Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo G. J. atstovei pagal įstatymą bei civilinei ieškovei R. J. ir atstovui pagal įstatymą V. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., Ukrainoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasės, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2012 m. liepos 11 d., tyrimo metu nenustatytą valandą, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme pastatytoje palapinėje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl mažametystės ir taip atimdamas galimybę jam priešintis, grasindamas jam fiziškai susidoroti atliko seksualinės prievartos veiksmus prieš mažametį, tai yra liepdamas G. J., g. (duomenys neskelbtini), nusimauti bei pats nusimovęs kelnes bei apatines kelnaites reikalavo čiulpti jo lytinį organą, o G. J. atsisakius pagrasinęs susidoroti ir G. J. atlikus reikalaujamus veiksmus jis tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš G. J. valią. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. T. pats atsiklaupęs čiulpė stovinčio G. J. lytinį organą ir taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš G. J. valią.

Kaltinamasis A. T. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną G. (J.), su kuriuo draugavo kelis metus, iš namų atsinešė palapinę ir pasistatė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių daugiabučių kieme, joje žaidė. G. jam (A. T.) pasiūlė pažaisti „namais“ ir pačiulpti jo lytinį organą. Jis nenorom, tačiau sutiko ir abu nusirengė kelnes bei apatines kelnaites. Tuomet jis pačiulpė G. lytinį organą, o po to – G. jo. Eiliškumo neprisimena, galėjo pirmas jo lytinį organą čiulpti ir G. Apie lytinių organų čiulpimą jis buvo matęs mokykloje vartydamas internetinius puslapius. Kaip susirasti pornografinius puslapius jis sužinojo iš vaikino vardu E. G. palapinėje jis negrasino, kelnes šis nusimovė pats.

Nukentėjusysis G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (šie jo parodymai perskaityti BPK 276 str. 2 d. numatytu pagrindu) parodė, kad prie namų (duomenys neskelbtini) kaime pastatytoje palapinėje A. (A. T.) liepė jam ir kartu buvusiai U. nusirengti, o nusirengus liepė jam čiulpti jo „pimpę“, atsigulti ant U., o taip pat „pimpę kišo jam į rūrą“ ir jam dėl to skaudėjo. A. taip pat buvo be rūbų. Taip A. darė daug kartų. Už tai duodavo šokoladuką ar dar kažką. A. ir pats kitiems čiulpė „pimpes“ (b. l. 45).

L. R. J. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį vaikams kieme buvo pastatyta palapinė. Po kelių dienų iš kaimynės V. N. sužinojo, kad šios 4 metų dukra U. jai pasakė, kad palapinėje ji su G. buvo nusirengę ir šis buvo ant jos atsigulęs. Palapinėje buvęs ir gerokai vyresnis A. Kieme sutikus A., tai yra A. T., ji apie tai paklausė sūnaus G., tačiau šis, vis žiūrėdamas į A. ir tarsi bijodamas ką sakyti, aiškino, jog nieko neprisimena. P. A. tvirtino palapinėje nebuvęs. Tada ji paprašė apie tai su G. pakalbėti vyresniąją dukrą ir jai G. papasakojo, kad A. palapinėje jam liepdavo čiulpti savo „galą“, iškreiptom pozom darydavo su juo ką norėdavo. Išgirdusi apie tai ji paklausė sūnaus, ar tai tiesa. G. patvirtino, kad tiesa. Jis pasakė, kad A. jam liepdavo čiulpti (lytinį organą) bei pats jo pačiulpdavo, liepdavo atsitūpti ir kišdavo į užpakalį. Jis nenorėdavo taip daryti, tačiau A. jam sakydavo „aš tave pridubasinsiu, jeigu taip nedarysi, tu draugų neturėsi, pasakysiu visiems, kad su tavimi nedraugautų“. A. buvo vyresnis ir turėjo didelę įtaką mažesniems vaikams, šie jo bijojo ir klausydavo, vykdė jo paliepimus. G. nėra linkęs išsigalvoti ir fantazuoti, nemoka meluoti. Po šių įvykių sūnus dažnai verkia, nes mokykloje iš jo tyčiojasi kiti vaikai, klausinėja, „ar skanus buvo A. galas“. Jis bijo A. T., nes šis buvo jį įbauginęs. Sūnaus susidomėjimo seksualine tematika nepastebėjo. Internetu jis net nemoka naudotis, nes tik 2012 m. pradėjęs lankyti pirmą klasę pradėjo pažinti raides.

Iš A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis, naudodamasis lėlėmis, parodė, kaip atsiklaupęs ir pasilenkęs G. (J.) čiulpė A. T. varpą, o taip pat kaip šis čiulpė jo varpą (b. l. 102-110).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. T. 2007 metais buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai žymesnės (esminės) įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti neturėjo ir šiuo metu neturi, jis neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, gali atsakyti už savo veiksmus (b. l. 136).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad A. T., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo G. T. būkle dėl mažametystės bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiojo valią. Šie kaltinamojo A. T. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., požymius.

