Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-209-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-22
Bylos Nr.
1A-810-209-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
J. C.
Nukentėjusysis
T. V.
Advokatai
Leonas Volkas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Val­das Cie­siū­nas Baudžiamoji byla Nr. 1A-810/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.2.1.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Reginos Pocienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,gynėjui advokatui Leonui Volkui,nuteistajam J. C. (J. C.),vertėjai Ingridai Kaplun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. (J. C.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš T. V. buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl rankinuko vagystės iš T. S.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 6 d. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos jas sudedant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė. Prie paskirtosios bausmės prijungta Visagino miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams su 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda, bei 2009-12-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė: 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda, kuri vykdytina atskirai, įskaitant 1 (vieną) parą, išbūtą sulaikyme, ir išskaičiuojant 2 MGL baudos ir laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant nuo 2009-12-02 iki 2010-04-28 laikino sulaikymo, suėmimo laiką ir atliekant bausmę, paskirtą ankstesniuoju nuosprendžiu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2010-04-28.

Nukentėjusiosios T. V. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą atvirai ir įsibraudamas į patalpą:

J. C. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2009 m. spalio 17 d. 23.45 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio T. V., durų spyną, įsibrovė į vidų, ir iš ten pagrobė televizorių „LG“ serijinis numeris 104MA01036 400 litų vertės, vaizdajuosčių grotuvą „LG“ 200 litų vertės ir muzikinį centrą „LG“ Nr. 311HX00425 399 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. V. 999 litų dydžio turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, J. C. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 24 d. apie 10 val. 20 min., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie T. S., išplėšė iš rankos jai priklausančią rankinę, 50 litų vertės su joje buvusia pinigine, 10 litų vertės, kurioje buvo 75 litai, parduotuvės „NORFA“ nuolaidų kortelė, 10 litų vertės, UAB „Nemuno vaistinė“ nuolaidų kortelė „CAMELIA“ Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5 lito vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. S. 145,5 litų dydžio turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. C. prašo išnagrinėti bylą ir nurodo, kad įrodymų nepakanka pareikšti jam kaltinimus dėl nusikaltimo, jis nesutinka su teismo nuosprendžiu ir baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais. Liudytoja O. M. teisme sakė, kad, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, lijo smulkus lietus, be akinių ji labai blogai mato, maždaug 3 m. atstumu žiūrėjo į jo veidą ir pasakė, kad jis neryškus, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „priėjo prie lango ir pamatė, kaip kažkoks jaunas žmogus išplėšė iš moters rankinuką“, „jaunam žmogui maždaug 20-24 metai, vidutinio sudėjimo, ūgis maždaug 175 cm., ovalaus veido, nosis yra vidutinio dydžio...“. Kaltinamajame akte parašyta, kad atstumas buvo 50 m. Apeliantas neįsivaizduoja kaip liudytoja galėjo įžiūrėti tokias smulkias plėšiko išvaizdos detales. Nukentėjusioji T. S. teisme kategoriškai pareiškė, kad apeliantas visiškai nepanašus į plėšiką, netinka pagal kūno sudėjimą, išvaizdą ir kitas žymes. Jis įsitikinęs, kad nukentėjusioji plėšiką geriau įžiūrėjo negu labai blogą regėjimą turinti liudytoja O. M.. Liudytojai V. ir Š. parodė rastą jo piniginėje kortelę. Jis šią kortelę rado prie parduotuvės „Norfa“. V. ir Š. jam pasiūlę, kad jei jis prisiims kaltę dėl šio jo neįvykdyto nusikaltimo, tai jį paleis iki teismo. Kai atvažiavo tardytoja jo apklausti ir tardymo eksperimente advokato nebuvo. Tardytoja atvažiavo su jau turimais parodymais, jis juos perskaitė ir pasirašė, nes buvo įsitikinęs, kad jį paleis iki teismo, bet nepaleido. Tardymo eksperimente tardytoja jam parodė kur atsistoti ir ką rodyti. Jis vedęs ir turi mažą vaiką, sergančius tėvus, be jo nėra kam rūpintis tėvais ir vaiku.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Tiek iš J. C. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.2, b.l. 37), tiek iš jo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis savo kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš T. V. buto) neginčija.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteisė J. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl rankinuko vagystės iš T. S.).

