Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-22 · Civilinė byla Nr. 2A-693-520/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-22
Bylos Nr.
2A-693-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
UAB „Nalšios žinios“, K. Ž.
Advokatai
Vygantas Barkauskas
Civilinė byla Nr. 2A47-693/2008

Procesinių sprendimų klasifikatorius 26.6., 26.7.,44.2.4.2., 121.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant atsakovo atstovams Vytautui Ridikui, advokatui Vygantui Barkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V. ) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams UAB „Nalšios žinios“ ir K. Ž. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. V. 2007-05-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė:

1) Pripažinti (duomenys neskelbtini) žinias: "Rajono taryboje daugybė verslo aplinkos žmonių, kurie politinių ginklų pagalba bando proteguoti ir savo "bizniukus". Vienas tokių - šiųmečiuose rajono tarybos rinkimuose savo jėgas vėl bandantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys V. (straipsnyje nurodyta V.) V.“; „Visi šio verslininko (kartu ir politiko) „darbeliai“ lyg yla iš maišo išlindo kur kas vėliau“; „Pasirodo, V. V. , iš Vilniaus pergabenant didžiulius kiekius agregatų, ne vienam darbininkui ir ne kartą yra mokėjęs nemažas premijas. Joms pinigų šis žmogus „pasidarydavo“ labai nesunkiai“; „Daugelis šioje įmonėje dirbančių darbininkų tuomet tik akis nuleisdavo, matydami V. V. aferas. O kaip gi kitaip - visi buvo įsitikinę, jog šis žmogus - tikrų tikriausias pono J. pusbrolis, todėl net neabejota, jog visi nešvarūs finansiniai žaidimai daromi žinant ir tikrajam „V. V. “ savininkui“.; „O tų "finansinių žaidimų“ būta gana įdomių. Štai, pavyzdžiui, ir dabar pas J. F. ant darbo stalo guli raštas, kuriame lietuvių kalba aiškiai parašyta, jog jis V. V. dovanoja skolą už sunkvežimius DAF, dar iki 2002m. siųstus iš Anglijos“.; „Faktas, jog V. V. sau ir savo sūnui už simbolinę kainą pardavė asmeninius J. F. lengvuosius automobilius „Volvo“ ir „Mitsubishi Pajero Sport“, skamba kaip pasityčiojimas iš pasitikėjimo ir žmoniškumo. Faktas ir tai, kad tuometinis bendrovės direktorius gana dažnai savo „biznio draugams“ įvairius daiktus iš UAB “Velga Vilnius “ sandėlių pardavinėdavo tiesiog už centus. Bendra tokių V. V. per beveik trejus metus veiklos UAB „Velga Vilnius“ nuveiktų „darbelių“ suma - per tris milijonus litų. Būtent tiek dabar J. F. vertina jo įmonei vadovavusio savo tautiečio padarytą žalą. Negana to, visi V. V. „darbeliai“ dažnai buvo lydimi ir gana aštraus alkoholio tvaiko“.; „Prieš porą metų, kai UAB „Velga Vilnius“ J. F. pagaliau neapsikentęs V. V. paprasčiausiai išmetė iš darbo, šis nė kiek nenuliūdo. O ko gi krimstis - labai greit po to Švenčionėliuose buvo baigtas statyti iki tol kelis metus stovėjęs nebaigtas V. V. nuosavas namas. Labai greit po to atsigavo iki tol prie bankroto ribos stovėjusi ir šio politiko bei verslininko bendrovė „Ferumas“. Kodėl gi ne, - už tokią sumą, kokia V. V. UAB „Velga Vilnius“ padarytą žalą vertina buvęs jo darbdavys ponas J., galima sutvarkyti labai daug ką“.; “Vargu, ar galima paneigti ir tai, jog buvimas rajono tarybos nariu V. V. atnešė taip pat nemažą naudą“.; „Vieninteliai dalykai, kurių negalima nusipirkti ar pavogti - sąžinė ir prarastas pasitikėjimas. Jie, gerbiamas V. V., paprasčiausiai nesukombinuojami ar kaip nors kitaip neįsigyjami. Šiuos dalykus, kuriuos daugelio žmonių akyse esate galutinai praradęs, reikia užsitarnauti...“ – neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą;

