Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. G. buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. – bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įgaliotam atstovui Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0678-0065 už tai, kad jis 2011-02-18 su A. R. (A. R.) bei V. L. (V. L.) susitarė, kad priima juos į darbą, pažadėjo jiems mokėti po 1000 Lt per mėnesį ir tą pačią dieną, t. y. 2011-02-18, nelegaliai juos įdarbino dirbti laivų remonto darbus Klaipėdos uosto teritorijoje. V. L. ir A. R. nuo 2011-02-18 pradėjo dirbti laivų remonto darbus Klaipėdos uosto teritorijoje, nebūdami teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinti. 2011-02-28 V. L. ir A. R. pareikalavus jiems įteikti darbo sutarties egzempliorius, V. G. 2011-02-28 juos įdarbino, nepaimdamas iš jų prašymų priimti į darbą. V. G., nuo 2011-02-18 iki 2011-02-27 neįdarbinęs V. L. ir A. R. teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nesudaręs su jais darbo sutarčių bei nepranešęs teritoriniam VSDFV skyriui apie minėtų darbuotojų įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas minėtos teisės normos reikalavimų nesilaikė, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo V. G. veikoje. Tokią savo išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. G. nuo 2011-02-18 iki 2011-02-27 nelegaliai, t. y. nesudaręs darbo sutarčių bei nepranešęs teritoriniam VSDFV skyriui apie darbuotojų įdarbinimą, įdarbino V. L. ir A. R. dirbti laivų remonto darbus Klaipėdos uosto teritorijoje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas liudytojų A. R., V. L., J. Z., E. N., A. G. parodymus vertino kritiškai, rėmėsi liudytojų E. C. ir A. T. parodymais, konstatavęs, kad E. C. ir A. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo visą 2011 m. vasario mėnesį, jie šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Toks teismo liudytojų parodymų vertinimas yra nesuprantamas, nelogiškas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai J. Z., E. N., A. G. parodė visą 2011 m. vasario mėn. dirbę laive „(duomenys neskelbtini)“, dirbę UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ (b. l. 46–47). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotos pažymos apie asmenų įdarbinimus patvirtina, kad J. Z., E. N., A. G. iš tikrųjų 2011 m. vasario mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) 1“, buvo šios bendrovės darbuotojai (b. l. 49–51). Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ir jos darbuotojai J. Z., E. N., A. G. būtų kaip nors susiję su asmeniu, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d., – V. G.. Tai, kad minėti liudytojai parodė, jog pažįsta A. R. ir V. L., su jais buvo dirbę anksčiau, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, siekė melagingai apkalbėti V. G.. Liudytojų J. Z., E. N., A. G. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa tarpusavyje ir patvirtina tiek A. R. ir V. L. skunduose Institucijai išdėstytas aplinkybes, tiek A. R. ir V. L. teisme duotus parodymus – J. Z., E. N., A. G. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su A. R. ir V. L. dirbo laive „(duomenys neskelbtini)“, stovėjusiame UAB „Laivitė“ teritorijoje, laikotarpiu nuo 2011-02-18 iki 2011-02-28, A. R. ir V. L. minėtu laikotarpiu dirbo skardinimo darbus kasdien nuo 8 iki 17 ar 18 val. Vertinant liudytojų E. C. ir A. T. parodymų patikimumą, pažymėtina, jog, bylos duomenimis, V. G. yra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įgaliotas atstovas ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius, o liudytojai E. C. ir A. T. yra buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nors pagal bylos duomenis E. C. ir A. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, aptarti duomenys rodo, kad jie su V. G. yra turėję ryšių, juos siejo darbo santykiai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tik tada, kai teisme buvo apklausti A. R., V. L., J. Z., E. N., A. G. ir davė V. G. nepalankius parodymus, V. G. atstovas advokatas pareiškė prašymą į kitą posėdį iškviesti liudytojus E. C. ir A. T., galinčius, pasak advokato, patvirtinti, kad nuo 2011-02-18 iki 2011-02-27 A. R. ir V. L. laive „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. nei savo paaiškinime Institucijai (b. l. 9), nei apklausiamas teisme (b. l. 41–42) anksčiau, nei minėti liudytojai, tokių aplinkybių išvis nebuvo nurodęs. V. G. paaiškinime ir teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės nesudaro aiškaus ir nuoseklaus vaizdo. V. G. paaiškinime nurodė, kad 2011-02-28 į darbą priėmė A. R. ir V. L., po dokumentų pasirašymo jie vyko į darbo vietą, į AB „Klaipėdos laivų remonto“ teritoriją, apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-02-28 A. R. ir V. L. įdarbino skardininkais – izoliuotojais bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ AB „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijoje, pripažino, kad A. R. ir V. L. nuo 2011-02-18 iki 2011-02-28 lankydavosi darbo vietoje, tačiau jie iki 2011-02-28 tik derino su darbu susijusius klausimus, 3–4 kartus jie buvo susitikę prie AB „Klaipėdos laivų remonto“, prie UAB „Laivitė“, jiems leidimai įvažiuoti į teritoriją nebuvo išduoti, jis, kaip vadovas, juos pravesdavo be leidimų, atvykę A. R. ir V. L. tik žiūrėdavo, kaip reikės dirbti, patys dirbti nebandė, jis, V. G., pats jiems rodė, ką reikės daryti, norėjo įsitikinti, ar jie sugebės atlikti darbus, pradinis jų bandymas dirbti buvo tik 2011-02-28, tą dieną jie dirbo„Klaipėdos laivų remonto“ įmonėje skardinimo darbus. V. G. parodymai, kuriais jis pripažino, kad A. R. ir V. L. nuo 2011-02-18 iki 2011-02-28 lankydavosi darbo vietoje, kad jie patekdavo į teritoriją be leidimų, sutampa su liudytojų A. R., V. L., J. Z., E. N., A. G. parodymais. V. G. versija, kad atvykę į darbo vietą A. R. ir V. L. tik žiūrėdavo, kaip reikės dirbti, jis, V. G., norėjo įsitikinti, ar jie sugebės atlikti darbus, vertintina kritiškai, nes bylos duomenys patvirtina, kad A. R. ir V. L. tokį darbą yra dirbę anksčiau ir V. G. tai žinojo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais, aiškiais, sutampančiais ir patvirtinančiais vieni kitus liudytojų A. R., V. L., J. Z., E. N., A. G. parodymais ir jais nesiremti, daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių buvimą V. G. veikoje.

