Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant LR VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriui Tomui Dručiūnui, advokatui Algirdui Edvardui Žalnerauskui, išnagrinėjęs V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lenko, LR piliečio, neteisto, administracine tvarka nebausto, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvaujant pažeidėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ATP protokolas surašytas už tai, kad jo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini), A. S. nuo 2011-10-22 iki 2011-12-09 dirbo pjūklininko pareigose, E. B. nuo 2011-10-26 iki 2011-12-09, G. P. nuo 2011-12-05 iki 2011-12-09 ir R. Š. dirbo pagalbinių darbininkų pareigose. Su šiais darbuotojais nebuvo sudarytos darbo sutartys. (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. neužtikrino, kad darbuotojams A. S., E. B., G. P. ir R. Š. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, įteikus darbuotojams antrą sutarties egzempliorių ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. V. K. leido nelegaliai dirbti A. S., E. B., G. P. ir R. Š., tuo pažeisdamas LR darbo kodekso 99 str., 98 str. l d. 1 p. ir darbuotojų darbo teises ir socialines garantijas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1d.

Apklaustas teisme LR VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius Tomas Dručiūnas parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti nelegaliai dirbę asmenys patys atvyko į Darbo inspekciją ir parašė paaiškinimus, kad jie dirbo nelegaliai, su kuo tarėsi dėl darbo užmokesčio, kad su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, kad jie dirbo ir su jais nebuvo atsiskaityta. Tai ir buvo jų skundų pagrindas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis pareiškėjų parodymais. Faktiškai, realiai vietoje, kad pareiškėjai dirbo nelegaliai, užfiksuota nebuvo. Pareiškėjai nurodė, kad jie dirbo Pagelažių girininkijoje, nurodė nuo kada iki kada jie dirbo.

Apklaustas teisme A. S. parodė, kad jis V. K. pažįsta, nes yra pas jį dirbęs. V. K. yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Pas V. K. dirbo pjūklininku nuo 2011-10-21 iki 2011-12-07 ar 09 dienos. Jis pjovė mišką Pagelužių girininkijoje. Dėl darbo buvo žodinis susitarimas, kad darbo atlyginimas bus mokamas už kubus. Už 1 m³ turėjo mokėti 14,50 Lt. Dirbt reikėjo nuo 8 iki 17 val. Darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimo neturėjo. Po pokalbio su V. K. dirbt pradėjo sekančią dieną. Už dirbtą laikotarpį jam per kelis kartus buvo sumokėta 400 Lt. Nei karto pasirašyti už gautus pinigus jam nereikėjo. Darbą baigė išpjovus nustatytą miško kiekį ir jie išsiskyrė. Kadangi jam ir kitiems nebuvo sumokėti visi uždirbti pinigai, todėl jie kreipėsi į Darbo inspekciją. Kiek jam liko skolingas V. K. tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad apie 700 litų. Apart jo, tokiomis pačiomis sąlygomis dirbo E. B., G. P., R. Š.. Be jų, mišką kirto ir daugiau žmonių. Vienas iš jų A. Č., kuris dirbo 10 dienų, bet jis buvo legaliai įformintas. Darbo vietą, kur konkrečiai ir ką konkrečiai daryti jam nurodė V. K., kuris juos savo transportu nuveždavo ir parveždavo iš darbo. V. K. išdavė darbo įrangą, bei drabužius. Išpjautą mišką išsivežė girininkija. Jų darbą prižiūrėjo girininkas vardu D. ar D., bet jo pavardės jis nežino. Po to, kai jie kreipėsi į Darbo inspekcija, jie bandė su V. K. susisiekti telefonu, bet pastarojo telefonas buvo išjungtas. Jis pats vieną dieną dirbo pagalbiniu darbininku, o paskui buvo pasiūlyta dirbti pjūklininku. V. K. jį susirado telefonu, pasakė , kad yra darbas. Sekančią dieną jie susitiko, jis buvo nuvežtas į mišką ir pradėjo dirbti. V. K. įmonė yra Svilinių soduose. Tai nuosavas namas. Ten jis yra buvęs 3-4 kartus. Ten buvo įmami pjūklai, grandinės, kuras ir iš ten buvo vežami į darbą. 400 litų jam buvo sumokėti prieš Kučias. Paskutinis mokėjimas buvo 70 litų. Į darbo vietą be V. K. nebuvo važiuojama.