J. C. jau ikiteisminio tyrimo, 2009-12-11 įtariamojo apklausos metu parodė, kad (t.1, b.l. 129-130) 2009 m. lapkričio pabaigoje, būdamas S. alėjoje, pastebėjo moterį, kuri rankoje turėjo mėlynos spalvos rankinę. Jam labai reikėjo pinigų ir jis pamanė, kad rankinuke jų bus, todėl pribėgęs prie moters iš už nugaros jis išplėšė rankinę ir pabėgo. Kiek pabėgėjęs atidarė rankinuką ir iš jo paėmė tamsios spalvos piniginę, rankinuką išmetė. Piniginėje rado pinigų, parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelę, vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelę ir banko kortelę. Pinigus ir nuolaidų korteles pasiėmė. Buvo su kepure. Po minėtu apklausos protokolu yra advokato L. V. parašas ir antspaudas, protokole nurodyta, kad jis dalyvavo apklausoje. Minėti parodymai buvo patikrinti 2009-12-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 132-133), kurio metu, kaip matyti iš 2009-12-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, dalyvavo advokatas L. V..

Kolegija neturi pagrindo tikėti J. C. paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdyje apimtyje, kad dėl rankinuko (t.2, b.l. 37) jam parodė kaip ką sakyti ir po dviejų dienų žadėjo paleisti, jam įvykio vietoje parodė ką kur parodyti, jis parodė ir jį nufotografavo. Tyrėjui parodė nuolaidų kortelę iš to rankinuko, bet tai sutapimas. Jis tą kortelę rado, tankiai randa pamestas. Pas jį rado (t.2, b.l. 40) kortelę. Jis (t.2, b.l. 42) nuolaidų kortelę rado prie „Norfa“ parduotuvės ir nežinojo, kad ji neveikianti, kadangi šie jo paaiškinimai nenuoseklūs – prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, juos paneigia liudytojų R. V., R. Š., O. V. parodymai, jie nelogiški, kadangi nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje vyko 2009-12-15, t.y. vėliau nei įtariamojo J. C. parodymų patikrinimas vietoje (2009-12-11), todėl neįtikėtina, vertinant ir tai, kad nukentėjusioji, kaip matyti iš jos parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nesiekė apkalbėti nuteistojo, kad jam įvykio vietoje parodė ką kur parodyti (apeliaciniame skunde jis nurodo, kad tardymo eksperimente tardytoja jam parodė kur atsistoti ir ką rodyti) ir jo parodytos jo veiksmų atlikimo vietos atitiko nukentėjusiosios parodytas vietas. Be to, pas jį buvo rasta nukentėjusiosios vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo paaiškinimais, kad jis ją rado, atsižvelgiant į išdėstytą, o taip pat į jo asmenybę, tai, kad jis jau yra daręs panašaus pobūdžio veikas (Visagino miesto apylinkės Teismo 2009-08-31 baudžiamuoju įsakymu jis baustas pagal BK 178 str. 2 d. už rankinuko pagrobimą laiptų aikštelėje (t.1, b.l. 150-152), yra teistas už plėšimus panaudojant smurtą (b.l. 153-154, 155-156), kolegija tikėti neturi pagrindo.