Nors kaltinamasis ir neigė savo kaltę, tačiau esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino. A. T. tvirtino, kad jo varpą G. J. „čiulpė“ bei tokius pačius veiksmus jis atliko G. J. pastarojo prašymu, tačiau teismas šiuos kaltinamojo teiginius atmeta kaip paneigtus byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis G. J. tvirtino, kad „A. pimpę čiulpė“ šio reikalavimu. R. J. parodė, kad sūnus G., nors ir akivaizdžiai baimindamasis E. T., jai prisipažino E. T. reikalavimu čiulpęs šio lytinį organą, o E. T. tokius pačius veiksmus daręs jam. Tai daręs E. T. pagrasinus sumušti („pridubasinsiu“), nuteikti prieš jį kitus vaikus. R. J. tvirtinimu sūnus G. neturėjo polinkio fantazuoti, nemeluodavo. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ir pats kaltinamasis negalėjo įvardinti priežasties, dėl kurios G. J. galėtų jį apkalbėti. Kaltinamasis pripažino, kad jo elgesiui įtakos turėjo pornografinėse svetainėse matyti vaizdai. Kartu jis tvirtino, kad šių svetainių adresus įvesdavo G. J., tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos metu net nelankė mokyklos ir nepažinojo raidžių bei savarankiškai internetu nesinaudojo, pripažino tai daręs pats. Kaltinimo teiginį, kad seksualinio prievartavimo veiksmai G. J. atžvilgiu buvo atliekami būtent A. T. iniciatyva ir reikalavimu, nors ir ne tiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo akivaizdžiai vyresnis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai) už nukentėjusįjį, taip pat duomenys apie atitinkamų veiksmų atlikimą kitų vaikų atžvilgiu A. T. dar nesulaukus amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (b. l. 135-137).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. T. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių kategorijai (BK 11 str. 6 d.). A. T. nusikalto pirmą kartą ir nėra teistas bei baustas administracine tvarka, mokosi, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 120-121,130,144). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat labai jauną kaltinamojo amžių ((duomenys neskelbtini) metų), sudėtingą jo sveikatos būklę – jis dažnai serga, yra neįgalus ir didelę dalį laiko praleidžia bei mokosi sanatorijoje (b. l. 116-117,124-125,132), A. T. skirtina jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytai minimaliai ribai atitinkanti laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. T. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas bei skirtinos BK 82 str. 1 d. 4 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės - atidavimas tėvams prižiūrėti ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, tęsti mokslą bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Į skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinos dvi A. T. sulaikymo dienos.

Civilinė ieškovė R. J. mažamečio G. J. interesais pareiškė civilinį ieškinį 3000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos G. J. neabejotinai patyrė ne tik seksualinę prievartą, bet ir emocinį sukrėtimą, pergyvenimus bei kitų vaikų patyčias, susijusias būtent su jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ir jos pobūdžiu. Dėl atsiradusios kitų asmenų baimės bei besikartojančių neigiamų reakcijų G. J. buvo vežamas pas psichologą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos apimtį, kaltinamojo turtinę padėtį teismas daro išvadą, kad ieškiniu prašomas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus ir ši suma - 3000 litų - priteistina iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio A. T. (CK 6.263 str. 2 d.). Kadangi kaltinamasis A. T. nusikalto būdamas bei ir šiuo metu yra nepilnametis, tai jam neturint turto ar uždarbio iki jo pilnametystės iš jo priteisiamos neturtinės žalos atitinkama dalis subsidiariai išieškotina iš jo tėvų V. T. bei G. T. (CK 6.276 str. 2 d.).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą pareiškė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir jos išlaidas nukentėjusiojo atstovui – advokatui apmokėti. Šios išlaidos (2000 litų) yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 181), pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103-105 str. ).

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – palapinė, teisėtam savininkui nepageidaujant atsiimti, sunaikintina (BPK 94 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir jam paskirti bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti 2 A. T. sulaikymo paras.

Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams ir paskirti BK 82 str. 1 d. 4 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – atidavimą tėvams V. T. bei G. T. prižiūrėti ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteisti iš A. T. 3000 (tris tūkstančius) litų G. J. neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. T. neturint turto ar uždarbio iki jo pilnametystės iš jo priteisiamos neturtinės žalos atitinkama dalis subsidiariai išieškotina iš jo tėvų V. T. ir G. T..

Išieškoti iš A. T. R. J. naudai 2000 (du tūkstančius) litų proceso išlaidų.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – palapinę, saugomą Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.