Apklaustas teisme liudytojas E. B. parodė, kad V. K. pažįsta. Su juo jį supažindino S., su kuriuo jis gyvena. V. K. turi firmą, kuri užsiima miškų pjovimu. V. K. atvažiavus paimti S., tai S. jam pasiūlė padirbėti pagalbiniu darbininku, nes buvo reikalingi darbininkai. Visiems yra žinoma, kad pagalbiniui darbininkui už darbo dieną mokama 50 litų Jis dirbo dvi dienas. Į mišką jį, S. ir kitus darbininkus nuveždavo ir parveždavo V. K.. Už dirbtas dvi dienas V. K. jam sumokėjo 100 litų. Už gautus pinigus niekur pasirašyti nereikėjo. Paskui kažkas jam pasiūlė padirbėti kitame miške. Jam sutikus, po darbo V. K. jo klausdavo ar jis galės padirbėti ir sekančią dieną. Kur konkrečiai dirbo, nežino, nes tai jo nedomino. Kitame miške dirbo pagalbiniu darbininku, o paskutinę savaitę jau pjovė mišką.Su V. K. jokios kalbos dėl priėmimo į darbą nebuvo. Tik iš bendrų kalbų suprato, kad su jais galutinai bus atsiskaityta išpjovus mišką. Atidirbus savaitę V. K. kiekvienam iš jų duodavo po 50 litų. Miške jis dirbo apie mėnesį. Išpjovus mišką, baigėsi ir darbas. Jam buvo sumokėta apie 400 litų. O baigus darbą pilnai atsiskaityta nebuvo, todėl jis su kitais kreipėsi į Darbo inspekciją. V. K. jam liko skolingas apie 600 litų. Analogiškai dirbo ir jo kaimynas R. Š.. Neatsiskaitydamas su jais, V. K. tai aiškino, kad mažai miško, mažai pinigų. Jokių kalbų ar pažadų, kad bus atsiskaityta ateityje, nebuvo. Miške jie dirbo šešiese. Dirbo su V. K. įrankiais, pjūklais, šalmais, liemenėmis. Kadangi V. K. juos veždavo ir parveždavo po darbo, atsiskaitydavo su jais, tai jis suprato, kad ir dirba pas V. K.. Kur V. K. yra įmonė jam nežinoma ir ten nėra buvęs.

Apklaustas teisme liudytojas G. P. parodė, kad V. K. pažįsta kaip savo darbdavį, UAB vadovą. Jam teko sode, pas V. K. dengti namo stogą. Kažkas iš kaimynų jam pasakė, kad darbui miške reikia žmogaus. Jis sutiko ir kitą dieną važiuojant į mišką, pokalbio metu V. K. pasakė, kad jam už darbo dieną bus mokama 50 litų, o vėliau, kai bus kitas miškas jis bus oficialiai įdarbintas. Į darbą nuveždavo ir parveždavo savo automobiliu V. K.. Jis jam davė šalmą, liemenę. Miške jis dirbo pagalbinio darbininko darbą. Dirbo tik tris dienas 2011m. gruodžio 7-8-9 dienomis, nes jis pradėjo dirbti jau baigiant pjauti mišką. Už darbą su juo buvo atsiskaityta pilnai. Darbo sutartis su juo surašyta nebuvo, darbo pažymėjimo jis neturėjo. Į Darbo inspekciją kreipėsi tik palaikydamas draugus. Kai jis dirbo, tai dar dirbo B., S. ir Š.. Dėl pilno atsiskaitymo su V. K. buvo kalbama telefonu, tačiau jis su jais kalbėti nenorėjo. Su V. K. buvo kalbėta du kartus, buvo sakyta, kad jie kreipsis į Darbo inspekcija, tačiau po to V. K. telefoną išjungė.