Iš 2009-12-15 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 110-111) matyti, kad nukentėjusioji parodė vietą, kur ji buvo, kai prie jos pribėgo jai nepažįstamas asmuo ir iš rankų išplėšė rankinuką, kur ji rado savo rankinuką, šios vietos matyti 2009-12-15 fotolentelės Nr. 1, 2, 3 (t.1, b.l. 111) atvaizduose ir atitinka 2009-12-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t.1, b.l. 132-133) vietą, kurią nuteistasis parodė kaip kurioje iš nugaros pribėgęs prie moters iš jos rankų išplėšė rankinuką, vietą, kur išmetė rankinuką, kurios pavaizduotos 2009-12-11 fotolentelės 1, 2, 3 atvaizduose (t.2, b.l. 133).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas R. V. (t.2, b.l. 40-41) parodė, kad su tyrimu dėl rankinės jis nesusijęs, jokių veiksmų su J. C. neatlikinėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas R. Š. parodė, kad (t.2, b.l. 40-41) jis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl moteriško rankinuko vagystės. C. buvo sulaikytas ir iš kortelės nustatė, kad kortelė priklauso nukentėjusiajai. Jis paaiškino, kad įvykdė vagystę. Jis nusikaltimo padarymo aplinkybių įvykio vietoje nerodė, kaltės prisiimti nesiūlė, jokios įtakos nedarė, tik išsiaiškino aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja O. V. parodė (t.2, b.l. 41), kad ruošė bylą dėl rankinės iš S. vagystės. Buvo advokatas ir daromas parodymų patikrinimas vietoje. Jokių nuolaidų ar pasiūlymų nedavė kaltinamajam. Dalyvaujant parodymų patikrinimo vietoje jis pats ir rodė kaip buvo. Jis buvo jau apklaustas, tai reikėjo parodyti konkrečiai, to buvo prašoma ir pats parodė. Jam buvo viskas išversta.

Iš 2009-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nuteistasis savo iniciatyva pateikė vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 118). Iš UAB „Nemuno vaistinė“ 2009-12-07 rašto Nr. 711 į 2009-12-03 raštą Nr. 8-49-S-10515 matyti, kad minėto numerio nuolaidų kortelė yra išduota T. S. (t.1, b.l. 120). Kortelės numerį patvirtina byloje esantis 2009-12-10 kortelės apžiūros protokolas (t.1, b.l. 121) ir kortelės fotokopija (t.1, b.l. 122). Kolegija šią vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelę Nr. 9440381600101466, atsižvelgus į kitus byloje esančius duomenis ir tai, kad byloje nėra J. C. kaltę paneigiančių parodymų laiko jo kaltės pagal BK 178 str. 2 d. (dėl rankinuko vagystės iš T. S.) įrodymu, kuri parodo, kad būtent jis pagrobė minėtą rankinuką ir iš jo paėmė minėtą kortelę.

Liudytoja O. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.2, b.l. 30) parodė, kad buvo lietus, ji prastai matė, veido ji nematė. Ikiteisminio tyrimo, 2009-11-24 liudytojo apklausos metu, O. M. parodė (t.1, b.l. 113-114), kad 2009-11-24 apie 10:21 val. ji įėjo į vieno iš kambarių balkoną ir pamatė, kad už 50 m. nuo jos, link namo laiptinės, eina moteriškė, o paskui ją ėjo vaikinas. Vaikinui apie 20-24 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, ūgis 174-175 cm, veidas ovalus, nosis vidutinio didumo, tiesi, akių jo neįžiūrėjo, veido gerai neįsižiūrėjo. Nešioja akinius +4,5 (toliaregystė) Ji nežino ar jį galėtų atpažinti. Iš byloje esančių J. C. foto lentelių (t.1, b.l. 115, 142) matyti, kad jis yra apie 177 cm ūgio, ovalaus veido, vidutinio didumo nosies, atrodo gana sportiško kūno sudėjimo (t.1, b.l. 133). Ikiteisminio tyrimo, 2010-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, ji neatpažino J. C. nuotraukos (t.1, b.l. 115-116), parodydama, kad ji negali konkrečiai nurodyti ar čia yra asmuo, kuris išplėšė moteriškei rankinuką iš rankų ir pabėgo. Minėti duomenys nepaneigia J. C. kaltės. Teismas pažymi, kad esant toliaregystei paprastai matoma blogiau arti esantys daiktai, o ne toli.

