Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-282-319/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
1-282-319/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
N. B.
Kaltinamasis
D. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-282-319/2020
Procesinio dokumento Nr. 1-01-1-48248-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas R. Š.,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant prokurorui T. B.,nukentėjusiajam N. B., jo atstovei advokatei R. Š.,kaltinamajai D. L., jos gynėjai advokatei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji D. L., 2019 m. lapkričio 2 d., apie 18.20 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėdama automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pro pravirą langą N. B. papurškė į veidą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų dujų - odą dirginančios cheminės medžiagos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam N. B. dėl veido odos I-o laipsnio nudegimo nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta neprisipažino. Ji parodė, kad su nukentėjusiuoju ir jo sugyventine susipažino 2019 m. sausio 26 d., kuomet ji pardavinėjo savo butą ir šie su agentu atėjo buto apžiūrėti. Po buto apžiūros buvo sudaryta sutartis ir jai sumokėjo 1000 Eur rankpinigių, bei buvo aptartos buto pirkimo - pardavimo sąlygos. Buvo sutarta, kad ji bute palieka virtuvės komplektą ir spintą. Butą pirko kaltinamojo tėvai, už butą turėjo būti apmokama banko paskola. 2019 m. vasario 14 d. notarinėje kontoroje susitiko su N. B., jo tėvais, bei močiute. Kontoroje kilo konfliktas, močiutė ir N. B. su tėvais ją šmeižė, išvadino svetimų žmonių akivaizdoje „vagimi“, „aferiste“, liepė tuoj pat atiduoti buto raktus, už kurį buvo gavusi tik 1 000 Eur. Agentas klausė ar jie pageidauja pirkti butą ar atsisako. Jiems sutikus, butas buvo perrašytas. Jie primokėjo 1 120 Eur, viso ji gavo 3 120 Eur, todėl butas buvo perrašytas, pagal banko tvarką. Notarė ją perspėjo neatiduoti buto raktų, kol negaus visų pinigų. Iš karto po to prasidėjo skambučiai, nurodė, kad jie nauji buto šeimininkai, liepė atiduoti buto raktus. Į skambučius ji nereagavo, tada rašinėjo SMS, grasino policija ir TV pagalba, buvo netgi iškviesta policija, ir tai tęsėsi nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Iš banko pervedus 27 880 Eur ji raktus perdavė buto pirkėjams. Prieš perduodant butą ji jį sutvarkė. Vėliau ji gavo iš kaltinamojo SMS žinutes, bei skambučius dėl baldų, nors dėl jų jokio susitarimo nebuvo. 2019 m. lapkričio 2 d. ji savo automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ valst Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su dukros drauge D. K., buvo nuvykę į Užupių kapines ir apie 18 val. grįžusi į Alytų užsuko į parduotuvę ,,IKI“, nes norėjo pasinaudoti bankomatu ir įnešti pinigus. Automobilį pastatė šalia parduotuvės esančioje aikštelėje, nes pagrindinėje aikštelėje nebuvo vietos. Šioje aikštelėje ji pamatė stovintį N. B. ir pro pravirą langą jo paklausė, dėl ko šis siuntinėja žinutes ir skambina naktimis. N. B., stovėdamas apie 1-2 metrus nuo automobilio, tai išgirdęs juokėsi ir ją ,,pasiuntė“. Su nukentėjusiuoju jokio konflikto nebuvo, dujų balionėlio neturėjo. Po trumpo pokalbio ji išvažiavo iš aikštelės, bankomatu nepasinaudojo. Ji nežinojo, kad kebabų kioske dirba nukentėjusiojo sugyventinė I. Č.. G. T. nepažįsta. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis N. B., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su kaltinamąja D. L. susipažino 2019 m. sausio -vasario mėnesį, kuomet jis su drauge I. Č. atvyko apžiūrėti parduodamo buto. Apžiūrėjus butą jie nusprendė jį pirkti. Su kaltinamąja aptarė ir dėl bute esančios buitinės technikos pirkimo-pardavimo. Kaltinamoji bute esančių baldų sakė neparduosianti. Butas buvo perkamas jo tėvų vardu. Notarinėje kontoroje tarp jų ir kaltinamosios įvyko žodinis konfliktas dėl buto raktų perdavimo, kadangi kaltinamoji norėjo dar savaitę bute pagyventi. 2019 m. vasario 24 d. vakare, pervedus pinigus, buto raktai buvo atiduoti jo motinai. Kaltinamoji buvo pažadėjusi palikti kai kuriuos baldus, tačiau pažado neištesėjo, todėl pradėjo abu konfliktuoti, buvo iškviesta policija. Jis kaltinamajai parašė kelias SMS žinutes, tačiau jomis nesiekė įbauginti kaltinamosios, rašė negalvodamas, norėjo kad ji nesikabinėtų prie jo šeimos. 2019 m. lapkričio 2 d. jis buvo užėjęs į kebabų kioską kur tuo metu dirbo jo draugė I. Č.. Tuo metu pro kioską praėjo pažįstamas G. T. su kuriuo norėjo pasikalbėti. Jam išėjus iš kiosko ir bekalbant su G. T. pro juos pravažiavo tamsios spalvos automobilis, kurį vairavo kaltinamoji. Automobiliui sustojus kaltinamoji pravėrė langą ir paklausė, kodėl jis jai naktimis rašinėja SMS žinutes ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis kaltinamajai pasakė necenzūrinius žodžius – ją ,,pasiuntė“. Jam priėjus prie automobilio, kurio priekinis vairuotojo langelis buvo pravertas, kalbėjosi su kaltinamąja. Tarp jų buvo apie 1,5 m atstumas. Tuo metu kaltinamoji pro langą iškišusi ranką jam į veidą papurškė dujų. Jis grįžo prie G. T., kuris iš karto nuėjo namo. Jam graužė akis, todėl jis nuėjo prie kioskelio ir paprašė servetėlių akims pavalyti. Tuo metu kioskelyje buvo ir K. I. Č. iškvietė policijos pareigūnus. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes jis kaltinamosios veiksmais buvo pažemintas, jam skaudėjo akis, sunku buvo miegoti. Medikamentų nevartojo, šiuo metu sveikata gera.

