- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- I-9343-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03034-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- UAB „Hoja electronics“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Hoja electronics“ atstovui (advokatui) G. D. ir atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Hoja electronics“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant UAB „Renavita“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Hoja electronics“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–8) prašydama panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015-04-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ veiksmų, administruojant BUAB „Ronier Development“ bankroto procesą“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėja paaiškina, jog 2014-08-29, 2014-09-12 ir 2014-10-06 pareiškėjos akcininkai pateikė atsakovei skundus dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ įgalioto asmens A. R. (toliau – ir bankroto administratorius) įgaliojimų viršijimo administruojant bankrutuojančios UAB „Ronier Development“ (toliau – ir bankrutuojanti įmonė) bankrotą. Atlikęs neplaninį patikrinimą Departamentas nusprendė, jog bankroto administratorius teisės aktų nuostatų nepažeidė, tačiau pareiškėja teigia, jog bankroto administratorius veikia gindamas ir tenkindamas kaltinamųjų (baudžiamoji byla Nr. I-180-659/2014), o ne bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Neteisėti bankroto administratoriaus veiksmai susiję su kaltinamųjų minėtoje baudžiamojoje byloje interesu įteisinti neteisėtą pareiškėjos akcijų užgrobimą, suklastojant 2012-06-13 pareiškėjos akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, jog bankroto administratorius nuo pat bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo pradžios pateikė 9 nepagrįstus ieškinius, kurių reikalavimai nesusiję su bankrutuojančios įmonės, ar jos kreditorių interesais, ieškiniai nukreipti išimtinai didelės žalos pareiškėjai padarymui, siekiant realizuoti tariamas bankrutuojančios įmonės teises į pareiškėją, bankroto administratorius nepaiso civiliniuose procesuose bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bankroto administratorius sistemingai prieštarauja civilinių bylų sujungimui, nors itin glaudų nagrinėjamų civilinių bylų ryšį yra pripažinę jas nagrinėjantys teismai. Taip pat, bankroto administratorius prieštarauja ir bylų perdavimui pagal teismingumą į Klaipėdos apygardos teismą ir siekia bylų nagrinėjimo Kaune, nors vienintelė teisinė sąsaja su šiuo miestu yra ta, jog bankroto administratorių paskyrė Kauno apygardos teismas, tačiau, pareiškėja veiklą vykdo Klaipėdoje, o neteisėtai užgrobę pareiškėjos akcijas asmenys, neteisėtai perregistravo pareiškėjos registracijos adresą į Kauną, o atsižvelgiant į tai, jog tokie veiksmai buvo neteisėti – negali kilti jokie teisiniai padariniai. Bankroto administratorius aktyviai palaiko teisinio pagrindo neturinčius baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų reikalavimus, nukreiptus prieš pareiškėją. Dėl minėtų bankroto administratoriaus veiksmų pareiškėjai padaryta didelė turtinė žala, nesudaromos sąlygos užtikrinti kreditorių reikalavimų įgyvendinimą. Taip pat, tokiais veiksmais pareiškėjai padaryta ir neturtinė žala, nes nukentėjo jos reputacija, perspektyvūs darbuotojai atsisako ateiti dirbti, trukdomas pareiškėjos darbas.
