- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 1S-230-1020/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Asta Pikelienė, Danutė Kutrienė
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Astos Pikelienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 19 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule - 37 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule - 10 nusikalstamų veikų), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas - 2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas), šios nusikalstamos veikos plačiau aprašytos teismui pateiktame kaltinamajame akte.
2. Kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino prokuroro prašymo dėl V. J. suėmimo, tačiau vėliau, jis vėl buvo sulaikytas ir 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtas suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Nuo to laiko V. J. yra suimtas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi jo suėmimas pratęstas dar 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 19 d.
Šalies argumentai
3. Skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties kaltinamasis V. J. prašo ją panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamasis nurodo, kad niekuomet netrukdė procesui ir nesislėpė nuo pareigūnų, šiuo metu turi pajamas (gauna našlaičio išmokas), dirba, turi gyvenamąją vietą, nori atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis teigia, kad nusikalstamas veikas darė priverstas kito kaltinamojo A. Š., o kadangi šis asmuo yra suimtas, išnyko pagrindas daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad šiuo metu atsisako duoti parodymus, nes jų neduoda kitas kaltinamasis T. J..
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. skundas atmestinas
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinamojo suėmimo terminas šioje proceso stadijoje yra pratęstinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir kita bylos medžiaga leidžia manyti, jog kaltinamasis V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokia pozicija grindžiama kaltinamajame akte išdėstytais duomenimis - nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, banko sąskaitų išrašais, apžiūrų protokolais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
7. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. J. yra kaltinamas galimai padaręs baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai laisvės atėmimo, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 6 metai laisvės atėmimo. Taigi, tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.
8. Apylinkės teismas, kaltinamojo suėmimą grindė dviem pagrindais: 1) kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė konkrečius duomenis, kuriais remdamasis daroma išvada dėl pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui. Su šiomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Vis dėlto, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje teismas tinkamai nepagrindė savo pozicijos dėl galimo kaltinamojo pasislėpimo.
9. Pratęsdamas suėmimo terminą apylinkės teismas nurodė, jog tokią riziką pagrindžia tai, kad kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, o jo giminaičių butas, kuriame jis galėtų gyventi, yra parduotas. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, vien tik šie duomenys, net ir turint omenyje ankstesnius kaltinamojo paieškos faktus, neleidžia neabejotinai konstatuoti kaltinamojo pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo rizikos. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ir suimtajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės taikymo trukmę, byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog kaltinamasis tikrai bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismui pateikti duomenys apie jo ankstesnę paiešką iš tiesų liudija apie sunkumus kaltinamąjį surasti dėl jo gyvenimo būdo, bet ne apie jo slapstymąsi nuo teisėsaugos. Tokius sunkumus galima eliminuoti ir kitomis priemonėmis taigi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kaltinamojo suėmimo pagrindas, bent jau šiame proceso etape, šalintinas.
10. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo V. J. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
11. V. J. įtariamas didelio skaičiaus nusikalstamų veikų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis, o dalis nusikalstamų veikų galimai buvo padarytos netgi po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas ir teismas, pasitikėdamas įtariamuoju, atsisakė jam taikyti suėmimą. Taigi, kaltinamasis, nepaisydamas jam išreikštu pasitikėjimu ir paskirtų švelnesnių nei suėmimas poveikio priemonių ikiteisminio tyrimo metu, toliau darė nusikalstamus veiksmus, o tai rodo, kad kaltinamojo suėmimas pagrįstas siekiu apsaugoti visuomenę nuo galimai sistemingai daromų nusikalstamų veikų.
12. Skundu nurodoma, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, nes šiuo metu yra sulaikytas asmuo, kurio nurodymu šios veikos buvo daromos. Vis dėlto, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas V. J. yra susijusios su siekių gauti asmeninę turtinę naudą ir pajamas. Nors kaltinamasis teigia, kad susirado darbą, ši aplinkybė, įvertinant galimai jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių per pakankamai trumpą laiko tarpą ir pobūdį, taip pat ir manipuliuojant asmenų pasitikėjimu, leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų gautos pajamos buvo tapusios vienu iš pagrindinių ar net pagrindiniu pragyvenimo, materialinės gerovės šaltinių. Nors skundu kaltinamasis nurodo, kad gauna našlaičio išmokas, šios pajamos buvo gaunamos ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesutrukdė asmens nuo teisei priešingų veiksmų. Kaltinamasis jau yra du kartus teistas, padarytos veikos taip pat susijusios su turtinės naudos gavimu. Po ankstesnių nuosprendžių kaltinamasis ir toliau nedirbo ir galimai pragyveno iš nusikalstamų būdu gaunamų lėšų. Kaip jau minėta jo atžvilgiu jau buvo atsisakyta taikyti suėmimą ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, vis dėlto kaltinamasis ir toliau veikė neteisėtu būdu.
13. Kaltinamasis nurodo, kad nori dirbdamas atlyginti padarytą žalą, vis dėlto, remiantis bylos duomenimis, asmuo yra baustas administracine tvarka, vengia mokėti baudas, nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu yra kaltinamas V. J. buvo padaryta didelė turtinė žala, byloje pateikti 45 civiliniai ieškiniai. Taigi, jo teiginiai siekiant atliginti padarytą žalą yra pakankamai deklaratyvūs. Anksčiau kaltinamojo V. J. atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės nebuvo efektyvios ir nepakeitė jo elgesio. Naujų nusikalstamų veikų rizika buvo eliminuota tik izoliavus jį nuo visuomenės, todėl šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima. Tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai atimanti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą, izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms, kurių nepavyko užkardyti jokiomis anksčiau taikytomis švelnesnėmis poveikio priemonėmis, todėl apylinkės teismas pagrįstai įžvelgė tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tiek BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlygą.
14. Taigi, apygardos teismas, net ir pašalinęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju konstatuotinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad jo teisės pratęsiant suėmimą nebūtų suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo V. J. (V. J.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, palikti galioti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.