2) Įpareigoti atsakovus UAB „Nalšios žinios“ ir K. Ž. savo sąskaita šias žinias viešai paneigti laikraštyje „Nalšios žinios“, išleidžiant per keturiolika dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo atskirą straipsnį - paneigimą pavadinimu „PANEIGIMAS“ pirmajame laikraščio puslapyje tokio turinio tekstu ir šriftu: „(duomenys neskelbtini) straipsnyje „Tikrasis politiko ir verslininko veidas“, kurio autorius K. Ž. , buvo paskleistos neatitinkančios tikrovės žinios apie V. V., o būtent straipsnio ištraukose: „ Rajono taryboje daugybė verslo aplinkos žmonių, kurie politinių ginklų pagalba bando proteguoti ir savo "bizniukus". Vienas tokių - šiųmečiuose rajono tarybos rinkimuose savo jėgas vėl bandantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys V. V.“; „Visi šio verslininko (kartu ir politiko) "darbeliai" lyg yla iš maišo išlindo kur kas vėliau“; „Pasirodo, V. V. , iš Vilniaus pergabenant didžiulius kiekius agregatų, ne vienam darbininkui ir ne kartą yra mokėjęs nemažas premijas. Joms pinigų šis žmogus "pasidarydavo" labai nesunkiai“; „Daugelis šioje įmonėje dirbančių darbininkų tuomet tik akis nuleisdavo, matydami V. V. aferas. O kaip gi kitaip -visi buvo įsitikinę, jog šis žmogus - tikrų tikriausias pono J. pusbrolis, todėl net neabejota, jog visi nešvarūs finansiniai žaidimai daromi žinant ir tikrajam „V. V. “ savininkui“.; „O tų "finansinių žaidimų" būta gana įdomių. Štai, pavyzdžiui, ir dabar pas J. F. ant darbo stalo guli raštas, kuriame lietuvių kalba aiškiai parašyta, jog jis V. V. dovanoja skolą už sunkvežimius DAF, dar iki 2002m. siųstus iš Anglijos“.; „Faktas, jog V. V. sau ir savo sūnui už simbolinę kainą pardavė asmeninius J. F. lengvuosius automobilius „Volvo“ ir „Mitsubishi Pajero Sport“, skamba kaip pasityčiojimas iš pasitikėjimo ir žmoniškumo. Faktas ir tai, kad tuometinis bendrovės direktorius gana dažnai savo "biznio draugams" įvairius daiktus iš UAB „Velga Vilnius“ sandėlių pardavinėdavo tiesiog už centus. Bendra tokių V. V. per beveik trejus metus veiklos UAB „Velga Vilnius“ nuveiktų "darbelių" suma - per tris milijonus litų. Būtent tiek dabar J. F. vertina jo įmonei vadovavusio savo tautiečio padarytą žalą. Negana to, visi V. V. "darbeliai" dažnai buvo lydimi ir gana aštraus alkoholio tvaiko“.; „Prieš porą metų, kai UAB "V. V. " J. F. pagaliau neapsikentęs V. V. paprasčiausiai išmetė iš darbo, šis nė kiek nenuliūdo. O ko gi krimstis - labai greit po to Švenčionėliuose buvo baigtas statyti iki tol kelis metus stovėjęs nebaigtas V. V. nuosavas namas. Labai greit po to atsigavo iki tol prie bankroto ribos stovėjusi ir šio politiko bei verslininko bendrovė „Ferumas“. Kodėl gi ne, - už tokią sumą, kokia V. V. UAB „Velga Vilnius“ padarytą žalą vertina buvęs jo darbdavys ponas J., galima sutvarkyti labai daug ką“. : „Vargu, ar galima paneigti ir tai, jog buvimas rajono tarybos nariu V. V. atnešė taip pat nemažą naudą“.; „Vieninteliai dalykai, kurių negalima nusipirkti ar pavogti - sąžinė ir prarastas pasitikėjimas. Jie, gerbiamas V. V. , paprasčiausiai nesukombinuojami ar kaip nors kitaip neįsigyjami. Šiuos dalykus, kuriuos daugelio žmonių akyse esate galutinai praradęs, reikia užsitarnauti...“- paskleistos žinios apie V. V. neatitinka tikrovės.”;

3) Priteisti iš atsakovų UAB „Nalšios žinios“ ir K. Ž. solidariai ieškovui neturtinei žalai atlyginti 30 000 Lt.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje atspausdino straipsnį „Tikrasis politiko ir verslininko veidas“ su fotomedžiaga, kurio pavadinimas, turinys bei tematika žemina jo kaip žmogaus ir kaip Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nario garbę ir orumą. Straipsnyje vartojamos neigiamai jį charakterizuojančios sąvokos ir frazės, nurodoma, jog jis yra nesąžiningas, nedoras žmogus. Tokie straipsnyje išdėstyti teiginiai, jog jis neva politinių ginklų pagalba bando „proteguoti“ savo „bizniukus“, jo „darbeliai“ lyg yla išlindo iš maišo“, jis „pasidarydavo“ pinigų premijoms sau ir darbininkams, darė aferas bei vykdė nešvarius finansinius žaidimus, vienareikšmiškai skaitytojui sukelia neigiamą požiūrį į jį, leidžia suprasti, jog jis pinigus neteisėtai pasisavindavo. Tokie