Teigia, jog Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant skundų nagrinėjimo procedūrą. Departamentas nesivadovavo teisės aktuose numatytomis skundo nagrinėjimo taisyklėmis. Pareiškėja vadovaujasi Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės, BAVP taisyklės) patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 42 p. ir nurodo, jog iš Skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos tiriant skundus, perrašyta tik dalis skunduose nurodytų faktinių aplinkybių, nėra galimybės nustatyti, ar apskritai buvo nagrinėtos visos aktualios, skunduose pateiktos aplinkybės bei ar tai buvo padaryta pakankamai išsamiai ir visapusiškai. Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog bankroto administratoriaus veiksmai, reiškiant civilinius ieškinius, susijusius su pareiškėja, nepatenka į Departamento atliktinos priežiūros objektą. Departamento išvados priimtos netinkamai atlikus tyrimą, kadangi būdas, kuriuo bankroto administratorius įgyvendina tariamas bankrutuojančios įmonės kaip pareiškėjos akcininkės teises tiesiogiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir Bankroto įstatymas, ĮBĮ). Vadovaujasi Bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 14 p., 11 str. 6 d. ir nurodo, jog veiksmais, kurie civiliniuose procesuose pripažinti kaip tenkinantys ne bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių, o trečiųjų asmenų interesus, bankroto administratorius rodo tiesioginį ir savarankišką interesą tokio ginčo baigtimi ir tokiu būdu yra pažeidžiamos minėtos Bankroto įstatymo nuostatos. Neišsamų faktinių aplinkybių vertinimą rodo ir tai, jog Skundžiamame sprendime sąlyginai daug dėmesio skiriama selektyviai pasirinktoms aplinkybėms, analizuojami mažiau svarbūs faktai, tačiau visiškai ignoruojamas kitas, galimai neteisėtas, bankroto administratoriaus elgesys. Teigia, jog Skundžiamas sprendimas grindžiamas iš esmės išimtinai gynybine bankroto administratoriaus pozicija ir pažymi, jog pareiškėja neturi teisinių galimybių susipažinti su bankroto administratoriaus paaiškinimais, todėl argumentuojant Skundžiamą sprendimą vien bankroto administratoriaus išsakytais teiginiais, kurie nėra paaiškinami, papildomai motyvuojami, kyla pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo tendencingumo. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis tik bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą patvirtinančiais paaiškinimais, tačiau sąmoningai ignoruojant jį paneigiančius. Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog skunduose nurodyti faktai yra paneigiami paviršutiniškais, formaliais argumentais. Teigia, jog bankroto administratorius tiesiogiai pažeidė Bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 25 p., nes neįtraukė itin didelės vertės – 855 000 Lt – V. N. įsiskolinimo bankrutuojančiai įmonei. Iš Skundžiamo sprendimo turinio pareiškėjai tapo žinoma, jog bankroto administratorius nurodė, kad šio įsiskolinimo neįtraukė, nes ši skola vertintina kaip neapibrėžtas turtas, pagal 19-ojo verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“ nuostatas, tačiau nėra aišku kokiu pagrindu minėtas turtas pripažintas neapibrėžtu turtu. Vadovaujantis minėtu standartu, tokia informacija turėjo būti nurodyta bent jau aiškinamajame rašte, tačiau tai nebuvo padaryta. Departamento išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog Departamentui nesuteikta teisė vertinti nei įmonių, nei bankroto administratorių vedamos buhalterijos atitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl ko Departamentas nevertina 855 000 Lt dydžio V. N. skolos bankrutuojančiai įmonei apskaitymo užbalansinėje sąskaitoje. Pažymi, jog Departamento išvadoje visgi nurodoma, jog bankroto administratorius turėtų informuoti kreditorių susirinkimą apie nurodytą įsiskolinimą, nors šis bankroto administratoriaus neveikimas neįvertintas kaip pažeidimas, o greičiau kaip trūkumas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog vadovaujantis Bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 25 p. bankroto administratoriui tik rekomenduojama informuoti kreditorius apie vyksiančius teisminius ginčus ir jų metu patiriamas išlaidas. Tokia išvada yra nepagrįsta, nes minėta norma nepateikia baigtinio sąrašo, kokia informacija turi būti