Liudytoja I. Č., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo N. B. draugė, jie kartu gyvena. 2019 m. vasario 14 d. N. B. tėvai iš kaltinamosios pirko butą. Su kaltinamąja buvo sutarta, kad ši paliks virtuvės baldus bei buitinę techniką, tačiau ši savo pažadą nepilnai įvykdė. Su kaltinamąja ji ir nukentėjusysis konfliktavo ir dėl buto raktų perdavimo. 2019 m. lapkričio 2 d. ji buvo K. R., kaip vadovo, kioske ,,kebabai“, nes kaip praktikantė mokėsi dirbti. Į kioską trumpam buvo užėjęs N. B., tačiau pamatęs praeinantį pažįstamą G. T. nuėjo su šiuo pasikalbėti. Ji matė kaip tuo metu pro kioskelį pravažiavo kaltinamosios vairuojamas automobilis, o šalia jos sėdėjo moteris. Po kelių minučių automobilis neįjungtomis šviesomis grįžo atgal. Neužilgo į kioskelį atėjęs N. B. sužalotu veidu pasakė, kad D. L. iš automobilio papurškė jam dujų į veidą ir jis paprašė servetėlės veidui nusivalyti. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir vėliau su nukentėjusiuoju nuvažiavo į ligoninę.