teiginiai, nepagrįsti įrodymais, yra asmens šmeižimas. Neatitinka tikrovės tai, kad jis neva nusavino J. F. turtą, t.y. jog jis sau ir sūnui už simbolinę kainą nupirko J. F. priklausančius automobilius, todėl J. F. galiausiai neapsikentęs paprasčiausiai jį išmetė iš darbo, tačiau jis dėl to nė kiek nenuliūdo. Visą gerbūvį jis susikūrė už savo šeimos ir iš banko pasiskolintų lėšų, o ne kaip bandoma sukurti straipsnyje – iš J. F. įmonės „Velga Vilnius“ nusavintų lėšų. Straipsnyje jis vadinamas kone aktyviu alkoholio vartotoju („Negana to, visi V. V. darbeliai buvo lydimi ir gana aštraus alkoholio tvaiko“), o tai yra visiškas šmeižtas. Straipsnyje viešai paskelbti nepagrįsti pamąstymai, teiginiai, jog jis „prarado sąžinę ir paprastą pasitikėjimą, ko nenusipirksi“. Žinių paskleidimas per masinio informavimo priemones žemina jo garbę ir orumą. Kadangi straipsnis buvo išspausdintas vykstant savivaldybių rinkimams, straipsnio neigiamos formuluotės neigiamai paveikė tiek jo, tiek rinkimuose dalyvavusios jo partijos rinkimų rezultatus, t.y. jis neteko deputato mandato. Jis kreipėsi į atsakovą su prašymu išspausdinti jo atsakomąją nuomonę, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, tuomet su analogišku prašymu jis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau jokio atsakymo jis taip pat negavo. Jam padaryta 30000 Lt neturtinė žala. Po minėto straipsnio publikavimo jis jaučia moralinį diskomfortą, psichologinį stresą, verslo partneriai žiūri į jį įtariai, susiformavo neigiama nuomonė apie jo šeimą. Jis nuolat jaučia, kad aplinkiniai turi susidarę apie jį nuomonę kaip apie nesąžiningą, nuolat vartojantį alkoholį, aferas darantį asmenį, neturintį teisės užimti pareigų rajono valdžioje. Priešingai nei nurodyta straipsnyje, jo ir jo sūnaus verslo dėka rajone buvo sukurtos papildomos darbo vietos, mokamos pajamos į biudžetą mokesčių forma, todėl jo darbai turėtų būti vertinami kaip teigiami ir naudingi.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui paskelbti laikraštyje „Nalšios žinios“ atskirą straipsnį „Paneigimas“ paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad „(duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje buvo išspausdintas žurnalisto K. Ž. autorinis straipsnis “Tikrasis politiko ir verslininko veidas” su fotomedžiaga. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl straipsnio paneigimo išspausdinimo, nėra. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl kito turinio ir pavadinimo straipsnio „Demaskuoti turi teisę sąžiningi, dori žmonės“ išspausdinimo laikraštyje “Nalšios žinios”. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovas į atsakovą dėl straipsnio išspausdinimo kreipėsi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 49 str. 1 d. pagrindu, teismas konstatavo, jog ieškovas nesilaikė CK 2.24 str. 2 d. nustatytos privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl aukščiau minėtą ieškovo reikalavimą paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, jog straipsnyje išdėstyta informacija yra žurnalisto nuomonė, kuri yra pagrįsta J. F. pateiktais duomenimis apie Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narį V. V. . Kadangi žurnalistas, norėdamas išvengti subjektyvumo siekė pasikalbėti su ieškovu, tačiau ieškovas atsisakė bendrauti, o pateikta informacija yra akivaizdžiai vertinamoji, teismas straipsnyje išdėstytą informaciją pripažino subjektyvia nuomone, kuriai nėra taikomi tiesos kriterijai. Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytais faktiniais duomenimis, teismas pripažino, jog nėra pagrindo per visuomenės informavimo priemones paskleistų duomenų vertinti kaip žinių, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą, kadangi straipsnyje išdėstyti faktai yra realiai įvykę, o ieškovas nesutinka tik su jų vertinimu, nes vertinimas neatitinka jo paties subjektyvaus vertinimo.