pateikta, tačiau nurodo, kad turi būti pateikta „kita kreditoriams svarbi informacija“. Taigi, minėta informacija turėtų būti priskirtina prie „kitos kreditoriams svarbios informacijos“. Departamento išvadose vadovaujamasi Priežiūros taisyklėmis bei Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklėmis (toliau – ir Veiklos patikrinimo taisyklės) patvirtintomis Departamento direktoriaus 2012-05-07 įsakymu Nr. V-50, tačiau minimaliai atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatas, kurias nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus elgesys pažeidžia. Pažymi, jog civilines bylas nagrinėjantys teismai taip pat pritaria, kad bankroto administratoriaus elgesys yra viršijantis jam suteiktus įgaliojimus (Kauno apygardos teismo 2015-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1470-527/2015, 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21-285/2015). Neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų tęstinumą patvirtina ir tai, jog jis nevertino bankrutuojančios įmonės skolų, susidariusių R. N. vadovavimo laikotarpiu. Pažymi, jog minėtu laikotarpiu bankrutuojančioje įmonėje dirbo tik R. N., tačiau įmonė mokėjo už 8 abonentus, tačiau bankroto administratorius tokiuose veiksmuose neįžvelgė turto iššvaistymo požymių. Bankroto administratorius taip pat nevertino ir ignoravo aplinkybę, jog bankrutuojančios įmonės mokėtini mokesčiai nebuvo mokami, privalomos ataskaitos apie jos finansinę padėtį nebuvo teikiamos nuo 2010 m. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) tiesiogiai įpareigojo bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės dokumentus dėl galimo tyčinio bankroto požymių ir įvertinti buvusių vadovų atsakomybės klausimą, tačiau bankroto administratorius tokių veiksmų neatliko. Vadovaujasi Priežiūros taisyklių 35 p. ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju Departamentas turėjo atlikti pareiškėjos skunduose nurodyto asmens apklausą, tačiau to nepadarė, todėl Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant skundų nagrinėjimo procedūrą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti (I t., b. l. 51–54).
Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigia, jog pareiškėja neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo dėl bankroto administratoriaus atžvilgiu priimto sprendimo. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, jog šis sprendimas įtakos turi tik bankroto administratoriaus teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Vadovaudamasis Priežiūros taisyklių 46 p. teigia, jog Departamento kompetencijai nepriskirtina nagrinėti civilinio proceso klausimus – t. y. vertinti bankroto administratoriaus pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą, teismingumą ir pan. Taip pat Priežiūros taisyklės nesuteikia Departamentui teisės nagrinėti bankroto administratorių vedamos buhalterijos. Teigia, jog nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliktas Priežiūros taisyklių 31 p. nustatytu būdu, pažymi, jog pareiškėja ir jos akcininkai nėra bankrutavusios įmonės kreditoriai – t. y. nėra tinkamas subjektas reikšti pretenzijas dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos trūkumų, nes vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 1 d. 3 p., bankroto administratoriaus veiklos ataskaita yra skirta bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus ataskaitą bankrutuojančios įmonės kreditoriai patvirtino be jokių pastabų ir Departamentui jokių nusiskundimų nepateikė. Departamentas taip pat teigia, jog išnaudojo visas būtinas teisines priemones, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Vadovaudamasis Priežiūros taisyklių 35 p. nurodo, jog pareiškėja ir jos akcininkai nepateikė Departamentui įgaliojimų, įgalinančių juos atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams, todėl Departamentas 2014-11-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką prašydamas pateikti nuomonę dėl skunduose keliamų klausimų. Atsakymas nebuvo gautas, tačiau Departamentas išnaudojo visas būtinas teisines priemones sprendimui priimti. Nurodo, jog Kodekso pažeidimui konstatuoti būtini objektyvūs įrodymai, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Renavita“ su pareiškėjos skundu nesutika ir prašo jį atmesti (IV t., b. l. 1–5).
