- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- I-4026-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01528-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
nedalyvaujant pareiškėjui V. T. ir atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. skundu prašo priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos turtinę 610,03 Eur žalą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2014 metais (b.l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014-05-02 iki 2015-07-01 vykdė tarnybą Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, tačiau šiuo laikotarpiu jam nebuvo išduotos visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys. 2015-06-25 jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti jam priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2014-05-02 – 2015-07-01 laikotarpiu arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformų dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojusiais kainas. Atsakovas išdavė tik prašomą pažymą, tačiau kompensacijos neišmokėjo. Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos nuostatos, pagal kurias jam priklausytų išmokėti 30 procentų neišduotų uniformų dalių vertės, jau negalioja, o pagal šiuo metu galiojantį Teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymą Nr. 1R-48 „Dėl pataisos pareigūnų, dėvinčių tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašo, pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ kompensacija už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nenumatyta, todėl prašo iš atsakovo priteisti 610,03 Eur turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-10) nurodė, kad už nustatytais terminais neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo. Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos nuostatos, pagal kurias buvo numatyta išmokėti 30 procentų neišduotų uniformų dalių vertės, jau negalioja, o pagal šiuo metu galiojantį Teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymą Nr. 1R-48 „Dėl pataisos pareigūnų, dėvinčių tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašo, pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ kompensacija už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nenumatyta. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui neliko piniginės kompensacijos mokėjimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Neprieštarauja skundo patenkinimui iš dalies ir prašo sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnams už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014-05-02 iki 2015-07-01 atliko tarnybą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (b.l. 11). Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo ministras.
Tokia tvarka ir normos ginčo laikotarpiu buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2014-04-30 įsakymu Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ bei Teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymu Nr. 1R-48 „Dėl pataisos pareigūnų, dėvinčių tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašo, pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“. Šiais įsakymais patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir terminai.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjui 2014-05-02 – 2015-07-01 laikotarpiu nebuvo išduotos visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys, nurodytos atsakovo 2015-07-16 pažymoje Nr. S-19750 (b. l. 6).
Pareiškėjas prašė teismo priteisti jo patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Žalą pareiškėjas kildino iš to, jog jis tarnybos metu, turėjo dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią jis privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolius. Pareiškėjas negali pagrįsti dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos dalių patirtų išlaidų, todėl jas vertina neišduotų tarnybinės uniformos dalių suma - 610,03 Eur (b. l. 6).
Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Kadangi pareiškėjas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, nerinko daiktų įsigijimo patvirtinančių įrodymų ir negali tiesiogiai pagrįsti jų įsigijimui patirtų išlaidų, todėl, nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu, pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, 30 procentų nuo uniformos dalių vertės laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo (30 procentų nuo 610,03 Eur sudaro – 183,00 Eur) atlyginimui, kuris yra priteistinas iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, akivaizdu, kad nėra finansinių pajėgumų per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareiškėjui V. T. 183,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.