Šalies argumentai

Ieškovas V. V. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino liudytojų parodymus, aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė naikintiną sprendimą. Teismas nepagrįstai straipsnyje išdėstytas jo garbę ir orumą žeminančias žinias pripažino subjektyvia žurnalisto nuomone, kadangi žurnalistas elgėsi nesąžiningai, nesilaikė etikos reikalavimų, nepatikrino paskleistų žinių. Be to, teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad straipsnis apie jį buvo užsakomojo pobūdžio bei juo buvo siekiama konkretaus tikslo, t.y. paveikti laikraščio skaitytojus taip, kad jis nebūtų išrinktas į savivaldybės tarybos narius. Taip pat teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.24 str. Apeliaciniame skunde pakartotinai nurodytos aplinkybės, kurios buvo nurodytos patikslintame ieškinyje.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Nalšios žinios“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. 1 d. 3 p. reikalavimų, t.y. jame nėra suformuluotas apeliacinio skundo pagrindas, o apeliacinis skundas paraidžiui atitinka patikslintą ieškinį. Iš apelianto formuluočių nėra aišku, kas jį žeidžia ir žemina (ar straipsnyje išsakytos frazės, ar frazių potekstės). Civilinė atsakomybė numatyta už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą, o ne už tai, kas nepasakyta ir nepaskleista. Nors apeliantas nurodo atskirus žodžius, kurie žemina jo garbę ir orumą, tačiau vertinant juos, reikia vertinti ne atskirus žodžius, bet visą kontekstą, kuriame tas žodis yra su nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantas neįrodė, kodėl straipsnio dalis, kurioje kalbama apie jo atleidimą iš UAB „Velga Vilnius “, žinia apie namo statybos pabaigimą, straipsnio teiginys, jog jis yra liudytojo J. F. pusbrolis, žemina jo garbę ir orumą. Straipsnyje nėra teigiama, jog apeliantas nusavino UAB „Velga Vilnius“ pinigus, o pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus, nustatė, jog įmonė veikė nuostolingai. Straipsnyje taip pat nėra sakoma, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiu ar yra alkoholikas, o tai, kad nėra abstinentas, posėdyje pripažino ir pats ieškovas. Straipsnyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl UAB „Velga Vilnius“ automobilių pardavimo V. V. ir jo sūnui yra patvirtintos liudytojų parodymais. Ieškovas yra viešas asmuo, t.y. žinomas verslininkas, žymus politikas, politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsakingas veikėjas, straipsnio išspausdinimo metu buvo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys, kandidatavo į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą, todėl jam taikytini viešo asmens kriterijai. CK 2.23 str., 2.24 str. numato, jog viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Atsakovas K. Ž. nepiktnaudžiavo teise reikšti nuomonę, nenusižengė profesinės etikos principams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinio dalį dėl įpareigojimo išspausdinti paneigimą nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes apeliantas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Šios teismo sprendimo dalies apeliantas apeliaciniame skunde nekritikuoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas kaip padarytos žalos įrodymą nurodo aplinkybę, jog dėl išspausdinto straipsnio jis neteko deputato mandato. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi rinkimai vyksta įstatymų nustatyta tvarka ir deputato mandatas įgyjamas arba ne įstatymo nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką atsakovas K. Ž. nėra tinkamas atsakovas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi laikraštyje „Nalšios žinios“ dirbo pagal autorinę sutartį, o tokiu atveju visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančias žinias, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi tikrovės neatitinkančių žinių straipsnyje nebuvo paskelbta, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo V. V. ieškinio reikalavimų, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas- panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas Švenčionių krašto žmonėms, buvo išspausdintas žurnalisto K. Ž. straipsnis „Tikrasis politiko ir verslininko veidas“ apie ieškovą V. V. . Iš straipsnio įžanginės dalies bei viso turinio matyti, kad straipsnis buvo nukreiptas prieš ieškovą, kaip politiką, viešąjį asmenį, o ne kaip prieš privatų asmenį, straipsniu buvo siekiama informuoti visuomenę apie Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narį, dalyvaujantį ir 2007 metais rinkimuose į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narį. Iš byloje surinktų įrodymų ir ieškovo raštų, adresuotų UAB „Nalšios žinios“, Vyriausiajai rinkimų komisijai, matyti, kad ieškovas nurodė, jog jis straipsnio publikavimo metu buvo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys, 2007-02-25 rinkimų kandidatas į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, verslininkas, UAB „Ferumas“ direktorius (T. 1, b. l. 5, 12, 13). Žurnalisto K. Ž. straipsnyje keliama aktuali problema apie verslo ir politikos suderinamumą. Straipsnis buvo išspausdintas tuo metu, kai vyko rinkimai