Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-289-154/2008

2.4., 1.2.23.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Vytauto Kursevičiaus ir Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

A. S. nuteistas už tai, kad 2007-03-24, apie 10 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 1,119 g psichotropinės medžiagos-MDMA ir nuo įgijimo momento iki 2007-03-25 d. 0.30 val. neteisėtai laikė šias psichotropines medžiagas M. Š. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2007-03-25 policijos pareigūnai rado jas M. Š. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašė atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas, be to, yra II grupės invalidas, dėl ko jam reikalingas pastovus gydymas, kuris įkalinimo įstaigoje negali būti suteiktas, ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Skunde apeliantas nurodė, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis buvo išvykęs iš Lietuvos, nors išvykęs jis buvo ne siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o gydymosi tikslais. Mano, kad teismas jį nuteisė už tai, jog anksčiau jis jau buvo keletą kartų teistas.

Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja adv. S.Kručienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras Z.Gricius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas A. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais LR BK 56 straipsnyje.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 54 str. 2d.).

Skirdamas A. S. bausmę, apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad A. S. už tyčinius nusikaltimus teisiamas nebe pirmą kartą (t.1, b.l. 73-78), yra laikomas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t.1, b.l. 103-109), nedirba, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (t.1, b.l. 92). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegijos nuomone, apeliantui už nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 dalyje, paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis – 1 m. 1 mėn. 15 d.), nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Duomenų, kad dėl sveikatos būklės A. S. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra, be to, įstatymai suteikia nuteistiesiems teisę gauti reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.