Tai, kad liudytojai E. C. ir A. T. parodė pažinoję visus tuo metu laive „duomenys neskelbtini)“ dirbusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kad skardinimo darbus laive atliko keturi vyrai, tarp kurių nebuvo A. R. ir V. L., kad darbo rūbus ir įrankius jie gavo iš darbdavio, savų neštis nereikėjo ir to daryti nebuvo galima, nesudarė pagrindo daryti išvados, kad A. R. ir V. L. laikotarpiu nuo 2011-02-18 iki 2011-02-28 nedirbo laive „(duomenys neskelbtini)“. Teismo išvada, kad tame laive dirbo ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo įdarbinti A. R. ir V. L., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o tai patvirtina, kad A. R. ir V. L. tame laive dirbti negalėjo, visiškai nepagrįsta. Byloje apklausti liudytojai, tarp jų ir E. C. bei A. T., patvirtino, kad laive „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne vienos, o kelių įmonių darbuotojai, jų buvo daug. Be to, anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad A. R. ir V. L. laikotarpiu nuo 2011-02-18 iki 2011-02-27 nebuvo ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nes jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įdarbinti. Bylos medžiagoje esantis 2011-02-21 darbų priėmimo – perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė pagal 2010-07-22 sudarytą sutartį laive „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, o užsakovas juos priėmė, jokių pretenzijų kokybei ir terminams neturėjo, patvirtina tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai darbus šiame laive atliko iki 2011-02-15, kaip nurodyta sutartyje, tačiau, kaip minėta, laive dirbo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bet ir daug kitų įmonių darbuotojų, todėl minėto darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas nereiškia, kad darbai minėtame laive buvo apkritai baigti. Teismo išreikšta abejonė A. R. ir V. L. parodymų patikimumu dėl to, kad jie teigė bandę susisiekti su V. G., tačiau nuo 2011-03-01 iki 2011-03-08 jam prisiskambinti nepavyko, o pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės patvirtino, kad 2011-03-01 ir 2011-03-02 pats V. G. skambino V. L., atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo suabejoti A. R. ir V. L. parodymų teisingumu, be to, tai nesusiję su įrodinėjama jų nelegalaus darbo nuo 2011-02-18 iki 2011-02-27 aplinkybe.

Pagal suformuotą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Liudytojų A. R., V. L., J. Z., E. N., A. G. parodymų pagrindu nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti minėtus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius ir daryti išvadą, kad V. G., laikotarpiu nuo 2011-02-18 iki 2011-02-27 A. R. ir V. L. leidęs dirbti nelegaliai laivo remonto darbus Klaipėdos uosto teritorijoje, t. y. nesudaręs su jais darbo sutarčių, padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ATPK 30 str. nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10 000 litų, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, į tai, kad šiuo atveju nelegalus darbas truko neilgai, į pažeidėjo asmenybę, kad byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl V. G. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 6000 Lt baudą.

Nutarimas neskundžiamas.