į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą. Straipsnyje nurodyta, kad žurnalistai siekė šia tema ir kitomis temomis pasikalbėti su ieškovu, išklausyti jo nuomonę, tačiau ieškovas atsisakė tai daryti (šios aplinkybės neneigė ieškovas), todėl straipsnis buvo paremtas žurnalisto, kitų žmonių, iš jų J. F. , pateiktu ieškovo veiklos vertinimu. Ieškovas V. V. kreipėsi į UAB „Nalšios žinios“ dėl atsakomosios nuomonės – straipsnio „Demaskuoti turi teisę sąžiningi, dori žmonės“ (T. 1, b. l. 12-15) paskelbimo. Prašymą grindė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 49 str. 1 d. UAB „Nalšios žinios“ atsisakius publikuoti ieškovo atsakomąją nuomonę pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 49 str. 1 d. (T. 1, b. l. 16-17), ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, vadovaudamasis CK 2.24 str. Ieškinį grindė tuo, kad straipsnyje paskelbtos žinios apie jį neatitinka tikrovės ir žeidžia jo garbę ir orumą, paskleidžiant šias žinias jam buvo padaryta neturtinė žala, ir prašė pripažinti žinias neatitinkančiomis tikrovės ir žeidžiančiomis jo garbę ir orumą, jas paneigti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus, nenurodė konkrečių atsakovų paskelbtų duomenų, kurie neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo garbę ir orumą. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti tam tikrus straipsnio sakinius ar jų dalis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais garbę ir orumą, taikyti civilinę atsakomybę atsakovams: visuomenės informavimo priemonei (UAB „Nalšios žinios“) ir žurnalistui K. Ž. , kuris parašė straipsnį, remdamasis su UAB „Nalšios žinios“ sudaryta autorine sutartimi, už tikrovės neatitinkančių ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą žinių paskleidimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl ieškovo nurodytų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir žeidžiančiomis jo garbę ir orumą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o reikalavimą paneigti žinias paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti, kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl visuomenės informavimo priemonių atsakomybės už žalą, padarytą žeminančios garbę ir orumą informacijos paskleidimu, ypatumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-964/2000 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nagrinėjant garbės ir orumo bylas būtina atsižvelgti į teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą santykį bei žinias paskleidusios visuomenės informavimo priemonės elgesį – ar jis yra sąžiningas, ar ne. Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas, tačiau teise skleisti informaciją visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama jos ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numatyta teisė į saviraiškos laisvę (žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti; žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas; laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai). Už netinkamą saviraiškos laisvės įgyvendinimą, pažeidžiant asmens garbę ir orumą, yra taikoma civilinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo V. V. ieškinyje nurodytus duomenis, kuriuos jis prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais jo garbę ir orumą, ir kurių paskelbimas jam padarė neturtinę žalą, pagrįstai konstatavo, kad straipsnio autorius K. Ž. išsakė nuomonę, paremtą J. F. pateiktais duomenimis apie ieškovą, duomenimis apie tai, kad ieškovas, būdamas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariu, šios savivaldybės Verslo plėtros komisijos nariu, dalyvavo komisijos posėdžiuose, kai buvo sprendžiamas jo sūnui E. V. (V.) negrąžintinos finansinės paramos suteikimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo nurodytus teiginius, atsižvelgdamas į visą straipsnio kontekstą, aplinkybes, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo paskelbtas straipsnis. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia - tai paskelbti faktai, teiginiai, duomenys, grindžiami tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai yra informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė yra tada, kai skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei tiesos kriterijai netaikomi, todėl jos atitikties tikrovei negalima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Vadinasi, turi būti paskelbta žinia, o po to - jos vertinimai. Nuomonė reiškiama apie tikrai egzistuojančius faktus ir duomenis. Nurodytos nuostatos įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15. nutarimo Nr. 1 7 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002, ir kt.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žurnalistas K. Ž. straipsnyje „Tikrasis politiko ir verslininko veidas“ nurodė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žeidžia ieškovo garbę ir orumą, o ne išreiškė nuomonę apie tam tikrus faktus ir duomenis, kad žurnalistas savo teisę į saviraiškos laisvę įgyvendino, pažeisdamas ieškovo garbę ir orumą, kad veikė nesąžiningai, kad tik dėl šio straipsnio ieškovas nebuvo išrinktas į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą.

