- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-575-5033-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2010 m. kovo 29 d., 16 val. 59 min., šalia (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kai jam policijos tarnybiniame automobilyje buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, D. P., nesutikdamas su pažeidimu, policijos tarnybiniame automobilyje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Konstatuota, kad atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė grąžinti D. P. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog savo veiksmais D. P. viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė veiką, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Tačiau D. P. policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų tarnybiniame automobilyje, pareigūnams atliekant savo tarnybines pareigas. Teismas laikė, kad D. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi teismas savo iniciatyva gali ištaisyti pažeidimo kvalifikaciją tik tada, kai tai nekeičia arba lengvina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato žymiai griežtesnę administracinę nuobaudą nei ATPK 174 straipsnio sankcija, medžiaga dėl D. P. administracinio teisės pažeidimo grąžintina Institucijai surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame būtų nurodyta tinkama šio asmens administracinio teisės pažeidimo kvalifikacija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai dėl protokolo trūkumų galima tik tada, kai jo trūkumai yra esminiai, ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis adm. byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329). Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti nuorodą į teisės aktą tik tuo atveju, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne atvirkščiai. Ši teisės norma nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. nutartį byloje Nr. N3-444/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo ir kitais teisės principais. D. P. pagal ATPK 174 straipsnį buvo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai ir neteisėtai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo palikti teismo nutartį galioti. Sutinka su teismo pozicija, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodytas atsakomybę numatantis ATPK straipsnis, todėl tikslinga bylos medžiagą grąžinti Institucijai. Su apeliaciniu skundu Institucija nesutinka, kadangi D. P. veikoje yra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3?802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas.
ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. veikoje (nesutikdamas su pažeidimu, policijos tarnybiniame automobilyje keikėsi necenzūriniais žodžiais) yra ne ATPK 174 straipsnyje, o ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (b. l. 2). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą Institucijai. Aukščiau nurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai turi būti pašalinti surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Pažymėtina, kad apelianto reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas. Teismas spręs, nutraukti bylą ar ne, priimdamas galutinį sprendimą. Kaip pažymi apeliantas, ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nesudaro galimybės bylą nagrinėjančiai institucijai (šiuo atveju teismui) papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-444/2006). Todėl nustatyti bylos medžiagos trūkumai, kaip minėta, yra pagrindas grąžinti bylą Institucijai.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo minimi principai – nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo – nėra pažeidžiami, nes šioje administracinio proceso stadijoje pareiškėjo kaltė padarius pažeidimą nėra konstatuota. Pažeidimo padarymo faktas ir pareiškėjo kaltė ar nekaltumas turės būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme iš naujo, Institucijai pašalinus bylos medžiagos trūkumus ir perdavus bylą teismui.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.