Nurodo, jog Departamentas, atlikdamas bankroto administratoriaus priežiūrą, negali įsiterpti į jo veiklą tais klausimais, kuriuos spręsti turi teismas arba bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas. Pažymi, jog Departamentas turi teisę vykdyti priežiūrą tik dėl teismo procesinių dokumentų vykdymo, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir taikyti poveikio priemones (Bankroto įstatymo 117 str. 1 d., Priežiūros taisyklių 46 p., LVAT 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1563/2013). Nurodo, kad bankroto administratorius sužinojo, kad egzistuoja faktas, jog visus konflikto šalių teisinius santykius lemiantis esminis teisinis faktas, jog nebuvo sudarytas materialinių akcijų nuosavybės teisės perdavimo sandoris į pareiškėjos akcijas. Egzistuojant šiam faktui, kuris yra nepaneigtas nei viename teisminiame procese, bankroto administratorius privalėjo imtis operatyvios teisminės bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos, realizuojant neturtines savo, kaip pareiškėjos akcininko, teises: 1) ginčyti neteisėtus pareiškėjos organų veiksmus, ginant bendrovę nuo netinkamo valdymo; 2) reikalauti niekinių sandorių pasekmių taikymo. Pareiškėjos teiginys, jog bankrutuojančios įmonės vardu bankroto administratoriaus pareikšti ieškiniai nukreipti išimtinai didelės žalos pareiškėjai padarymui prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes vien bankrutuojančios įmonės pareiškėjos naudai pareikštų 2 073 017,32 Lt/600 387,31 Eur dydžio turtinių / piniginių reikalavimų patenkinimas lemtų akivaizdžią pareiškėjos naudą, o ne žalą.
Pažymi, jog pareiškėja nėra bankrutuojančios įmonės kreditorė, todėl bankrutuojančios įmonės kreditorių sprendimai dėl administravimo išlaidų sąmatos ir / ar administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, administratoriaus sprendimo nesikreipti į teismą dėl bankrutuojančios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjos teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturi. Pažymi, jog atsakovė turi teisę vertinti tik administratoriaus veiksmus, vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teigia, jog Skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų nustatytų procedūrų ir taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015-04-27 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ veiksmų, administruojant BUAB „Ronier Development“ bankroto procesą“ panaikinimo. Skundžiamu sprendimu nuspręsta, jog bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą, įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjos nuomone atsakovas netinkamai tyrė ir vertino skunde nurodytas aplinkybes, kai kurias aplinkybes ignoravo, apsiribojo formaliu skundų tyrimu.
Įstatymų leidėjas ĮBĮ nustatė įmonės administratoriaus (ĮBĮ 11 str.), kreditorių susirinkimo (ĮBĮ 23, 24 str.), kreditorių komiteto (ĮBĮ 25str.), taip pat administratoriaus veiklą prižiūrinčios valstybės institucijos (ĮBĮ 11 str. 10 d., 11⁷ str.) funkcijas. ĮBĮ prasme įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.). ĮBĮ yra numatyta atitinkamų administratoriaus veiksmų ir sprendimų teisminė kontrolė, t. y. atitinkami įstatyme numatyti administratoriaus veiksmai bei sprendimai (pav., kreditorių sąrašas, jų finansiniai reikalavimai ir kt.) turi būti patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo. Be to, Bankroto įstatymas numato administratoriaus veiksmų bei sprendimų, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų apskundimo teismui tvarką, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Administracinis teismas pagal jam paskirtą kompetenciją gali nagrinėti tik tuos ginčus, susijusius su Bankroto įstatymo nuostatų taikymu, kurie kilę dėl administratoriaus veiklą prižiūrinčios valstybės institucijos – Departamento veiksmų (neveikimo) bei sprendimų. Atsižvelgdama į tai, kad Skundžiamas sprendimas buvo priimtas reaguojant į pareiškėjos akcininkų skundus dėl juose nurodytų bankroto administratoriaus veiksmų bei neveikimo, taip pat į tai, kad pareiškėjos nuomone, Departamentas, nagrinėdamas skundus, pažeidė skundų nagrinėjimo procedūrą, nes nesivadovavo teisės aktuose nustatytomis skundų nagrinėjimo taisyklėmis, pareiškėjos skundas nagrinėjamas tik šia apimtimi.
Bankroto įstatymo 11 str. 10 d. nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos yra Vyriausybės įsteigta institucija (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr.1060), kuriai suteikti įgaliojimai atlikti administratoriaus veiklos priežiūrą Bankroto įstatyme numatyta apimtimi.