Ieškovas V. V. ieškinyje nurodė, kad laikraštyje buvo paskelbta, jog jis neva politinių ginklų pagalba bando proteguoti ir savo „bizniukus“. Taip pat ieškovas nurodė, kad jį neigiamai charakterizuoja straipsnyje nurodomi žodžiai: „darbeliai“ lyg yla iš maišo išlindo kur kas vėliau“, „pasidarydavau“ pinigų, kad straipsnyje nurodoma, jog jis daro kažkokias aferas, vykdo nešvarius finansinius žaidimus. Pagal CK 2.24 str. pripažįstami neatinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą paskleisti duomenys apie asmenį, o ne tam tikri žodžiai. Ieškovo nurodomi sakiniai ir jų dalys: “Rajono taryboje daugybė verslo aplinkos žmonių, kurie politinių ginklų pagalba bando proteguoti ir savo „bizniukus". Vienas tokių - šiųmečiuose rajono tarybos rinkimuose savo jėgas vėl bandantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys V. V. "; „...vargu ar galima paneigti ir tai, jog buvimas rajono tarybos nariu V. V. atnešė taip pat nemažą naudą“, negali būti pripažinti duomenimis, nes tai yra publikacijos autoriaus nuomonė, o sakinyje: „Rajono taryboje daugybė verslo aplinkos žmonių, kurie politinių ginklų pagalba bando proteguoti ir savo „bizniukus".“, išreikšta nuomonė ne vien apie ieškovo veiklą, bet ir apie kitus Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narius, kurie užsiima ir politika, ir verslu. K. Ž. straipsnio pradžioje yra aiškiai išreiškęs nuomonę, jog „verslas ir politika kartu eiti negali“, todėl atitinkamai straipsnyje neigiamai įvertintas ieškovo dalyvavimas versle ir politikoje. Saviraiškos laisvė taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad straipsnio autorius turėjo faktinį pagrindą kritiškai vertinti tokią ieškovo veiklą ir pareikšti aukščiau nurodytą nuomonę, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas yra UAB „Ferumas" direktorius, įmonės dalyvis (teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad turi 90 proc. įmonės akcijų), UAB „Ferumas" 2006 m. gavo didelę valstybės paramą (88000 Lt) savo veiklai vystyti (T. 1, b. l. 85-86, 87). Valstybės paramą gavo ne tik UAB „Ferumas", bet ir ieškovo sūnus E. V. (V.), užsiimantis individualia veikla. Jam 2005 m. buvo skirta valstybės parama (T. 1, b. l. 88 -89). Ieškovas buvo Švenčionių rajono savivaldybės Verslo plėtros komisijos narys, kai Švenčionių rajono verslo plėtros komisija 2005-03-03 skyrė ieškovo sūnui 5000 Lt negrąžintiną finansinę paramą (T. 1, b. l. 34-35). Ieškovas balsavimo procedūroje nedalyvavo, tačiau posėdyje dalyvavo. Ta pati komisija 2006-05-09 ieškovo sūnui skyrė dar 3500 Lt negrąžintiną finansinę paramą (T. 1, b. l. 36-38). Ieškovas dalyvavo balsavime. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nalšios žinios“ nurodo faktus, kurių pagrindu žurnalistas susidarė nuomonę, kad narystė savivaldybės taryboje ir valstybės paramos gavimas asmeniniam ir šeimos narių verslui gali būti tarpusavyje susiję. Atsakovas nurodo, kad apeliantas pripažino, jog jo ir jo sūnaus E. V. (V.) veikla yra bendra. Ieškovas minėtame straipsnyje „Demaskuoti turi teisę sąžiningi, dori žmonės“ vieną straipsnio skirsnį pavadino „Iš mano įmonių darbuotojai nebėga" bei rašė: „O dabartinę mūsų šarvuotų durų ir plastikinių langų veiklą mes su sūnumi Eriku pradėjome nuo nulio, nuo vienų šarvuotų durų ...". Kadangi anksčiau, t. y. kol apeliantas nebuvo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir valdančiosios koalicijos narys, savivaldybės verslo plėtros fondo narys, tokios didžiulės valstybės paramos nei apeliantas, nei jo šeimos nariai negaudavo.

Kiti ieškovo V. V. ieškinyje nurodomi straipsnio sakiniai ar jų dalys: „Visi šio verslininko (kartu ir politiko) „darbeliai“ lyg yla iš maišo išlindo kur kas vėliau“; „Pasirodo, V. V. , iš Vilniaus pergabenant didžiulius kiekius agregatų, ne vienam darbininkui ir ne kartą yra mokėjęs nemažas premijas. Joms pinigų šis žmogus „pasidarydavo“ labai nesunkiai“; „Daugelis šioje įmonėje dirbančių darbininkų tuomet tik akis nuleisdavo, matydami V. V. aferas. O kaip gi kitaip -visi buvo įsitikinę, jog šis žmogus - tikrų tikriausias pono J. pusbrolis, todėl net neabejota, jog visi nešvarūs finansiniai žaidimai daromi žinant ir tikrajam „Velga Vilnius“ savininkui“.; „O tų "finansinių žaidimų“ būta gana įdomių. Štai, pavyzdžiui, ir dabar pas J. F. ant darbo stalo guli raštas, kuriame lietuvių kalba aiškiai parašyta, jog jis V. V. dovanoja skolą už sunkvežimius DAF, dar iki 2002m. siųstus iš Anglijos“.; „Faktas, jog V. V. sau ir savo sūnui už simbolinę kainą pardavė asmeninius J. F. lengvuosius automobilius „Volvo“ ir „Mitsubishi Pajero Sport“, skamba kaip pasityčiojimas