aprašo 93 punktą sutuoktiniai turėjo būti apklausti ir jų atsakymai užfiksuoti apklausos lapuose. Taigi, svarbūs ir pačių sutuoktinių paaiškinimai. Atsakovas 2017 m. gruodžio 21 d. apklausos metu nustatė, kad sutuoktiniai neturi jokio bendro turto, bendrų finansinių įsipareigojimų, taip pat jie skirtingai apibūdino artimiausius bendrus planus, gyvenamojo būsto išplanavimą. Apklausos, vykusiosios 2017 m. gruodžio 21 d., metu, t. y. likus vos keletui dienų iki metų pabaigos švenčių, sutuoktiniai skirtingai nurodė savo šeimos šventės šventimo planus. Pažymėtina, kad Šv. Kalėdos yra šeimos šventė.

Svarbios ir asmeninės detalės, t. y. pavardė, gimimo data, aplinkybės, kuriomis susipažino, gaunamos pajamos, išlaidos, bendras ūkis, šeimyninės šventės, ateities planai. Atsakovo išvada, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, pagrįsta.

Taigi, atliktos apklausos (bendra praeitimi, duomenimis apie sutuoktinį, kasdiene veikla), atlikti patikrinimai jų nurodytų gyvenamųjų vietų adresais. Teismo vertinimu, apklausų metu suformuluoti klausimai yra įvairūs ir jų visuma sudaro galimybę vertinti apie realius susiklosčiusius šeiminius santykius. Nustatyta, kad sutuoktinių atsakymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi, skyrėsi ir savo turiniu iš esmės. Visgi, per dvejus metus sutuoktiniai turėjo realią galimybę vienas kitą pažinti, gyvendami kartu bendrai, turėjo žinoti apie bendrą šeimos ūkį, finansus bei vienas apie kitą žinoti daugiau detalių ir jas atskleisti. Apklausa buvo tikslinė. Ir, priešingai, nei teigia, pareiškėjo atstovas, nėra formali apklausa, klausimai įvairūs, o jos rezultatai buvo įvertinti.

Aprašo 91.1 ir 91.2 papunkčiuose įtvirtinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, t. y. susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio. Pareiškėjo teigimu, atsakovo tyrimas tokių išvadų nepatvirtina.

Teismo vertinimu, atlikti patikrinimai, apklausos patvirtina atsakovo poziciją. Vien ta aplinkybė, kad santuoka yra įregistruota, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas dėl šeiminių santykių realaus kūrimo, negali savaime patvirtinti realių šeiminių santykių egzistavimo. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors sutuoktiniai pažįsta vienas kitą, galimai yra draugai, tačiau nuo santuokos sudarymo nėra susiklostę faktiniai realūs šeiminiai santykiai, kadangi jie gyvena skyrium, neveda bendro ūkio. Santuokos fiktyvumas nustatytas. Konstatuotina, kad Migracijos valdybos patikrinimų rezultatai patvirtina įtarimus dėl fiktyvios santuokos.

Duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo ir D. C. santuoka sudaryta siekiant sukurti realius šeiminius santykius. Atsakovas individualiai įvertino situaciją. Atsakovo išvada, kad santuoka yra fiktyvi, pagrįsta surinkta įrodymų visuma. Teismo vertinimu, Sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo rusų kalbos žinojimo laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini)pilietis, jo dukra gyvena Maskvoje, pas kurią jis vyksta, be to, ir pati sutuoktinė parodė, kad jie bendrauja rusų kalba. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo rusų kalbos žinios buvo pakankamos duodant paaiškinimus. Jokių pretenzijų dėl netinkamo vertimo pareiškėjas nebuvo nurodęs. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė paaiškinimus teikti per gruzinų kalbos vertėją, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ne kartą teismo posėdyje kalbėjo rusų kalba.

Ginčijamame sprendime nustatyta, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas minėto pagrindo taikymą iš esmės grindžia nelegalios migracijos prevencija, nes kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymi, kad nors Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita; 22.3.3 papunktis).

Kadangi pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu Lietuvoje ir kyla pagrįstų įtarimų dėl santuokos fiktyvumo, tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teismo vertinimu, susidarė situacija, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, tačiau nepaneigė atsakovo išvadų, kad santuoka nėra fiktyvi, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. D. (T. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.