Liudytojas K. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusįjį N. B. pažįsta, nes jis yra buvusios darbuotojos I. Č. draugas. 2019 m. lapkričio 2 d. vakare dirbo savo įmonėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Kebabų kioske Šiose patalpose buvo ir I. Č., kuri tuo metu dar tik mokėsi dirbti. Pro langą jis matė pravažiuojantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris važiavo be šviesų ir nuvažiavo link Likškėlių g. Šį automobilį vairavo moteris ir jis nematė kas sėdėjo greta. Po kelių minučių prie kiosko langelio priėjęs ašarotu, paraudusiu veidu N. B. pasakė, kad jam papurškė dujų į veidą ir paprašė servetėlių veidui nusivalyti. Tuo metu kioske buvusi I. Č. klausė, kas tai padarė ir kaip tai įvyko. N. B. pasakė, kad į veidą dujų papurškė moteris atvažiavusi tamsiu ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu. I. Č. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau jis matė, kad N. B. kalbėjosi su kažkokiu vaikinu. N. B. ir I. Č. išvažiavo į ligoninę.

Liudytojas D. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. kartu su savo draugės motina D. L. buvo nuvykę į Užupių kapines ir grįžę į Alytų D. L. bankomate norėjo nusiimti pinigų. Tuo metu aikštelėje prie parduotuvės ,,IKI“ nebuvo vietos pastatyti automobilį, todėl nuvažiavo į aikštelę prie kebabų kiosko. Šioje aikštelėje kaltinamoji pastebėjo stovintį nukentėjusįjį ir pravėrusi automobilio vairuotojo pusės langą, šio paklausė, ko jis naktimis skambinėja. Nukentėjusysis necenzūriškai jai atsakė. Po šio pasikalbėjimo jos iš aikštelės išvažiavo, bankomate pinigų kaltinamoji nenusiėmė. Ji nematė, kad kaltinamoji būtų papurškusi dujų nukentėjusiajam į veidą.

Liudytojas G. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Jis patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 2 d. dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą ir jame išdėstė aplinkybes, kurias ir tvirtina. Kitų aplinkybių nepamena.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, perskaityti liudytojo G. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 18.00 val., ėjo pro (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančią kebabinę, kur pastebėjo savo pažįstamą I. Č.. Pasisveikino su ja ir ėjo toliau. Iš kebabinės išėjo draugas N. Pakvietė pakalbėti, abu stovėjo už kebabinės ir kalbėjo apie 10-15 minučių. Tuomet pastebėjo įtartinai lėtai į aikštelę link lošimų automatų salono važiuojantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ 5 kartos, tamsios spalvos, numerių neįsidėmėjo. Automobilis apsisuko aikštelės gale, privažiavo ir sustojo už 5 metrų nuo jo su N. Tuomet jis pastebėjo, kad vairavo moteris, šalia priekinėje sėdynėje kažkas sėdėjo, mano, kad moteris, tačiau gerai neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, nes jau buvo tamsu. Vairuotoja iki pusės atidariusi savo langą kažką šaukė į jų pusę, ką tiksliai sakė negirdėjo. Tuo metu N. nuėjo prie minėto automobilio, atsistojo gal per pusę metro nuo vairuotojo durelių, šalia veidrodėlio. Atrodo, kad N. visą laiką buvo sukišęs rankas į savo striukės kišenes, šiek tiek palenkęs galvą link vairuotojos. Ką jie kalbėjo negirdėjo. N. jokios grėsmės minėtai moteriai nekėlė, tik stovėjo šalia automobilio vairuotojo pusės durelių, į automobilio vidų nelindo. Matė kaip ši moteris iškišo pro savo langą ranką ir staigiai papurškė kažkuo N. į veidą. N. susiėmė už veido, suprato, kad moteris greičiausiai papurškė ašarinių dujų. N. nusisuko nuo minėto automobilio, moteris bandė skubiai pasišalinti, tačiau užgeso jos automobilis, tada užvedusi automobilį nuvažiavo. N. pasakė, kad peršti burną, veidas buvo raudonas. N. dar būdamas už kebabinės trumpai pasakė, kad iš dujų papurškusios moters pirko butą, tačiau nepalieka jo ir draugės ramybėje. N. nuėjo į kebabinę, o jis ėjo namo. Po kurio laiko parašė N., kad išvietė policijos pareigūnus, todėl jis grįžo prie kebabinės, kur atvyko policijos pareigūnai. N. pabendravęs išvyko į Alytaus ligoninės priimamąjį (t. 1, b. l. 63-64).