Įmonių bankroto valdymo departamento funkcijas detalizuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai, 2013 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 4-214 redakcija) 9 punktas. Viena iš Departamento funkcijų – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti bankroto administratorių veiklą, taip pat ar šie asmenys ir jų vykdoma veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (Nuostatų 9.4 p.).
Bankroto administratorių veiklos priežiūros procedūras ir pagrindines taisykles, susijusias su Bankroto įstatymo 11 str. 10 d. ir 11⁷ str. nuostatų taikymu, reglamentuoja BAVP taisyklės. Šių BAVP taisyklių 1 punkte pabrėžta, kad Departamentas administratorių veiklos priežiūrą atlieka vadovaudamasis Bankroto įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais.
BAVP taisyklių 3 punkte, kuris nustato administratorių veiklos priežiūros apimtį, nurodyta, kad administratorių veiklos priežiūra, be kita ko, apima planinius ir neplaninius administratorių veiklos patikrinimus (3.2 p.), taip pat poveikio priemonių administratoriams taikymą Įmonių bankroto įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka (3.4 p.).
BAVP taisyklių 23 punktas nustato atvejus, kuriais gali būti atliekamas administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas, tarp jų – gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (BAVP taisyklių 23.2 punktas). BAVP taisyklių 26 punkte nurodyta, kad jeigu Departamentas gauna skundą, kurį nagrinėti yra kompetentingas kitas viešojo administravimo subjektas, neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas nepradedamas. Departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša skundą pateikusiam asmeniui tokiu būdu, kokiu pateiktas skundas. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas, neplaninis administratoriaus veiklos tikrinimas sustabdomas, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.
BAVP taisyklės numato, kad bankroto administratoriaus veikla tikrinama taikant vieną ar kelis iš šių Taisyklių 36 punkte nurodytų būdų (administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas; pateiktų duomenų tikrinimas administruojamoje įmonėje; pateiktų duomenų tikrinimas administratoriaus buveinėje). BAVP taisyklių 37 punkte įtvirtintos Departamento teisės tikrinant administratoriaus veiklą, tarp jų: reikalauti iš administratoriaus per Departamento rašytiniame paklausime nustatytą terminą pateikti informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nurodytų veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (37.1 punktas), taip pat informaciją dėl nustatytų Departamentui pateiktų duomenų apie bankroto procedūrų eigą administruojamoje įmonėje ir (ar) duomenų apie administratorių neatitikimus, klaidas ar netikslumus (37.2 punktas); reikalauti per Departamento rašytiniame paklausime nustatytą terminą papildyti jau pateiktą informaciją (37.3 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka gauti administratorių veiklos patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš fizinių asmenų, institucijų, įstaigų, organizacijų, įmonių (37.4 punktas).
BAVP taisyklių 42 punktas reglamentuoja neplaninio patikrinimo procedūros užbaigimą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tarnautojas ar komisija, atlikę neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, surašo išvadą dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų ir perduoda ją Departamento direktoriui. Išvadoje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant skundą, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengta išvada, pateikiamas siūlymas dėl poveikio priemonių administratoriui taikymo, siūloma poveikio priemonė ir išvados parengimo data. Išvadoje taip pat gali būti pateikiamos rekomendacijos administratoriui. Administratorius su išvada supažindinamas elektroniniu ar kitu tikrinant jo veiklą administratoriaus nurodytu būdu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados parengimo. Administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo jo supažindinimo su išvada Departamentui raštu arba elektroniniu būdu pareikšti savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikia papildomus paaiškinimus ir dokumentus arba pasibaigus 3 darbo dienų terminui nuo administratoriaus supažindinimo su išvada, jeigu administratorius nepareiškia savo nuomonės ir nepateikia papildomų paaiškinimų ir dokumentų. Administratoriaus raštu pareikšta nuomonė ir pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai perduodami Departamento direktoriui.