Nukentėjusioji T. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad dėl vagystės iš jos, tai padarė ne jis (t.2, b.l. 43), iš nugaros žmogaus veido ji nematė (t.2, b.l. 37-38), bet tai buvo aukštas gražiai nuaugęs vaikinas su kepure, gerai apsirengęs. Užpuolikas buvo labai sportiškas. Policijoje jai rodė C., bet ji neatpažino. Jos nelietė ir veido nematė, bet tikrai ne šis, nes gražiai ir dailiai bėgo, buvo platūs pečiai, gerai sudėtas, apie 180 cm ūgio, ji gerai figūrą įsiminė. Ikiteisminio tyrimo, 2009-11-24 liudytojo apklausos metu, T. S. parodė (t.1, b.l. 96), kad jai beveik priėjus prie jos namo laiptinės iš už nugaros prie jos pribėgo kažkoks vaikinas ir išplėšė jai iš kairės rankos jos rankinę. Kol vaikinas ėjo jai iš paskos, ji jo nematė. Jis išplėšęs rankinę nubėgo, prabėgdamas pro namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), numetė jos rankinę. Vaikiną pagrobusį jos rankinę ji matė tik iš nugaros. Jis apie 180-185 cm. ūgio, vidutinio-sportiško kūno sudėjimo, su tamsios spalvos megzta kepure, apsirengęs tamsia medžiagine striuke, kuri iki klubų, su mėlynos spalvos džinsais. Kolegijos manymu, šie nukentėjusiosios T. S. parodymai nepaneigia nuteistojo J. C. kaltės, kadangi jį ji matė tik iš nugaros, gana trumpai, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jo ūgis tik nežymiai skiriasi nuo J. C. tikrojo ūgio (iš byloje esančių J. C. lentelių (t.1, b.l. 115, 142) matyti, kad jis yra apie 177 cm ūgio) ir buvo įvertintas gana tiksliai, asmens rūbai ir judesiai gali turėti įtakos figūros vertinimui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. C. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į J. C. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis J. C. padarė du apysunkius (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.) nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė J. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (to J. C. neginčija, be to, lengvinančiąja aplinkybe nepripažįstamas prisipažinimas verčiant byloje surinktų įrodymų, ne laisva valia). J. C. iki nusikalstamos veikos arba abiejų veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo baustas Visagino miesto apylinkės teismo 2009-08-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. už rankinuko pagrobimą laiptų aikštelėje (t.1, b.l. 150-152), vėliau buvo teistas už plėšimus panaudojant smurtą (Visagino miesto apylinkės 2009-12-11 ir 2009-12-22 nuosprendžiais (t.1, b.l. 153-154, 155-156)), yra įrašytas į narkologinę įskaitą (t.1, b.l. 161), yra baustas administracine tvarka už neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą ar laikymą (t.1, b.l. 140-141), niekada oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirbo ir nedirba (t.1, b.l. 143), jam (t.1, b.l. 144) darbo biržoje buvo nutraukta darbo paieška be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn., turi mažametę dukrą, yra vedęs (t.1, b.l. 138). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. C. tik paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes, nei BK 178 str. 2 d. sankcijose numatyti tos bausmės rūšies vidurkiai.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. C. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, J. C. per trumpą laiko tarpą padarė daug nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams

, kas rodo jo polinkį nusikalsti, yra įrašytas į narkologinę įskaitą, kas rodo jo motyvą toliau daryti nusikaltimus, jau yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad J. C. paskirta bausmė sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu nėra aiš­kiai per griež­ta.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu advokato nebuvo, atsižvelgus į minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus įtvirtinančius protokolus, byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus, pačio nuteistojo paaiškinimų gynybinį pobūdį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde, laikytinas J. C. gynybos versija ir juo tikėti kolegija neturi pagrindo. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas parodymus perskaitė ir pasirašė, nes buvo įsitikinęs, kad jį paleis iki teismo, bet nepaleido, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, nėra reikšmingas sprendžiant jo bausmės ir kaltės klausimus. Apeliacinio skundo argumentas, kad J. C. yra vedęs ir turi mažą vaiką, sergančius tėvus, be jo nėra kam rūpintis tėvais ir vaiku, nėra teisinis pagrindas jį išteisinti dėl jo padarytų nusikaltimų ir nėra pakankamas teisinis pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Bausmės teisingai subendrintos nepažeidžiant įstatymo (BK 63 str.). BK 63 str. 4 d. dalies nurodymas rezoliucinėje dalyje nurodant BK 63 str. 6 d. nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. C. (J. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai Stasys Lemežis Regina Pocienė Vladislavas Lenčikas