Apklaustas teisme liudytojas R. Š. parodė, kad su V. K. susipažino per draugus. Teko pas jį dirbti.Draugai jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis su jais važiavo į mišką. Juos vežė V. K. Dirbo pagalbiniu darbininku. Jam reikėjo šakas, pagalius krauti į krūvą, kad traktorius tai galėtų išvežti. Draugai jam sakė, kad už dieną jam turėtų sumokėti 40-560 litų. Dirbo kartu su A., E., G.. Kada konkrečiai dirbo miške, nepamena. Kai dirbo tai gavo apie 300 litų. Pinigus jam mokėjo V. K., kuris jam nupirkdavo ir rūkalų, nes jis rūkė. Už nupirktas cigaretes buvo išskaičiuojama iš jo uždarbio. Pinigai jam buvo išmokėti per 4-5 kartus. Pinigai buvo mokami įvairiose vietose, miške ir prie parduotuvės. Konkrečios kalbos su V. K. dėl apmokėjimo nebuvo. Darbas baigėsi išpjovus mišką. Į Darbo inspekciją jis nesikreipė. Tai darė jo draugai. Jo vardu parašytą paaiškinimą surašė draugai, o jis jį tik pasirašė, atvežus blanką iš Kauno. Jis pats V. K. jokių pretenzijų neturi. Kalbos dėl darbo su V. K. nebuvo. Darbo sutartis sudaryta nebuvo V. K. jam mokėjo tik pinigus už atliktą darbą.Su Darbo inspekcijos atstovu jis kalbėjo tik telefonu. Jis buvo kviečiamas atvykti į Kauną, bet nenuvažiavo, nes negalėjo. Inspekcijos atstovas pasakė, kad jo draugai jam atveš blanką, kas ir buvo padaryta ir kurį jis tik pasirašė.

Apklaustas teisme liudytojas V. B. parodė, kad jis dirba V. K. įmonėje pjūklininku. Su juo darbo sutartis sudaryta. 2011m. spalio-gruodžio mėnesiais dirbo Pagelužių girininkijoje. Prieš jį teisme apklausi liudytojai atvažiuodavo į mišką, pasėdėdavo prie laužo, išgerdavo butelį, prisipjaudavo malkų ir išvažiuodavo Su V. K. jų nesiejo jokie ryšiai. Pavardžių tų žmonių nežino.

Apklaustas teisme V. K. parodė, kad jis turėjo įmonę, kurį užsiėmė miškų pjovimu. Jis turėjo užduotį išvalyt mišką. Tam buvo įdarbinti 4 žmonės: T. V., V. B., A. A. ir A. Č.. Pas jį dirbo nelabai rimta liaudis, todėl jier darbe ilgai neužsibudavo. Trūkstant darbininkų jis pasikvietė padirbėti savo pažįstamą S.. Jį pakvietė vietoj atleisto A. Č..S. pradėjo dirbti, bet nepateikė reikiamų dokumentų ir todėl darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Su Š. ir B. jokių derybų dėl darbo nevedė.Jo objekte jie dirbo, bet į darbą juos pakvietė ne jis, o Č.. Kadangi jis nėra įstatymų žinovas, todėl manė, kad pakviesti žmonės dirba ne pas jį, o pas Č..Tačiau neneigia to fakto, kad tie žmonės dirbo pas jį, jo objekte ir dirbo nelegaliai. Darbo inspekcijai rašytame paaiškinime tai neigė, manydamas, kad tie žmonės pas jį nedirbo. G. P. dirbo gal tris dienas ir su juo darbo sutartį nebuvo spėta sudaryti. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jam yra sukakę 65 metai , dabar niekur nedirba, todėl prašo bausti jį kuo švelnesne bauda.

Advokatas A.E. Žalnerauskas prašo V. K. atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. ir bausti jį kuo švelniau, nes V. K. nedirba, jo atsakomybę nėra sunkinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 98 str. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą. Taigi LR DK 99 str. 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pateiktame Darbo sutarčių registracijos žurnale duomenų apie minėtus darbuotojus nėra.

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, bylos medžiaga, Darbo sutarčių registracijos žurnalu.

Pažeidėjo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, yra sulaukęs 65 metų amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR ATPK 41³ str. 1 d. nustatoma, kad nelegalus darbas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Šiuo konkrečiu atveju už nelegaliai dirbusius: A. S., G. P., R. Š. ir E. B.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu V. K. niekur nedirba, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam skirtina įstatymo numatyta minimali piniginė bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. str., 41³ str. 1 d., 30-32 str. str.,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir jį už tai nubausti 12000 Lt (dvylikos tūkstančių litų) bauda, t.y. po 3000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6401, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į LR VDI Kauno skyrių (Aušros g. 44, Kaunas). Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – LR VDI Kauno skyriui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.