Byloje nustatyta, kad Departamentas, gavęs pareiškėjos akcininkų skundus, jų priėmimo klausimą sprendė ir skundus nagrinėjo laikydamasis bankroto administratorių veiklos priežiūros pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato BAVP taisyklės. Departamentas atliko bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą Veiklos patikrinimo taisyklių 3.2 punkte numatyta apimtimi, t. y. Departamentas, priėmęs sprendimą sujungti pareiškėjos akcininkų pateiktus 2014-08-29, 2014-09-12, 2014-10-06 ir 2015-01-29 skundus atliko bankroto administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą. Minėtuose skunduose buvo nurodyta, jog bankroto administratorius viršijo savo įgaliojimus atlikdamas šiuos veiksmus: bankroto administratorius teikė netiesioginius ieškinius, išeinančius už ĮBĮ nustatytų administratoriaus teisių, ieškinius reikšdamas, kaip pareiškėjos akcininkas dėl būtent pareiškėjos, o ne bankrutuojančios įmonės sandorių taip gindamas ne bankrutuojančios įmonės kreditorių, o trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus; pareiškėja neteisėtai įtraukiama atsakove daugelyje bankrutuojančios įmonės bylų; bankroto administratorius neteisėtai ginčija pareiškėjos 2001–2007 metų vidaus dokumentus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininkų sprendimus ir kt.; piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis
Pagal Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-50 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 36 p. neplaninio patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ir aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas ir nutraukti galimai administratoriaus vykdomus teisės aktų pažeidimus, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams. Nagrinėjamam ginčui aktualaus neplaninio patikrinimo tikslas buvo patikrinti administratoriaus veiklą skunduose nurodytais aspektais pagal Departamentui priskirtą kompetenciją. BAVP taisyklių kontekste pažymėtina ir iš bylos medžiagos nustatyta, jog Departamentas, atlikdamas bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, bankroto administratoriaus veiklą tikrino 36.1 p. numatytu būdu (administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas) ir pareiškėjos akcininkų skunduose prašoma apimtimi (BAVP taisyklių 40 p.), naudodamasis aptariamų BAVP taisyklių 37.1 p. numatyta teise reikalauti iš administratoriaus informacijos ir dokumentų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atlikus neplaninį patikrinimą, 2015-04-20 Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausioji specialistė G. K. surašė patikrinimo išvadą (III t., b. l. 148–159), kurioje konstatavo, jog bankroto administratorius savo įgaliojimų neviršijo. Tokia išvada buvo padaryta remiantis iš bankroto administratoriaus gauta informacija, t. y. 2014-09-19 raštą Nr. 63 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ veiksmų administruojant BUAB „Ronier development““, 2014-10-10 raštą Nr. 70/14 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ veiksmų administruojant BUAB „Ronier development““, 2014-10-27 raštą Nr. 72/14 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ veiksmų administruojant BUAB „Ronier development““, 2015-01-09 raštą Nr. 3115 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2015-02-19 raštą Nr. 14115 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ veiksmų administruojant BUAB „Ronier development““, o 2015-04-20 bankroto administratorius pateikė patikrinimui papildomus duomenis.