iš pasitikėjimo ir žmoniškumo. Faktas ir tai, kad tuometinis bendrovės direktorius gana dažnai savo „biznio draugams“ įvairius daiktus iš UAB “ Velga Vilnius“ sandėlių pardavinėdavo tiesiog už centus. Bendra tokių V. V. per beveik trejus metus veiklos UAB „Velga Vilnius“ nuveiktų „darbelių“ suma - per tris milijonus litų. Būtent tiek dabar J. F. vertina jo įmonei vadovavusio savo tautiečio padarytą žalą. Negana to, visi V. V. „darbeliai“ dažnai buvo lydimi ir gana aštraus alkoholio tvaiko“.; „Prieš porą metų, kai UAB „Velga Vilnius“ J. F. pagaliau neapsikentęs V. V. paprasčiausiai išmetė iš darbo, šis nė kiek nenuliūdo. O ko gi krimstis - labai greit po to Švenčionėliuose buvo baigtas statyti iki tol kelis metus stovėjęs nebaigtas V. V. nuosavas namas. Labai greit po to atsigavo iki tol prie bankroto ribos stovėjusi ir šio politiko bei verslininko bendrovė „Ferumas“. Kodėl gi ne, - už tokią sumą, kokia V. V. UAB „Velga Vilnius“ padarytą žalą vertina buvęs jo darbdavys ponas J., galima sutvarkyti labai daug ką.“; „Vieninteliai dalykai, kurių negalima nusipirkti ar pavogti - sąžinė ir prarastas pasitikėjimas. Jie, gerbiamas V. V., paprasčiausiai nesukombinuojami ar kaip nors kitaip neįsigyjami. Šiuos dalykus, kuriuos daugelio žmonių akyse esate galutinai praradęs, reikia užsitarnauti...“, susiję su ieškovo veikla UAB „V. V. “. Straipsnyje aiškiai yra nurodoma, kad duomenis apie ieškovo veiklą pateikė UAB „Velga Vilnius“ savininkas J. F. . Pirmosios instancijos teismas nustatė faktus, kad ieškovas buvo UAB „Velga Vilnius“ administracijos vadovas, kad UAB „Velga Vilnius“ savininkas J. F. nebuvo patenkintas įmonės vadovo, t. y. ieškovo, veikla, nurodė, kad buvo padaryta 3 milijonai nuostolių, kad įmonės automobiliai buvo perregistruoti ieškovo ir jo sūnaus vardu, o po to perduoti J. F. , kad ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl nesutarimų su savininku J. F. . Ieškovas V. V. teismo posėdyje nurodė, kad jis perrašė automobilius sau ir sūnui dėl to, jog antstoliai neareštuotų jų už skolas (T. 1, b. l. 135). Liudytojas Z. J. parodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl tam tikrų priežasčių, kad įmonės darbuotojai kalbėjo, jog ieškovas yra J. F. giminaitis (T. 1, b. l. 139). Taip pat liudytojas parodė, kad kai jis buvo UAB „Velga Vilnius“ cecho viršininkas, o ieškovas vadovavo įmonei, 2003 m. žiemą įmonėje buvo kritinė padėtis. Liudytoja M. V. parodė, kad ji dirbo buhaltere tuo metu, kai jos vyras (ieškovas) dirbo UAB „Velga Vilnius“ direktoriumi, bendrovė patyrė nuostolių (T. 2, b. l. 27). Liudytojas J. F. parodė, kad tuo metu, kai įmonei vadovavo ieškovas, įmonė patyrė daug nuostolių, nuostoliai atsirado dėl blogo valdymo, ieškovas pardavinėjo prekes mažesne kaina, pardavinėjo automobilius, po ieškovo vadovavimo liko 3 milijonų litų skola, ieškovas gėrė ir tada įmonės vadovu buvo paskirtas Z. J. , o ieškovas buvo pavaduotoju, apie tai, kad ieškovas išgėrinėja, liudytojui pasakė pažįstami (T. 1, b. l. 139). Taip pat liudytojas nurodė, kad jis nežinojo apie tai, kas vyksta įmonėje. Ieškovas, liudytojai Z. J. , M. V. parodė, kad J. F. viską žinojo, kad įmonės nuostoliai atsirado dėl kitų priežasčių. Ieškovas minėtame straipsnyje „Demaskuoti turi teisę sąžiningi, dori žmonės“ nurodė aplinkybes apie tai, kad buvo priduota 3 tūkstančiai tonų metalo laužo. Byloje buvo pateiktas 2002-12-23 J. F. pasirašytas raštas, kuriame lietuvių kalba nurodyta, kad „Oxford Diesels Limite" perduoda neatlygintinai prekes pagal sąskaitas 12160 D. Britanijos svarų sterlingų (79872,04 Lt) sumai (T. 1, b. l. 84). Kaip jau buvo minėta, straipsnyje „Tikrasis politiko ir verslininko veidas“ buvo pateiktas vertinimas tų duomenų, kuriuos žurnalistui nurodė J. F. , nes ieškovas nesutiko bendradarbiauti su žurnalistu ir išsakyti poziciją aukščiau nurodytais klausimais, nors tuo metu vyko rinkimai ir spaudoje buvo teikiami asmenų, siekiančių būti išrinktais į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą, vertinimai. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad pagrindiniai faktai nėra vienareikšmiškai aiškūs, kadangi pats apeliantas arba neneigia, kad tam tikri faktai buvo, tik teikia skirtingą šių faktų interpretaciją, nei straipsnio autorius, arba pats pripažįsta, kad tam tikri faktai atitinka tikrovę. Straipsnyje yra nurodytas žodis „aferas“, tačiau šio žodžio pavartojimas, atsižvelgiant į viso straipsnio kontekstą, jo turinį, negali būti pripažintas žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, nes straipsnyje tokiu žodžiu buvo įvertinta J. F. nurodyta ieškovo veikla UAB „Velga Vilnius“.