Iš 2019 m. lapkričio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, matyti, kad nukentėjusysis N. B. kreipėsi į policiją dėl jam į veidą papurkštų dujų prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Alytaus m., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių aikštelėje. Aikštelė yra parduotuvės pastato šiaurės vakarų pusėje, nuo pastato 6 m atstumu. Aikštelės plotis yra 12 m. Aikštelės šiaurės vakarų pusėje sustatyti automobiliai, pietvakarių pusėje stovi prekybos kioskas ,,Kebabai“. Aikštelė išklota betoninėmis trinkelėmis. Apžiūrint įvykio vietą jokių objektų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, neaptikta (t. 1, b. l. 21-23).

Iš Alytaus apskr. VPK vyr. patrulio G. Š. tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių matyti, kad pagal Alytaus apskrities VPK budėtojo nurodymą, kartu su vyriausiuoju patruliu E. D., apie 18.22 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pasitikęs N. B. paaiškino, kad automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tamsios spalvos) atvažiavo pažįstama moteris, iš kurios prieš metus laiko pirko butą, pasišaukė jį prie automobilio ir per atidarytą langą papurškė dujų. Asmeniui jie pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau šis atsisakė, teigė, kad jeigu reikės į medikus ir policiją su pareiškimu kreipsis vėliau (t. 1, b. l. 12).

Iš specialisto išvados (Nr. G 1010/2019(06) matyti, kad nukentėjusiajam N. B. kliniškai nustatyta veido odos 1° cheminis nudegimas. Sužalojimas padarytas veikiant veido odą dirginančia chemine medžiaga. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

2020 m. sausio 14 d. akistatos tarp kaltinamosios D. L. ir nukentėjusiojo N. B. protokolas patvirtina, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis laikėsi pirmiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu prieštaravimai nepašalinti (t. 1, b. l. 99-100). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 103-107) matyti, kad kaltinamoji D. L. pateikė susirašinėjimų su nukentėjusiuoju SMS žinučių išklotines.