Nors pareiškėja teigia, jog Departamentas neatliko kreditorių apklausos, o Skundžiamą sprendimą priėmė vien vadovaudamasis bankroto administratoriaus gynybine pozicija, tačiau su tokiu argumentu teismas sutikti negali. Pabrėžtina, jog BAVP taisyklių 36 p. nustatyta, jog „Administratoriaus veikla tikrinama taikant vieną ar kelis iš šių būdų“, t. y. nagrinėjamu atveju Departamentas, nusprendęs taikyti tik vieną iš BAVP taisyklių 36 p. nurodytų būdų – tik tikrinti bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, jokių skundų nagrinėjimo procedūrų nepažeidė. O atsižvelgiant į pareiškėjos akcininkų skunduose iškeltus klausimus, Departamento kompetenciją, Bankroto įstatymo nuostatas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadoms, kad tikrintojo pasirinktas tikrinimo būdas buvo nepakankamas tam, kad neplaninis patikrinimas pasiektų tikslą – patikrinti bankroto administratoriaus veiklą pagal pareiškėjos akcininkų skundus ir dėl jų priimti sprendimą. Su skundo argumentais, kad atsakovas rėmėsi tik bankroto administratoriaus gynybine pozicija teismas nesutinka, nes, kaip minėta, prie bankroto administratoriaus paaiškinimų buvo pridėti atitinkami priedai. Pareiškėjos akcininkai prie savo skundų taip pat pridėjo atitinkamus dokumentus. Iš išvadų ir Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino ir pareiškėjos akcininkų ir bankroto administratoriaus pateiktą medžiagą. Be to pažymėtina, jog Departamento vyr. specialistė prieš pradėdama bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą užpildytoje nešališkumo deklaracijoje, kurią privalu pateikti pagal Priežiūros taisyklių 33 p. reikalavimus, deklaravo, kad nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo (III t., b. l. 186).
Vadovaujantis BAVP taisyklių 35 p., jei asmuo pateikia Departamentui skundą, kuriame nurodo, kad administratorius galėjo pažeisti kito asmens teises ir teisėtus interesus, Departamentas privalo apklausti asmenį, dėl kurio galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų skundas buvo paduotas, arba gauti šio asmens paaiškinimus raštu. Jeigu šis asmuo atsisako atvykti į apklausą ir (ar) nepateikia paaiškinimų raštu arba yra kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių apklausti asmenį ar gauti jo paaiškinimus raštu per patikrinimui nustatytą laiką neįmanoma, atliekant patikrinimą turi būti ištirtos tos skunde nurodytos aplinkybės, kurias Departamentas turi galimybę ištirti neapklausęs minėto asmens ir negavęs jo paaiškinimų raštu. Šio punkto nuostatos taikomos ir įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininkui, kai Departamentui pateiktame skunde nurodoma, kad administratorius galėjo pažeisti įmonės kreditorių teises“. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2014-11-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką, tačiau atsakymo patikrinimo metu negavo, todėl Departamentas šiuo aspektu jokio pažeidimo nepadarė. Be kita ko, kaip teisingai nurodė Departamentas, pareiškėja nėra bankrutuojančios įmonės kreditorė, todėl jos skundas buvo nagrinėtas ta apimtimi, kuria bankroto administratoriaus veiksmai galėjo pažeisti kreditorių teises.
BAVP taisyklių 46 p. nustato, jog už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir ĮBĮ 11⁷ str. 1 d.
Iš minėtų teisės normų aiškiai matyti, jog Departamentas turi teisę vertinti bankroto administratoriaus veiksmus tik tiek, kiek tai susiję su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimais. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1563/2013 taip pat konstatavo, jog „Departamentas, atlikdamas bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą, negali įsiterpti į bankroto administratoriaus veiklą tais klausimais, kuriuos spręsti kompetencija pagal Bankroto įstatymą suteikta teismui arba bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Departamentui yra suteikti įgaliojimai vykdyti administratorių veiklos priežiūrą dėl teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir taikyti poveikio priemones“. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atmestini pareiškėjos argumentai, jog Departamentas nepagrįstai nevertino bankroto administratoriaus ir įmonių vedamos buhalterijos ir nepagrįstai susiaurino skundų nagrinėjimo apimtis (vadovaujantis minėtomis ĮBĮ nuostatomis skundai pagrįstai nenagrinėti ta apimtimi, kuri susijusi su bankroto administratoriaus veiksmais, reiškiant civilinius ieškinius).
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Apibendrinant minėtus argumentus konstatuotina, jog Skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai į pareiškėjos akcininkų skundų klausimus yra pagrįsti įrodymais, atsakovo argumentai ir atliktieji veiksmai atitinka BAVK taisyklių reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Hoja electronics“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.