Atsakovas UAB Nalšios žinios“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad byloje yra reikšminga aplinkybė, jog apeliantas yra viešasis asmuo, t. y. yra politikas, politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsakingas veikėjas, straipsnio išspausdinimo metu buvo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir kandidatas į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus grindžia tuo, kad valdininkas ar politikas turi rodyti didesnį pakantumą reiškiamoms spaudoje nuostatoms, nuomonėms, idėjoms ar žinioms. Atskirais atvejais tai reiškia netgi taikstymąsi su iliustracinių faktinių duomenų netikslumu, iškraipymu, nepakankamu patikimumu, kad kai keliamos visuomeniškai svarbios idėjos ir problemos, gali būti pateisinamas nukrypimas nuo visiškai tikslaus žinių perteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001). Teismų praktikos biuletenyje Nr. 28, P. 416 – 429, yra paskelbti kai kurie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, susijusių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. taikymo, santraukos. Iš šių sprendimų matyti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytas didesnis politikų tolerancijos kritikai reikalavimas. Sprendime, priimtame byloje A/S Diena ir Ozolinš prieš Latviją, nurodoma, kad tuo atveju, kai straipsniai buvo nukreipti prieš politiką, viešąjį asmenį, jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra platesnės ir tolerancijos laipsnis kritikai turi būtį didesnis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pripažinti nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas jo nurodytas žinias pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą, ir tenkinti šį reikalavimą. Kadangi šis ieškovo netenkintinas, todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Neturtinė žala asmeniui priteisiama, kai nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonė paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Nalšios žinios“ paneigti jo nurodytas atsakovų paskleistas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri yra numatyta CK 2.24 str. 2 d. CK 2.24 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. CK 2.24 str. 2 d. nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovas turėjo pateikti visuomenės informavimo priemonei paneigimą, kuriame būtų nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina jo garbę ir orumą. Ieškovo pateiktas straipsnis „Demaskuoti turi teisę sąžiningi, dori žmonės" neatitinka paneigimui taikomų reikalavimų, nes visuomenės informavimo priemonei buvo pateiktas savarankiškas straipsnis, kuriame rašoma apie kitus asmenis, nurodomos kitos aplinkybės, nesusijusios paskelbto straipsnio turiniu. Be to, ir ieškovo lydraštyje buvo nurodyta, kad straipsnis „Demaskuoti turi teisę sąžiningi, dori žmonės" teikiamas vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 49 str. 1 d., o ne kaip paneigimas pagal CK 2.24 str. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovo reikalavimą paliko nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, todėl sektų išvada, kad ieškovas dar gali pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, tačiau byloje išnagrinėti kiti ieškovo ieškinio reikalavimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas nebegali pasinaudoti išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, ir byla dalyje dėl šio reikalavimo turėjo būti nutraukta. Ieškovas byloje buvo pareiškęs reikalavimus ne tik paneigti žinias, bet ir jas pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis garbę ir orumą, priteisti neturtinę žalą. Šie reikalavimai yra išnagrinėti, dėl jų priimtas sprendimas, kuris priėmus šią nutartį įsiteisės. Dėl to darytina išvada, kad byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Nalšios žinios“ paskelbti laikraštyje “Nalšios žinios” straipsnio paneigimą turėjo būti nutraukta tuo pagrindu, jog ieškovas nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 3 str. 1 d., 293 str. 2 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria ieškovo V. V. reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui paskelbti laikraštyje “Nalšios žinios” straipsnio paneigimą paliktas nenagrinėtas, patikslinti ir nurodyti, kad civilinė byla dalyje dėl įpareigojimo atsakovui paskelbti laikraštyje “Nalšios žinios” straipsnio paneigimą nutraukta.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Dalia KačinskienėDanutė Kutrienė