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas D. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji D. L. tyčia pro savo automobilio pravirą langą N. B. papurškė į veidą tyrimo metu nenustatytų dujų - odą dirginančios cheminės medžiagos ir dėl veido odos I-o laipsnio nudegimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė šiam fizinį skausmą. Kaip matyti iš kaltinamosios D. L. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu ji kaltės nepripažino, neneigdama, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 18.00 val., kaltinime nurodytoje vietoje, buvo susitikusi su nukentėjusiuoju N. B., su juo kalbėjosi, tačiau dujų balionėlio neturėjo, ir nepurškė dujomis nukentėjusiajam į veidą. Tokius kaltinamosios D. L. parodymus teismas vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis N. B. duodamas parodymus patvirtino, kad kaltinamąją pažinojo, nes iš jos pirko butą, pripažino, kad tarp jų, dėl buto pardavimo sąlygų ir jo palaisvinimo, buvo kilęs konfliktas ir apie šį konfliktą žinojo jo draugė I. Č.. Tokias aplinkybes nurodė ir kaltinamoji D. L.. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 18 val. nukentėjusysis buvo prie kebabų kiosko ir kalbėjosi su pažįstamu G. T., kuomet į aikštelę įvažiavo kaltinamosios D. L. vairuojamas automobilis, kuriame sėdėjo ir D. K.. Kaltinamoji pripažino, kad pravėrus automobilio langą kalbėjosi su nukentėjusiuoju dėl jo skambučių ir SMS žinučių, nukentėjusysis jai įžeidžiamai atsakė ir ji iš aikštelės nuvažiavo, jokių smurtinių veiksmų nenaudojo, dujų balionėlio neturėjo. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtino su ja automobilyje buvusi D. K.. Teismas vertindamas šios liudytojos parodymus mano, kad liudytoja D. K., sėdėdama automobilyje, tamsiu paros metu ir esant ribotam apšvietimui, galėjo ir nepastebėti, kuomet kaltinamoji panaudojo dujų balionėlį. Kaltinamosios parodymus, dalyje dėl dujų balionėlio panaudojimo, paneigė nukentėjusysis N. B., kuris nuosekliai, tą patvirtindamas ir ikiteisminio tyrimo metu darytoje akistatoje su kaltinamąja, tvirtino, kad pokalbio su kaltinamąja metu ši pro langą iškišo ranką ir papurškė dujomis jam į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. T. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad kalbantis su nukentėjusiuoju šis priėjo prie automobilio ir neužilgo grįžo raudonu veidu ir pasakė, kad jam papurškė dujomis automobilyje sėdėjusi moteris. Liudytojai I. Č. ir K. R. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis priėjęs prie kiosko, buvo raudonu veidu, sakė, kad jam papurškė dujų ir prašė servetėlių veidui nusivalyti, matė nuvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. Š. taip pat patvirtino, kad buvo įvykio vietoje ir apie tai surašė tarnybinį pranešimą. Pranešime nurodytas aplinkybes tvirtina, tačiau šiuo metu jų nepamena. Teismui nėra pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kaip esminėse detalėse sutampančiais ir vieni kitus papildančiais. Kaip nurodė N. B. jis iš karto nuvyko į ligoninę. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina aptartos specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės, kad Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyriuje – skubios pagalbos skyriaus gydytojo jis apžiūrėtas 2019 m. lapkričio 2 d. 19.00 val., ir konstatuota, kad veido oda smakro, lūpų srityje paraudusi, akys ašaroja. Specialistas išvadoje konstatavo, kad nukentėjusiajam N. B. kliniškai nustatyta veido odos 1° cheminis nudegimas. Sužalojimas padarytas veikiant veido odą dirginančia chemine medžiaga. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Apibendrinant išdėstytą, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios D. L. kaltė yra įrodyta, jos veiksmai, įvertinus nukentėjusiajam N. B. padaryto sveikatos sužalojimo mastą, taip pat nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamosios D. L. aktyvių tyčinių veiksmų ir aptartų atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis N. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas dėl sužalojimo patirtu fiziniu skausmu, nepatogumais, pažeminimu (t. 1, b. l. 137).

Kaltinamoji su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Kaip seka iš nukentėjusiojo parodymų jis dėl kaltinamosios D. L. tyčinių veiksmų patyrė skausmą, nepatogumus, pažeminimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo patirtas skausmas truko gan neilgai, jis nenaudojo vaistų, nebuvo gydomas ligoninėje, jokių liekamųjų reiškinių nėra, taigi jis nepatyrė rimtesnių nepatogumų. Kaip minėta, priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų tapti antra bausme. Kaltinamoji dirba, turi pastovias pajamas, gyvenamąją vietą, neturi nepilnamečių išlaikytinių, taigi jos galimybės atlyginti neturtinę žalą yra pakankamos. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, darbingas, galintis savimi pilnai pasirūpinti asmuo. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, kad jog protinga nukentėjusiojo ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, N. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies ir priteisiant iš kaltinamosios 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str. 1 d., 6.250 str.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamoji D. L. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 114). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 117). Kaltinamoji D. L. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba (duomenys neskelbtini), darbe teigiamai charakterizuojama (t. 2, b. l. 11), nepilnamečių vaikų neturi. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, tai, kad jis teisiama pirmą kartą, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina bausmė, mažesnė už įstatymo numatytą šios rūšies bausmės vidurkį, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d., BK 3 str. 1 d.).

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusįjį N. B. atstovavo advokatė R. Š.. Nukentėjusysis už atstovavimą procese advokatei apmokėjo 350 Eur ir tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b. l. 138). Šios išlaidos nėra per didelės, todėl iš kaltinamosios D. L. priteistinos nukentėjusiajam (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš D. L. 400 E. N. B. nusikaltimu padarytai neturtiniai žalai atlyginti.

Priteisti iš D. L. 350 E. N. B. už atstovės advokatės suteiktas paslaugas.

Išaiškinti D. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas R. Š.